Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Civilinė byla Nr. e2S-2384-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
e2S-2384-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01149-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
M. G., E. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Laura Daumantaitė, Aurelijus Gruodis
Civilinė byla Nr. . e2S-2384-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01149-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.4.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. G., atstovaujamos advokato Aurelijaus Gruodžio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1429-939/2015 pagal pareiškėjo A. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., E. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po sutuoktinės L. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai palikimą valdyti. Juridinis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti. Suinteresuotais asmenimis pareiškėjas nurodė savo vaikus M. G. ir E. G..

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2015-08-20 nutartimi pareiškėjui A. G. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ištaisyti pareiškimo trūkumus. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad E. G., būdama nepilnametė ir šiuo metu gyvendama pas globėjus, neturi visiško civilinio veiksnumo, negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas išsiaiškinti E. G. globėjus bei jos gyvenamąją vietą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo A. G., atstovė advokatė Laura Daumantaitė pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame prašė teismą nepilnametei E. G. neįteikus procesinių dokumentų nurodytu adresu skirti kuratorių atstovauti suinteresuoto asmens E. G. interesus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo A. G. prašymą skirti kuratorių atmetė ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų bei grąžino jį kartu su priedais pareiškėjo atstovei. Teismas nurodė, kad pagal 2013-06-23 Danijos Ankelstyrelsen išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą pareiškėjui A. G. ir jo dukrai E. G. gyventi skyrium nustatytas 2 metų terminas, kuris yra pasibaigęs ir buvo pasibaigęs pareiškimo pateikimo teismui dienai (2015-08-12). Todėl teismo nuomone A. G. turi galimybę susižinoti savo nepilnametės dukros E. G. gyvenamąją vietą. Duomenų, kad A. G. negali bendrauti su nepilnamete dukra E. G., pasibaigus nustatytam dviejų metų terminui, byloje nėra. Esant tokiomis aplinkybėms teismas sprendė, kad pareiškėjas neišnaudojo galimybių, siekiant pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, kad 2013-06-23 Danijos Ankelstyrelsen išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra kliūtis nurodyti E. G. gyvenamosios vietos ir jos globėjų bei globėjų (institucijos) gyvenamąją vietą.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas, atstovaujamas advokatės Lauros Daumantaitės, prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

Po sutuoktinės L. G. mirties pareiškėjas A. G. pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu, jį išlaiko, rūpinasi, moka mokesčius. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės L. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai palikimą valdyti. Juridinis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.Pareiškėjas paduodamas pareiškimą Prienų rajono apylinkės teismui suinteresuotais asmenimis įtraukė savo vaikus E. G., M. G. ir Valstybinę mokesčių inspekciją. Pareiškėjui A. G. Ankelstyrelsen - išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu yra apribotos tėvystės teisės ir uždrausta bendrauti su dukra E. G.. Pareiškėjui A. G. taip pat buvo apribotos tėvystės teisės ir sūnaus M. G. atžvilgiu kol šis buvo nepilnametis, todėl sūnui M. G. buvo paskirta globa ir sūnus buvo apgyvendintas su globėjais, su kuriais iki šiol gyvena ir pareiškėjas neturi jokios informacijos, kur šiuo metu gyvena sūnus M. G.. Iš pateikto sprendimo, kuriuo pareiškėjui A. G. yra apribotos tėvystės teisės matyti, kad pareiškėjui uždrausta ieškoti ryšių su dukra E. G.. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neturi jokių galimybių nurodyti suinteresuoto asmens E. G. gyvenamosios vietos arba jos globėjų arba globėjų gyvenamosios vietos, kadangi tokiu būdu pareiškėjas pažeistų sprendimu jam paskirtus įpareigojimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali kreiptis į Danijos Ankelstyrelsen ar kitas institucijas ir siekti išsiaiškinti E. G. gyvenamąją vietą. Pagal gyventojų registro duomenis, 2013 m. kovo 3 d. buvo deklaruotas M. G. ir E. G. išvykimas iš Lietuvos Respublikos.Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turi būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti procesiniai dokumentai, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą ir grąžinti jį pareiškėjui akivaizdžiai suvaržo pareiškėjo teises ir akivaizdžiai nepagrįstai suinteresuoto asmens E. G. interesams suteikiamas prioritetas.Pareiškėjas neturi galimybės pateikti duomenų apie suinteresuoto asmens E. G. gyvenamąją vietą, jos globėjus ar globėjų gyvenamąją vietą, kadangi neieškoti ryšių su dukra ir su ja nebendrauti pareiškėją įpareigoja sprendimas, kuriuo pareiškėjui yra apribotos tėvystės teisės. Teismas, įpareigodamas pareiškėją pateikti duomenis apie suinteresuoto asmens E. G. gyvenamąją vietą arba globėjų gyvenamąją vietą pažeidžia pareiškėjo teises, užkerta kelią ir galimybes priimti po sutuoktinės L. G. mirties likusį palikimą, kadangi pareiškėjas atsiduria situacijoje ad absurdum - nurodyti suinteresuoto asmens E. G. gyvenamosios vietos jis neturi jokių galimybių, o teismas, įpareigodamas tai padaryti užkerta kelią nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. palikimą, atsiradusį po sutuoktinės L. G. mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.Negalima sutikti su Prienų apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartyje daroma išvada, kad yra suėjęs 2 metų terminas pareiškėjui ir dukrai E. G. gyventi skyrium, kuris buvo nustatytas Ankelstyrelsen išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, kadangi terminas skaičiuotinas ne nuo 2013 m. birželio 23 d., o nuo rugpjūčio 21 d., kuomet buvo priimtas sprendimas - sprendime aiškiai nurodyta, kad komisija sprendimą priėmė susitikusi š.m. rugpjūčio 21 d. Taigi, pareiškimo padavimo dieną nebuvo suėjęs terminas, todėl šis teismo argumentas atmestinas.Pareiškėjo nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą skirti kuratorių suinteresuotų asmenų E. G. ir M. G. interesams atstovauti, taip pat iki galo neįvertinęs bylos aplinkybių įpareigojo pareiškėją patikslinti suinteresuotų asmenų gyvenamąsias vietas, kadangi pareiškėjas neturi tokios galimybės - suinteresuoti asmenys gyvena su globėjais, užsienyje, pareiškėjas nepalaiko jokių ryšių, todėl neturi jokios galimybės įvykdyti teismo įpareigojimą.Byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį ar pareiškimą pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį ar pareiškimą, nes nežinant atsakovo ar suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą asmens gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. G. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės L. G., mirusios 2012 m. balandžio 19 d. mirties. Suinteresuotais asmenimis nurodė savo vaikus M. G., E. G. ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. G. yra nepilnametė, šiuo metu gyvena pas globėjus ir neturi visiško civilinio veiksnumo, todėl pati savarankiškai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas išsiaiškinti E. G. globėjus bei jos gyvenamąją vietą. Apeliantas nurodo, kad Ankelstyrelsen – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu yra apribotos tėvystės teisės ir uždrausta bendrauti su dukra E. G., jo vertinimu, jam net šiuo sprendimu yra uždrausta su E. G. ieškoti ryšių, todėl jis neturi jokių galimybių nurodyti E. G. globėjų ir gyvenamosios vietos adreso, ir prašė paskirti jai kuratorių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodyta, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393, šaltinis: http://www.infolex.lt/tp/402805).

Byloje esančiame Ankelstyrelsen – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime nurodyta, kad komisija, susitikusi 2013 m. rugpjūčio 21 d., priėmė sprendimą, kad E. G. ir A. G. gyvens atskirai 2 metus, periodą pradedant nuo vaiko teisių apsaugos nutarimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sprendime nėra nurodyta, jog pareiškėjui uždrausta ieškoti ryšių su dukra E. G.. Be to, nors pareiškimo teismui pateikimo dieną (2015-08-12) komisijos sprendime nustatytas 2 metų periodas dar nebuvo pasibaigęs, bet šis terminas baigėsi 2015 m. rugpjūčio 21 d., todėl pareiškėjui gavus teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, draudimas pareiškėjui ir jo dukrai E. G. gyventi atskirai buvo pasibaigęs. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad pasibaigus Ankelstyrelsen – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime nurodytam dviejų metų periodui, jis kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas išsiaiškinti E. G. globėjus bei jos gyvenamąją vietą, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nesėkmingai bandė nustatyti E. G. ir jos globėjų gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad atsižvelgus į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, nepatikslinus suinteresuoto asmens E. G., kuri yra nepilnametė, ir jos globėjų gyvenamosios vietos, nagrinėjamu atveju sudarytų sąlygas atsirasti galimiems neigiamiems turtiniams padariniams nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių, siekiant pašalinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodytus trūkumus, kad Danijos Ankelstyrelsen išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas šiuo metu nėra kliūtis nurodyti E. G. gyvenamosios vietos ir jos globėjų bei globėjų (institucijos) gyvenamąją vietą, dėl to pagrįstai pareiškėjo prašymą skirti kuratorių atmetė ir laikė, jog pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi laikydamas pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepaduotu, nepašalinus trūkumų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas