Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei E. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės E. K. (toliau – atsakovė) 114,76 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio RATC prašyme nurodė, kad atsakovei vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais ir papildymais, toliau – 2017 m. Nuostatai) bei Biržų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtintais Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – 2022 m. Nuostatai). Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis 2017 m. ir 2022 m. Nuostatais, kaip patalpos, esančios Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, valdytojai, ginčo patalpose deklaravusiai savo gyvenamąją vietą.

Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovė atsiliepimo į Panevėžio RATC prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Dėl reikalavimo pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Biržų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau tekste – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

Biržų rajono savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su pakeitimais ir papildymais), kurie galiojo iki 2022 m. balandžio 1 d. Biržų rajono savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie galioja nuo 2022 m. balandžio 1 d. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (2017 m. Nuostatų 5.13 papunktis, 2022 m. Nuostatų 4.12 papunktis).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau tekste – LVAT) 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Panevėžio RATC atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš 2017 m. ir 2022 m. Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (2017 m. Nuostatų 5.4 papunktis, 2022 m. Nuostatų 4.4 papunktis). Pagal 2017 m. Nuostatų 22 punktą, 2022 m. Nuostatų 21 punktą, vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios.

LVAT yra pateikęs aiškinimą, kad Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, nereiškia, kad už atliekų turėtoją (teršėją) negali būti įpareigotas rinkliavą sumokėti nekilnojamojo turto objekto (kurį naudojant (jame gyvenant) atliekos susikaupia) savininkas arba kitas įgaliotas asmuo, net jei minėti asmenys (t. y. atliekų turėtojas ir nekilnojamojo turto savininkas (įgaliotas asmuo) nesutampa (2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3683-968/2019).

LVAT ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Panevėžio RATC prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis.

MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XIII-1329 (priimtas 2018-06-28) pakeista 68 straipsnio 1 dalis, kur įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., o 6 dalis numato, kad trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, t. y. ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m. gruodžio 31 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus arba penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2023 m. sausio 1 d. Panevėžio RATC pateikė teismui duomenis (mokėjimo pranešimus), iš kurių matosi, kad vietinės rinkliavos dydis už 2017 metų spalio – gruodžio mėnesius bei už 2018 ir 2019 metus paskaičiuotas atitinkamai 2017 m. lapkričio 23 d. mokėjimo pranešimu Nr. PRATC – 96263, 2018 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimu PRATC – 417811, 2019 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pranešimu Nr. PRATC – 1982328, t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, todėl šiuo atveju turi būti taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas nuo kreipimosi į teismą dienos ir priteisiamas įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K., mirusiai (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į ginčo patalpas atsakovės vardu nėra įregistruotos, minėtu adresu nuo 2007 m. vasario 23 d. yra deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta, todėl atsakovė remiantis 2017 m. Nuostatų 35 punktu, 2022 m. Nuostatų 34 punktu, laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš Panevėžio RATC pateiktos skolos pažymos bei mokėjimo pranešimų duomenų nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., nesumokėjo 103,96 Eur vietinės rinkliavos.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos reglamentavimą, LVAT teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, Panevėžio RATC prašymas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės priteisiama 103,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Panevėžio RATC taip pat prašė iš atsakovės priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati LVAT jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į naujausią LVAT praktika bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, (LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-256-520/2022 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti iš atsakovės E. K. 103,96 Eur (vieno šimto trijų eurų 96 ct) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.