- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-323-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., S. K., BUAB „Visagino komunalininkas“, UAB „Snoras destressed assetts“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-323-227/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 22 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-54-758/2015 pagal pareiškėjos O. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys R. K., S. K., BUAB „Visagino komunalininkas“, UAB „Snoras destressed assetts“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. K. prašė išieškojimo procese pagal 2007-02-08 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-531-2007 pakeisti skolininką R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį 2013-08-18, į jo palikimą priėmusį R. K., gim. 2003-11-30, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. vasario 8 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-531-2007 buvo priteistas iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. K., gim. 2003-11-30 išlaikymui po 300 litų nuo 2006-12-01 iki R. K. pilnametystės. 2013 m. rugpjūčio 18 d. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal 2007 m. vasario 8 d. Visagino miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje išieškotoja yra ji, o skolininkas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išlaikymo įsiskolinimas 2013-08-18 dienai yra 26875 litai. Pagal 2014-07-10 turto apyrašą mirusiojo R. K. 26875 litų dydžio skola yra įtraukta į paveldimas palikėjo skolas kreditoriams, todėl perėjo mirusiojo R. K. įpėdiniui R. K., gim. 2003-11-30.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymas netenkintas. Teismas nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimu iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas nepilnamečiam vaikui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 2003 m. lapkričio 30 d. po 300 litų dydžio išlaikymas, nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki R. pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti O. K. (dabar O. K.) uzufrukto teise. Sprendimo pagrindu nepilnamečio R. K. atstovei pagal įstatymą O. K. buvo išduotas vykdomasis dokumentas. 2013-08-18 skolininkas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė. Jo palikimą pagal apyrašą priėmė pirmos eilės įpėdinis – sūnus R. K., gim. 2003-11-30, kuriam palikėjas mirties dienai buvo skolingas išlaikymo 26875 litus. Be R. K., gim. 2003-11-30, palikėjas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėjo dar kitų kreditorių S. K., BUAB „Visagino komunalininkas“, UAB „Snoras destressed assetts“, kurių kreditoriniai reikalavimai yra įtraukti į R. K., gim. 2003-11-30, priimto palikimo apyrašą. Teismas atsižvelgė į tai, kad Visagino miesto apylinkės teismas civilinėje byloje 2-117-531-2007 sprendimu tenkindamas pareiškėjos O. K. ieškinį išlaikymą priteisė ne jai, o nepilnamečiam vaikui R. K., gim. 2003 m., ji toje byloje įgyvendino tik nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą. Pripažino, kad nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų priteistos iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kokios nors pinigų sumos pareiškėjai, ji negali reikalauti pakeisti skolininko vykdymo procese, nes ji neturi tam jokio materialinio teisinio pagrindo. Išaiškino pareiškėjai, kad pagal CK 5.52 str., 5.63 str., CPK 754 str. R. K., gim. 2003-11-30, priėmęs pagal apyrašą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsako prieš kitus palikėjo kreditorius apyraše nurodyto turto apimtimi likusia atskaičius palikėjo išlaikymo jam įsiskolinimo dydį.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. K. atskiruoju skundu prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės pareiškėjos prašymą patenkinant. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisės perėjimą išieškojimo procese, vadovavosi CPK 48 straipsnio, o ne CPK 596 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad kreiptis dėl šalies pakeitimo vykdymo procese gali bet koks suinteresuotas asmuo. Pagal 2007 m. vasario 8 d. Visagino miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą O. K. yra nurodyta išieškotoja, civilinėje byloje buvo ieškove, mažamečio vaiko atstovė, todėl ji laikytina suinteresuotu asmeniu. Nors pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad pagal CK 5.52 str., 5.63 str., CPK 754 str. R. K., gim. 2003-11-30, priėmęs pagal apyrašą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsako prieš kitus palikėjo kreditorius apyraše nurodyto turto apimtimi likusia atskaičius palikėjo išlaikymo jam įsiskolinimo dydį, tačiau tokia nuostata minėtuose straipsniuose nėra įtvirtinta. Po R. K. mirties atsirado palikimas – butas ir skolos kreditoriams, iš buto atskaityti palikėjo skolą vaiko išlaikymui neįmanoma, galima tik vykdyti skolų išieškojimą iš palikėjo palikimą priėmusio įpėdinio. Tačiau šiuo atveju palikėjui mirus vykdomoji byla buvo nutraukta, vykdomasis raštas grąžintas teismui, skolininkas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese.
Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).
Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t.y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį.
Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Byloje nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimu iš atsakovo R. K. priteistas nepilnamečiam vaikui R. K., gimusiam 2003 m. lapkričio 30 d. išlaikymas po 300 Lt/mėn., padedant nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti O. K. (dabar O. K.) uzufrukto teise. Sprendimo pagrindu nepilnamečio R. K. atstovei pagal įstatymą O. K. buvo išduotas vykdomasis dokumentas. 2013-08-18 skolininkas R. K. mirė. Jo palikimą pagal apyrašą priėmė pirmos eilės įpėdinis – sūnus R. K., gim. 2003-11-30, kuriam palikėjas mirties dienai buvo skolingas išlaikymo 26.875 litus. Palikėjas be šio kreditoriaus –nepilnamečio sūnaus, liko skolingas ir kitiems kreditoriams: S. K., BUAB „Visagino komunalininkas“, UAB „Snoras destressed assetts“, kurių kreditoriniai reikalavimai yra įtraukti į palikimo apyrašą.
Apeliantės nuomone, vykdymo dėl išlaikymo išieškojimo procese pagal 2007-02-08 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-531/2007 miręs skolininkas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų būti pakeistas į palikimą priėmusį pareiškėjos mažametį sūnų R. K., gim. 2003-11-30. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad ji, būdama mažamečio sūnaus atstovė, kaip asmuo, kuriai pavesta tvarkyti nepilnamečio vaikui priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, yra laikytina suinteresuotu asmeniu byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti jos pareiškimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-531/2007 išlaikymas priteistas vaiko, o ne pareiškėjos naudai. Šiuo atveju vaikas, o ne jo įstatyminė atstovė, yra kreditorius išlaikymo prievolėje. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Tuo atveju, jeigu nepilnametis vaikas nebūtų mirusiojo R. K. įpėdinis, reikalavimą skolininko turto paveldėtojams dėl išlaikymo mokėjimo tęsimo palikimo sąskaita CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka bei prašymą pakeisti skolininką galėtų pareikšti nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, t.y. pareiškėja. Tačiau šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėjos sūnus R. K., gim. 2003-11-30, kurio naudai buvo priteistas išlaikymas iš tėvo, yra priėmęs savo mirusio tėvo palikimą, todėl išlaikymo prievolė yra pasibaigusi kreditoriaus ir skolininko sutapimu (CK 6.126 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011). Tokiu atveju pripažintina, kad mirusiojo R. K. sūnus tuo pačiu metu būdamas kreditoriumi negali perimti procesinių skolininko teisių, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.