Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-993-283/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-29
Bylos Nr.: I-993-283/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00004-2016-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: M. G.
Atsakovas: Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

1.6.6.2Pašalpos ir kitos išmokos

Administracinė byla Nr. I-993-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00004-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.6.2.; 1.6.8.; 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.3.1.; 1.15.2.3..2.; 3.21. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui M. G.,

atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. G. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė:1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suformuluotas sprendimas neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės 1 000 eurų neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų, atlyginti ir nuo 2015 m. spalio 1 d. negautą socialinę pašalpą - po 71 eurą už kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje patikslino šį skundo reikalavimą ir prašė iš Panevėžio miesto savivaldybės priteisti nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. negautą socialinę pašalpą - po 71 eurą už kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2015 m. lapkričio 3 d. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistui V. K. pateikė prašymą dėl socialinės pašalpos mokėjimo pratęsimo. Kartu su prašymu pateikė Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos medicinos dokumentų išrašą apie diagnozuotą ligą, paprašė išduoti informacinį lapelį dėl socialinės pašalpos mokėjimo pratęsimo. M. G. teigė, jog išduotame informaciniame lapelyje buvo nurodyta kito atvykimo į Socialinės paramos skyrių data, t. y. 2016 m. sausio 6 d., ir data, iki kurios pareiškėjas turi pateikti visuomenei naudingos veiklos sutartį, t. y. 2015 m. lapkričio 16 d. Be to, Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistas V. K. pareiškėjui išdavė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Siuntimas). Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis naudingos veiklos koordinatorius Siuntime nurodė visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietos adresą, visuomenei naudingos veiklos organizatorių ir asmenį, į kurį pareiškėjas turi kreiptis. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. lapkričio 16 d. nuvyko į Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrą, kurio darbuotoja Siuntime pažymėjo, jog pareiškėjo pageidaujamo pobūdžio darbo neturi, ir tą pačią dieną pareiškėjas Siuntimą grąžino atsakovui. Pareiškėjas tvirtino, kad Socialinės paramos skyrius nepagrįstai nutraukė socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2015 m. spalio mėnesio. Tokią savo poziciją pareiškėjas grindė tuo, kad Siuntime nebuvo nurodyta, per kokį laikotarpį pareiškėjas turi atlikti visuomenei naudingą veiklą, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 ir 7 punkto nuostatų, nes Siuntime nenurodė konkrečios visuomenei naudingos veiklos pobūdžio ir neatsižvelgė į pareiškėjo profesinį pasirengimą. Pareiškėjas akcentavo, kad nors jis informavo atsakovą apie jam diagnozuotą ligą, tačiau atsakovas neįvertino pareiškėjo galimybių atlikti fizinio pobūdžio veiklą. M. G. nurodė, kad nutraukus socialinės pašalpos mokėjimą, jis ne tik negavo piniginių lėšų, kurios buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, bet ir patyrė 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais skausmais, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, kilusia emocine depresija (2-4 b. l.).

Teismo posėdyje pareiškėjas M. G., iš esmės pakartodamas skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, remdamasis jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimus. M. G. papildomai paaiškino, kad jam išduotas Siuntimas nebuvo užpildytas, pareiškėjas asmeniškai jame įrašė visuomenei naudingos veiklos trukmę (120 valandų) ir nurodė, kad sutinka atlikti visuomenei naudingą apmokamą teisinio pobūdžio veiklą.

Atsiliepimas

Atsakovai Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašė skirti socialinę pašalpą už 2015 m.spalio – gruodžio mėnesius. Vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu (toliau – ir Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašas), pareiškėjui 2015 m. lapkričio 3 d. buvo išduotas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pareiškėjas Siuntime nurodė, jog sutinka atlikti visuomenei naudingą teisinio pobūdžio apmokamą veiklą. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras 2015 m. lapkričio 16 d. Siuntime nurodė, kad tokio pobūdžio darbo neturi. Atsakovai teigė, kad pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. pateiktame Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos medicinos dokumentų išraše buvo nurodyti duomenys apie jam diagnozuotą sveikatos sutrikimą, tačiau jame nebuvo pateikta išvada, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės tam tikru laikotarpiu negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Kadangi pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Socialinės paramos įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjui buvo parengtas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kad jam socialinė pašalpa 2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. sausio 1 d. laikotarpiui neskiriama. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad socialinė pašalpa galės būti skiriama, kai bus pateiktas naujas prašymas socialinei pašalpai gauti ir įvykdyta pareiga – atlikta visuomenei naudinga veikla. Atsakovai teigė, kad Savivaldybės administracijos veiksmai ir priimtas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti, todėl pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nėra (29-33 b. l.).

Teismo posėdyje atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė J. M., iš esmės pakartodama atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes bei remdamasi jame išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė atmesti M. G. skundą. Atsakovų atstovė pažymėjo, jog pagal Tvarkos aprašo nuostatas, visuomenei naudinga veikla yra neatlygintino pobūdžio nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, todėl pareiškėjo pageidavimas atlikti teisinio pobūdžio apmokamą visuomenei naudingą veiklą yra nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašymu, kuriame nurodė priežastis, dėl kurių atsisako atlikti visuomenei naudingą veiklą, ir prašė pateikti teisės aktais pagrįstą paaiškinimą. Savivaldybės administracija parengė 2015 m. lapkričio 26 d. raštą, kuriame nurodė visuomenei naudingos veiklos atlikimo pagrindus, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, kad dėl sveikatos būklės būtų atleistas nuo visuomenei naudingos veiklos atlikimo. Atsakovų atstovė pabrėžė, jog pareiškėjo pateiktas medicinos įstaigos išduotas dokumentas nepatvirtino, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu gali būti atleistas nuo visuomenei naudingos veiklos atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad M. G. 2015 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2015 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn. (41-42 b. l.). Pareiškėjui 2015 m. lapkričio 3 d. buvo išduotas Siuntimas iki 2015 m. lapkričio 16 d. nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių į Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrą ir atlikti visuomenei naudingą veiklą. Siuntime buvo nurodyta, jog neatvykus iki nustatyto termino pabaigos, bus laikoma, kad atsisakoma dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, todėl nevykdant šios pareigos, piniginė socialinė parama nebus teikiama, vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 arba 5 punktais. Pareiškėjas Siuntime įrašė, kad jis sutinka atlikti tik apmokamą teisinio pobūdžio visuomenei naudingą veiklą. Pareiškėjui 2015 m. lapkričio 16 d. atvykus į Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrą, jo darbuotoja Siuntime įrašė, kad nurodyto pobūdžio darbo pareiškėjui suteikti negali (40 b. l.). Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, įvertinęs, kad M. G. atsisakė dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, remdamasis Socialinės paramos 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) neskyrė pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. (35 b. l.). Apie Savivaldybės administracijos sprendimą neskirti socialinės paramos pareiškėjas buvo informuotas Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas vietos savivaldybės teikiamos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinių santykių srityje.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo XII-1853 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 2 d.). Pagal piniginės socialinės paramos teikimo principus piniginė socialinė parama teikiama, vadovaujantis bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu, reiškiančiu, kad piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba (Socialinės paramos statymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teikiant piniginę socialinę paramą, vadovaujamasi prieinamumo, visapusiškumo, lygių galimybių bei socialinio teisingumo ir veiksmingumo principais, reiškiančiais, kad piniginė socialinė parama teikiama, siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius (Socialinės paramos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2-5 punktai). Įgyvendinant Socialinės paramos įstatymo redakcijos 25 straipsnio 6 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 (2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. A1-702 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) buvo patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas. Atsižvelgus į tai, kas pareiškėjas yra Panevėžio miesto savivaldybės nuolatinis gyventojas, todėl nagrinėjamam ginčui spręsti taikomas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-11 patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas ir 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-68 patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Panevėžio miesto gyventojams teikimo tvarkos aprašas.

Socialinės paramos įstatyme yra įtvirtintos savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą, taip pat piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos (Socialinės paramos įstatymo 23 ir 25 straipsniai). Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta Savivaldybės administracijos teisė, teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Piniginę socialinę paramą gaunantį asmenį Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nurodytos teisės normų nuostatos leidžia teismui daryti išvadą, kad visuomenei naudinga veikla yra neatlygintina asmens, gaunančio socialinę pašalpą iš savivaldybės, veikla, prilygintina pareigai, kurią jis privalo atlikti tos bendruomenės naudai, norėdamas gauti socialinę pašalpą. Taigi, socialinę pašalpą gaunančiam pareiškėjui, jeigu jis nepatenka į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, kilo Socialinės paramos įstatymu nustatyta imperatyvi pareiga dalyvauti savivaldybės administracijos nustatyta tvarka organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad Socialinės paramos įstatymas įtvirtina piniginės socialinės paramos gavėjo pareigą atitinkamu bendruomenei naudingu ir reikalingu veikimo būdu ir teisės aktų nustatyta tvarka prisidėti prie savivaldybės, kuri jam skiria piniginę socialinę paramą, bendruomenės viešųjų interesų įgyvendinimo. Todėl neįvykdžius šios imperatyvios pareigos, asmeniui kyla įstatyme nurodytos teisinės pasekmės – asmuo negali pretenduoti įgyti socialinės paramos gavėjo statusą (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1117/2013; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1984/2014, 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016).

Telkimą visuomenei naudingai veiklai atlikti reglamentuojantys teisės aktai pateikia iš esmės analogiškus sąrašus asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti (Tvarkos aprašo 13 punktas, Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašas 12 punktas). Pagal Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašą, į tokių asmenų kategoriją patenka ir asmenys, turintys sveikatos problemų: neįgalūs asmenys, išskyrus asmenis, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis (12.5. punktas); asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose jų gydymosi laikotarpiu (12.6. punktas); asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos jų galiojimo laikotarpiu (12.7. punktas); asmenys, pateikę medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (12.8. punktas).

M. G. įteikto Informacinio lapelio turinys patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Panevėžio miesto gyventojams teikimo tvarkos aprašo 51 punkte įtvirtinta pareiga dalyvauti vietos savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, o visuomenei naudingos veiklos sutartį pristatyti iki 2015 m. lapkričio 16 d. (11 b. l.). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje teigė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. Socialinės paramos skyriaus vyresniajam socialinių išmokų specialistui V. K. kartu su prašymu pateikė 2015 m. vasario 9 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame nurodyta informacija apie pareiškėjui diagnozuotus sveikatos sutrikimus (39 b. l.). Daroma išvada, jog pareiškėjas, pateikęs šį medicinos dokumentų išrašą, siekė įrodyti, kad jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Išanalizavus 2015 m. vasario 9 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (forma Nr. 027/a), duomenis, matyti, kad šis dokumentas skirtas pateikti pareiškėjo šeimos gydytojui, o ne Savivaldybės administracijai. Be to, nurodytą medicinos dokumentų išrašą/siuntimą parengęs gydytojas jame nenurodė, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali tam tikru laikotarpiu dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje arba gali atlikti tik tam tikro pobūdžio darbus (veiklą). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 12.8 punkte nurodytų reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu, jog pareiškėjas galėjo būti atleistas nuo visuomenei naudingos veiklos.

Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2015 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad jo pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas nepatvirtina Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 12.8 punkte nurodytos sąlygos (6 b. l.). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog M. G. buvo žinoma apie tai, kokį dokumentą pareiškėjas privalo pateikti, norėdamas būti priskirtas Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 12.8. punkte nurodytai asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, kategorijai. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta ir kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjas priskirtinas kuriai nors kitai Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 12 punkte nurodytai asmenų kategorijai.

Pareiškėjas teigė, kad jam išduotas Siuntimas neturėjo teisinės galios, nes buvo parengtas, pažeidžiant Tvarkos aprašo 7 punktą - jame nenurodyta konkreti visuomenei naudinga veikla. Be to, pareiškėjas Siuntime įrašė, kad sutinka atlikti tik apmokamą teisinio pobūdžio visuomenei naudingą veiklą. Teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, kad pagal savo pobūdį, trukmę visuomenei naudinga veikla prilygsta darbui, dėl kurio atlikimo turi būti sudaroma darbo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, kad Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis suteikia vietos savivaldybės administracijai, teikiančiai piniginę socialinę paramą, teisę tokią paramą gaunančius asmenis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Tvarkos aprašo 2 punktas apibrėžia, jog visuomenei naudinga veikla – tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Iš esmės analogiška visuomenei naudinga veiklos sąvoka pateikta ir Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 2 punkte. Tvarkos aprašo 5 punktas nurodo, kad visuomenei naudinga veikla, kuri organizuojama šio aprašo nustatyta tvarka, nėra laikoma nelegaliu darbu. Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 3 punktas apibrėžia, kad visuomenei naudingos veiklos organizatorius – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įgaliota įstaiga ar organizacija, kuriai pavesta organizuoti visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkti savivaldybės teritorijos bendruomenės narius neatlygintinai atlikti nedidelės apimties visuomenei naudingas paslaugas Panevėžio miesto bendruomenės labui. Panevėžio miesto savivaldybės taryba visuomenei naudingai veiklai priskyrė tokias neatlygintinas nedidelės apimties visuomenei naudingas paslaugas: aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas; parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra; veikla socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijose; veikla nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse; pagalba teikiant socialines paslaugas; pagalba organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius; kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti, specialaus pasirengimo ir kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 10.1. – 10.7. punktai). Veiklos atlikėjas privalo pagal jam išduotą siuntimą per 10 darbo dienų nuo jo išdavimo dienos nuvykti pas veiklos organizatorių ir pagal sudarytą sutartį atlikti visuomenei naudingą veiklą, dėl kurios atlikimo sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 15 ir 16 punktai). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A-942 „Dėl visuomenei naudingos veiklos organizatorių skyrimo“ įgaliojo visuomenei naudingą veiklą organizuoti 15 įmonių ir organizacijų, tarp jų – ir Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrą, į kurį nuvykti pareiškėjui buvo išduotas Siuntimas (2 punktas). Pagal Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 17 punktą, visuomenei naudingos veiklos organizatorius, sudarydamas su asmeniu visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, gali susitarti, kokiam laikotarpiui ji sudaroma, dėl veiklos turinio (pobūdžio) arba konkrečios visuomenei naudingos veiklos, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Be to, visuomenei naudingos veiklos organizatorius, prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, veiklos atlikėjus privalo informuoti apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodyti apsaugos nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones, o jei visuomenei naudingos veiklos atlikimo metu naudojami darbo įrankiai, darbo drabužiai, asmeninės apsaugos priemonės, asmenys, atliekantys visuomenei naudingą veiklą, turi būti mokomi juos dėvėti ar jais naudotis (Telkimo naudingai veiklai tvarkos aprašo 18 punktas). Teismas sprendžia, kad nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog sprendimus, kokia veikla ir darbai bus priskiriami prie visuomenei naudingos veiklos, į kurios atlikimą bus pasitelkti piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, įgaliotas priimti Savivaldybės administracijos direktorius, be to, visuomenei naudinga veikla atliekama ne piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų nuožiūra, o laikantis Telkimo naudingai veiklai tvarkoje įtvirtintų nuostatų.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas privalėjo su Siuntimu nuvykti į Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrą ir atlikti jame organizuojamą visuomenei naudingą veiklą. Nuo šios pareigos pareiškėjas galėjo būti atleistas tik tuo atveju, jeigu jis būtų nuvykęs į medicinos įstaigą ir gavęs medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kad nurodytu laikotarpiu dėl sveikatos būklės negali dalyvauti šio visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Savivaldybės administracijai pateikė ne nurodytu laiku, o 2015 m. vasario 9 d. parengtą medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame aukščiau nurodyta išvada nepateikta.

Be to, pareiškėjas ginčija Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą, teigdamas, kad prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti pateikė 2015 m. lapkričio 3 d., Sprendimas priimtas 2015 m. lapkričio 26 d, o socialinės pašalpos mokėjimas nutrauktas nuo 2015 m. spalio mėn.

Socialinės paramos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad socialinė pašalpa pareiškėjui nutraukta, įvertinus laikotarpį, per kurį jis prašė skirti socialinę paramą, kadangi socialinė pašalpa pareiškėjui buvo mokama nepertraukiamai. Be to, pareiškėjui išduoto Siuntimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas ir pasirašytinai supažindintas su pasekmėmis, kurios kils, jeigu jis neatvyks atlikti visuomenei naudingos veiklos iki Siuntime nustatyto termino pabaigos. Teismas sprendžia, kad Savivaldybės administracijai nustačius, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties atsisakė dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, atsakovas, vadovaudamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai neskyrė socialinės pašalpos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas aukščiau nurodytus pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo vertina kaip nepagrįstus.

Minėta, kad Įstatymas socialinę paramą gaunantiems asmenims nustato tam tikras pareigas, tarp jų - dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl tuo atveju, kai asmuo, pretenduojantis gauti socialinę pašalpą, nevykdo jam nustatytos pareigos ir nedalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, jis praranda teisę gauti socialinę pašalpą. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Savivaldybės administracija, priėmusi Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., veikė teisėtai bei pagrįstai, teisės aktų, reglamentuojančių pinginės socialinės pašalpos skyrimo bei mokėjimo nuostatų, nepažeidė. Dėl šios priežasties pagrindo panaikinti Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.

Pareiškėjas prašė iš Panevėžio savivaldybės administracijos priteisti dėl Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo patirtą turtinę žalą, t. y. negautą socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., ir 1 000 Eur neturtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų veiksmų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės specialiojo viešo subjekto, t. y. savivaldybės, ypatumai lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui būtina nustatyti, kad savivaldybės institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Reikalavimas atlyginti žalą, kildinamą iš savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti tenkinamas, tik nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, savivaldybei turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla.

Teismui konstatavus, kad Savivaldybės administracija, priimdama pareiškėjo skundžiamą sprendimą, veikė vadovaudamasi Socialinės paramos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis, t. y. nenustačius savivaldybės institucijos veiksmų neteisėtumo, Panevėžio miesto savivaldybei nekyla pareiga pareiškėjui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalytė ZlatkuvienėNijolė ČekanauskienėDalia Pranckienė