Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4505-215/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos E. K. prašymą suinteresuotiems asmenims valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriui, antstolei E. M., A. K. dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytos skolininko turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantės E. K. atskirasis skundas netenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolės E. M. kontoroje pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kur A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 75 MGL (9750,00 Lt ) dydžio bauda, taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 75 MGL (9750,00 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir skirta subendrinta bausmė 150 MGL (19500,00 Lt) dydžio baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi A. K. subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 100 MGL (13000,00 Lt) dydžio baudą, užvesta vykdomoji byla Nr.0009/13/04329 dėl šios baudos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos valstybės naudai; vykdymo eigoje 2014-10-22 patvarkymu areštuoti lėšas Nr. S3d-48501 areštuota skolininko sutuoktinės E. K. pusė pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini), t.y. 13 000 Lt (3765,06 Eur) skolos ir 2082,40 Lt (603,10 Eur) vykdymo išlaidų, iš viso 15 082,40 Lt (4368,16 Eur). Valstybės įmonės registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo duomenimis, sutuoktiniai A. K. ir E. K. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad A. K. ir E. K. savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių. A. K. yra registruotas darbo biržoje nuo 2013-10-01. E. K. dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio darbo užmokestis yra apie 620 Eur (2138 Lt). Sutuoktiniai turi dvi dukras – D. K., gimusi (duomenys neskelbtini)ir F. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Apeliantė šeimoje yra viena dirbanti, todėl šeima gyvena iš bendrų lėšų, vienos apeliantės gaunamų pajamų – apie 620 Eur (2138 Lt) per mėnesį.

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007).

Teismas pažymi, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė skundžiamoje nutartyje, kad pareiškėja ir skolininkas augina ir nepilnametę dukrą – F. K., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas įvertino skolininko ir jo sutuoktinės turtinę padėtį, vaiko interesus, tai, kad pareiškėja šeimą išlaiko viena, o skolininkas nedirba ir priėmė nutartį, kuri apsaugo skolininko ir pareiškėjos vaikų interesus bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Daugiau nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo nėra pagrindo.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apeliantės atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.