Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-27 · Byla Nr. Ik-569-95/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-569-95/2013Sprendimas · 2013-05-27Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
Ik-569-95/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03691-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-569-95/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03691-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. G. su skundu (b. l. 1-9), kurį tikslino (b.l. 97-101), kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Vilniaus skyrius) 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimą Nr. 6-26-2721(toliau – ir Sprendimas Nr. 6-26-2721); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2010-11-18 sprendimą Nr. (11.1)I-7088 (toliau – ir Sprendimas Nr. (11.1)I-7088); 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti pagal įstatymus pareiškėjai priklausančią motinystės (tėvystės) pašalpą, netaikant teisės normų, kurios pagal Konstitucinio teismo 2013-03-05 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimui sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, taip pat kitų su šiuo teisiniu reguliavimu susijusių teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių apskaičiuoti ir išmokėti nuo skundžiamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-2721 priėmimo iki motinystės (tėvystės) atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos, t.y. 2011-07-14, susidariusį motinystės (tėvystės) pašalpos skirtumą; 5) priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad jai nuo 2010-04-06 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. 2010-04-19 sprendimu Nr. 6-24-7820 Vilniaus skyrius visam vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2010-04-06 iki 2012-01-31 apskaičiavo ir paskyrė jai konkretaus dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą: pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais 4644 Lt, antraisiais – 3950,77 Lt (atskaičius mokesčius). Vilniaus skyriaus sprendimas buvo pradėtas vykdyti ir ji pagrįstai tikėjosi, kad paskirta pašalpa bus mokama visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, tačiau 2010 m. rugpjūčio mėnesį jai buvo išmokėta mažesnė pašalpa, kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721 remiantis Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 9 ir 10 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 58, 74 punktais bei taikant Vyriausybės patvirtintą nuo 2010-01-01 galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį nuo 2010-07-01 iki 2012-01-31 jai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota. Fondo valdyba 2010-11-18 sprendimu Nr. (11.1)I-7088 paliko Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. 6-26-2721 nepakeistą. Teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse buvo sudarytos prielaidos nuo 2010-07-01 ne tik 10 procentų sumažinti paskirtas motinystės pašalpas, bet ir papildomai sumažinti tas minėtas (jau turėjusias sumažėti 10 procentų) pašalpas ir išmokas, kurios viršijo tam tikrus maksimalius dydžius (jos perskaičiuojamos taip, kad neviršytų šių dydžių). Konstitucinio teismo 2013-03-05 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) pašalpas, teisės į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Atitinkamai pripažinti prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui ir motinystės pašalpą apskaičiuojant taikyti Nuostatų 73.3, 75.1, 75.2 punktai. Daro išvadą, kad Sprendimas Nr. 6-26-2721 priimtas pažeidžiant Konstitucijos nuostatas, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai, gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimus į skundą (b.l. 61-63, 110-111), kuriame su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri jai buvo paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-19 sprendimu Nr. 6-24-7820, įgijo 2010-04-06. Tuo metu motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000-12-21 Nr. IX-110), Nuostatai bei nuo 2010-01-01 įsigaliojęs Laikinasis įstatymas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais, nuo 2010-07-01 buvo perskaičiuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-19 sprendimu Nr. 6-24-7820 pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams - vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, taip pat kitų su šiuo teisiniu reguliavimu susijusių teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" pripažino, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, o Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėja J. G. teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2010-04-06, t.y. po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, todėl pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa skundžiamu VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti J. G. skundą.

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (b.l. 73-75, 107-109) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimą Konstitucijai prieštaravo tik tos Laikinojo įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kuriomis motinystės (tėvystės) pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, nuo 2010-07-01 buvo apribotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma iki kol vaikui sukaks metai ir atitinkamai 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių iki vaikui sukaks dveji metai. Pabrėžė, kad Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos tik nuo 2010-07-01. Taigi įstatymų leidėjas, iš anksto nustatydamas motinystės (tėvystės) pašalpų dydžio pasikeitimą, užtikrino šias išmokas gaunančių asmenų teisėtus lūkesčius ir suteikė jiems galimybę prisitaikyti prie būsimų pokyčių. Pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo (2010-04-06), todėl mano, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2010-04-09 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir prašė skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą (b. l. 64). VSDFV Vilniaus skyrius 2010-04-19 sprendimu Nr. 6-24-7820 paskyrė pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2010-04-06 iki 2012-01-31 pagal paskaičiavimą: iki vaikui sukaks vieneri metai mokant 5 850 Lt, iki vaikui sukaks dveji metai – 4 972,50 Lt (b. l. 12-13, 66-67).

VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nusprendė pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki 2011-12-01 mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais ir Nuostatų 58, 74 bei taikydamas Vyriausybės patvirtintą nuo 2010-01-01 galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, iki vaikui sukaks vieneri metai mokėti 4 680 Lt ir 3 510 Lt, iki vaikui sukaks dveji metai, t.y. nuo 2010-07-01 buvo atitinkamai sumažintas pašalpos dydis procentais nuo darbo užmokesčio – 90 ir 75 procentai (b. l. 69). VSDFV Vilniaus skyrius 2010-10-05 sprendime Nr. (10.4) 3-65576 konstatavo, jog pagal galiojančius teisės aktus pašalpa pareiškėjai mokama teisingai (b. l. 20-21, 71-72). VSDFV 2010-11-18 sprendime Nr. (11.1)I-7088 nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 pagrįstai perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą (b.l. 17-18).

Motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Pašalpos skyrimo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2009 m. rugsėjo 22 d. įstatymu Nr. XI-420 iš dalies pakeista šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ją išdėstant „Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“. Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms. Kadangi pareiškėjai pašalpa paskirta iki 2010-07-01, tai jai šio įstatymo pakeitimo nuostatos netaikomos.

Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos ir asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį (2010-07-02, 2011-12-20 redakcijos) šis įstatymas iki 2011-12-31 galiojo ir paskirtoms motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, tačiau pagal ginčijamas Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatas atitinkamai perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos mokamos iki jų mokėjimo termino pabaigos. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010-07-01 taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieneri metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatoms įgyvendinti buvo skirtas Nuostatų 75 punktas.

Nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-19 sprendimu Nr. 6-24-7820 buvo paskirta 5 850 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, kol vaikui sukaks vieneri metai, ir 4 972,50 Lt – kol sukaks dveji metai. Remdamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsakovas 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 procentų, o nuo 1 iki 2 metų – 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Kadangi pagal vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį – 275,94 Lt (1 170 x 5 / 21,2) apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai yra 5 264,94 Lt (275,94 x 90 proc. x 21,2) viršijo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, o iki vaikui sukaks 2 metai – 4 387,45 Lt (275,94 x 75 proc. x 21,2) viršijo 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, nuo 2010-07-01 iki vaikui sukaks 1 metai, paskirta 4 680 Lt (1 170 x 4), o iki vaikui sukaks 2 metai – 3 510 Lt (1 170 x 4 x 75 proc.) dydžio pašalpa.

Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Nuostatų 75 punktas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010-07-01 sumažinti papildomai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013-03-08.

Nustatyta, kad J. G. teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2010-04-06 (b. l. 12-13, 66-67), t. y. po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Motinystės (tėvystės) pašalpų, į kurias teisė įgyta po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo reglamentavimas remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarime nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį remdamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimą, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimas Nr. 6-26-2721 ir VSDFV 2010-11-18 sprendimas Nr. (11.1)I-7088 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti. Pripažinus, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pagal įstatymus pareiškėjai priklausančią motinystės (tėvystės) pašalpą ir išmokėti nuo skundžiamo 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-2721 priėmimo iki motinystės (tėvystės) atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos, t.y. 2011-07-14, susidariusį motinystės (tėvystės) pašalpos skirtumą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska