Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. K. (toliau – ir Asmens), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutartį, kuria pripažinta, kad jis, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas tenkino 2025 m. sausio 13 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir pratęsė Asmeniui jam iki tol taikytos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Teismas nutartyje pripažino, jog dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad Asmens psichinė būsena pasikeitė tiek, kad jam būtų galima panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ar ją pakeisti į pačią švelniausią – ambulatorinį stebėjimą, nes Asmens socialinis pavojingumas nėra esmingai sumažėjęs, nėra reikiamų socialinių sąlygų, kurios galėtų užtikrinti priverstinio gydymo tęstinumą lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis, jam vis dar reikalingas tolesnis pastovus specialistų stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir jo ligai.

5. Skundas netenkinamas.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : tai asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs jo socialinis pavojingumas. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę arba jos taikymas turi būti nutrauktas.

7. Iš apygardos teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad Asmeniui yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Komisija dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros savo 2024-12-19 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) rekomendavo tęsti jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis toje pačioje įstaigoje, nes paciento psichikos būklė stebėjimo laikotarpiu išlieka be pakitimų, be ryškesnės dinamikos, nepakankamai stabili. Klinikiniame vaizde vyrauja ryškūs įgimtai silpnaprotystei būdingi požymiai – konkretus mąstymas, nebrandžios emocijos, socialinių įgūdžių stoka, nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytai veikai.

8. Be to, apibūdinant A. K. asmenybę ir jo elgesį ligoninėje, Išvadoje nurodoma, kad jo išvaizda stokoja tvarkingumo, jis bendrauja be iniciatyvos, pasyviai, pats pokalbio nepalaiko, nerimo, įtampos nestebima. Vietoje ir savyje orientuotas tik dalinai. Į klausimus atsako pagal prasmę, trumpais sakiniais, kalbos žodynas skurdus, sudėtingesnių klausimų nesupranta. Nuotaika indiferentiška, emocijos nebrandžios, stokoja adekvatumo, šiuo metu be dirglumo. Mąstymas lėto tempo, konkretus, mažo produktyvumo, intelektas defektinis. Dėmesio koncentracija ir perkėlimas apsunkinti, atmintis nesutrikusi. Haliucinacijų, kliedesių, suicidinių ir savęs žalojimo minčių nekonstatuota. Impulsų kontrolė stebimu laikotarpiu struktūruotoje aplinkoje buvo pakankama, konfliktinių situacijų, smurtinio elgesio nestebėta. Asmenybė nebrandi, primityvi, lengvai pasiduodanti kitų įtakai. Užimtumo veiklas lanko nustatytu grafiku, tik paragintas. Reikalinga nuolatinė kontrolė vartojant paskirtus medikamentus. Miegas ir apetitas geri. Susirgimo, įvykdyto nusikaltimo atžvilgiu ir alkoholio vartojimui nekritiškas. Jo socialiniai ryšiai nepakankami, artimųjų, kurie galėtų juo pasirūpinti, nėra. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ligoninėje Asmuo gydomas antrą kartą (pirmą kartą buvo gydytas 2017 – 2019 metais dėl smurto prieš motiną).

9. 2025 m. vasario 18 d. apylinkės teismo posėdyje tiek ligoninės atstovas, tiek prokuroras, tiek ir Asmens gynėjas prašė teikimą tenkinti ir pratęsti Asmeniui priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Teismo posėdyje papildomai akcentuota, kad A. K. iš tikro neturi artimųjų, kurie galėtų juo tinkamai pasirūpinti, su broliu jis santykių nepalaiko.

10. Apibendrindamas byloje surinktus duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Asmens psichikos sveikatos būklė šiuo metu nėra pakankamai gera ir išlieka nestabili, jo socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti nutrauktas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas, todėl šios priemonės terminas jam pratęstas pagrįstai. Naikinti apylinkės teismo nutartį Asmens skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. K. skundo netenkinti, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.