Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Mariui Trakšeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) vyriausiosios inspektorės nutarimu A.L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 7500 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn A.L. patrauktas už tai, kad neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, vykdo savavališkus statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje: stato vieno aukšto medinį pastatą su stogine, kurio užstatytas plotas apie 18 m² . Stogas dengtas čerpėmis, įstatyti langai ir durys. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

- panaikinti 2008 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistės priimtą nutarimą administracinėje byloje Nr. 5.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė S.Baracevičienė palaiko skundą ir prašo jį tenkinti, taip pat prašo priteisti atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Institucijos atstovas Marius Trakšelis teismo posėdyje nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

A.L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, vykdo savavališkus statybos darbus (duomenys neskelbtini), Neringoje: statomas vieno aukšto medinis pastatas su stogine, kurio užstatytas plotas apie 18 m² . Statinio stogas dengtas čerpėmis, įstatyti langai ir durys. Savavališkos statybos darbai užfiksuoti 2008 m. rugpjūčio 20 d., surašytas savavališkos statybos aktas. Protokole ir nutarime (b.l. 21-22) nurodyta, jog tokiais savo veiksmais A.L. pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

ATPK 159² straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos pateikia normatyvinių statybos techninių dokumentų sąrašą: statybos techniniai reglamentai; statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai; techniniai liudijimai; metodiniai nurodymai, rekomendacijos - projektavimo ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus. 2008 m. rugpjūčio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. 5 nurodyta, kad statybos vieta yra saugomoje teritorijoje. Dėl šios teritorijos statuso statant nesudėtingus statinius (tarp jų laikinus), numatyta eilė papildomų reikalavimų ir šie reikalavimai yra detalizuoti 2002 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR1.01.07.:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas).

Teisės pažeidimo protokole ir nutarime minima Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata numato bendrą reikalavimą, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Statybos įstatymo 23 straipsnis numato, kada statybos leidimas statinio statybai privalomas, tačiau šiame straipsnyje numatytos ir išimtys kai statybos leidimas nėra privalomas, tai yra nesudėtingų statinių statybai. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Būtent šis sąrašas ir buvo patvirtintas minimu Reglamentu, kurio 6.2 punkte apibrėžta nesudėtingo statinio sąvoka - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų, jame negali būti gyvenamųjų ar poilsio paskirties patalpų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Reglamentas taip pat reglamentuoja atvejus kada būtinas projektas, jo derinimo būtinumą, institucijų derinančių projektą sąrašą ir kitas procedūras. Ginčo dėl statinio vertinimo kaip nesudėtingo statinio nekyla, todėl pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą nesudėtingiems statiniams statybos leidimas nereikalingas. Tačiau cituojamo Reglamento 12.2 punktas numato eilę kitų reikalavimų, keliamų nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje. Iš byloje pateikto savavališkos statybos akto Nr. 5 (b.l. 17-20) nustatyta, jog A.L. statė medinį pastatą su stogine: užstatytas plotas 18 m², vieno aukšto, uždengtas stogas čerpėmis, įstatyti langai ir durys, neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto projekto. Institucijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu sutiko su pareiškėjo atstovės nuomone, kad A.L. pastatytas statinys gali būti pripažintas nesudėtingu statiniu, todėl pagal Reglamento 12.2 punkto nuostatas turėjo būti atliktos patikrinimo ir derinimo procedūros. Nežiūrint to, kad asmens teisinės atsakomybės pagrindas yra Reglamento nuostatų nepaisymas, šis normatyvinis statybos techninis dokumentas kaip atsakomybės pagrindas nei protokole, nei ginčijamame nutarime nenurodytas. Kadangi ATPK 159² straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, kuri numato, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Taigi iš aukščiau aptartojo teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ir saugomoje teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtintas Statybos techninių reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį kyla būtent už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint šiame normatyviniame statybos techniniame dokumente nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007).

A.L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėjo nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto (kai tai privaloma) statinio projekto ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Kaip jau minėta, Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti normatyviniai statybos techniniai dokumentai, tačiau nei protokole, nei ginčijame nutarime taip ir nenurodyta kokio normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento jis neturėjo ir kokio normatyvinio statybos techninio dokumento reikalavimų jis nepaisė. Tokia situacija reiškia, kad tyrimas šioje byloje buvo atliekamas ne pagal konkretų kaltinimą, nesant aiškių tyrimo ribų. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra neįmanoma tinkamai gintis nuo tokio kaltinimo ir šis procesinis pažeidimas negali būti šalinamas pirmosios instancijos teismo. Teismas analizuodamas faktinę padėtį šioje nutartyje aptarė normatyvinių dokumentų reglamentavimą, kuris taikytinas nesudėtingo statinio statybai saugomoje teritorijoje, tačiau teismas nagrinėdamas asmens skundą pats negali formuluoti kaltinimo dėl šių normatyvinių dokumentų pažeidimų.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti. Pažymėtina ir tai, kad taikoma administracinė atsakomybė savo dydžiu prilygsta bausmei taikomai už kriminalinius nusikaltimus, todėl kaltinimo esmė ir teisiniai pagrindai, numatantys atsakomybę turi būti suformuluojami aiškiai ir konkrečiais, kad asmuo turėtų galimybę suprasti kaltinimo esmę ir gintis dėl jam reiškiamų kaltinimų. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.L. su skundu pateikė 2008 m. gruodžio 11 d. kvitą, patvirtinantį, kad sumokėjo 100 litų žyminį mokestį (b.l. 7). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo), todėl vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu A.L. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė S.Baracevičienė taip pat prašo priteisti iš Institucijos atstovavimo išlaidų atlyginimą ir teikia 2008 m. gruodžio 19 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 505157, nurodant, kad A.L. sumokėjo 880 litų už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas.

Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir Administracinių bylų teisenos įstatymu. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių ABTĮ nuostatų taikymas yra negalimas. Tokia pati nuostata dėl bylos vedimo išlaidų atlyginimo klausimo yra išdėstyta ir Administracinių teismų praktikos 2002-01-03 konsultacijoje Nr. 1-K (Administracinių teismų praktika Nr. 2., P. 323). Be to, pabrėžtina, kad Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 1 bei 4 straipsnius, išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas <…> ir administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas, t.y. iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas tik su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-5779/08).

Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo

Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad savavališkos statybos aktas surašytas 2008 m. rugpjūčio 20 d. (b.l.17) ir nuo šio akto surašymo skaičiuojamas terminas administracinės nuobaudos skyrimui. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos; jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2009 m. vasario 20 d. ir teismas konstatuoja, kad byla grąžintina nagrinėti institucijai iš naujo, tikslinga spręsti klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo.

ATPK 35 straipsnis numato galimybę terminą skirti administracinę nuobaudą pratęsti. Teismų praktikoje yra suformuotos taisyklės aiškinant paminėtą teisės normą: „terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės atitinkamu procesiniu sprendimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo (ATPK 35 str. 3 d.) siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo turi priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį“. Iš to seka, kad turi būti priimtas motyvuotas sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1601-07, 2008-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. N146-247/08). Administracinę bylą apygardos administracinis teismas iš esmės nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas ir pagal ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje apibrėžtą kompetenciją turi teisę išspręsti bylą iš esmės, todėl sistemiškai aiškinant ABTĮ 35 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą gali pratęsti ir apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1875-06).

2001 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacijoje Nr. 122 „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo“ vienas iš teisinių pagrindų suteikiantis teisę spręsti, ar yra pagrindas patęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus yra tada, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia panaikinti institucijos (pareigūno) priimtą nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo svarbioms bylai aplinkybėms ištirti. Taigi esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 3 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas administracinėje byloje, iškeltoje A. L. dėl nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini), Neringoje, pratęstinas iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. savavališkos statybos akto surašymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu,

n utarė:

A. L. skundą patenkinti dalinai.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinėje byloje, iškeltoje A. L., pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. 5, dėl statinio statybos (duomenys neskelbtini)Neringoje, pratęsti iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. 5 surašymo dienos.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistės 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5, kuriuo A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinę bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

A. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) grąžinti 2008 m. gruodžio 11 d. įmokos mokėjimo kvitu AB Lietuvos paštas sumokėtą 100 litų žyminio mokesčio įmoką.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.