Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam Ž. L. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Algimantui Kliunkai

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Algimantos Kliunkos skundą dėl (duomenys neskelbtini) S. M. 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) S. M. 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) Ž. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 25 d., apie 00.15 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išėmęs iš seifo savo teisėtai turimą šaunamąjį B kategorijos ginklą – pistoletą HK (Heckler&Koch SFP 9, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą draudimą ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus, rodė šį ginklą V. S. ir jo žmonai A. S., kurie trumpam buvo paėmė jį į rankas, po ko šį ginklą paliko be priežiūros kambaryje ant staliuko, kur jį įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tuo Ž. L. pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 5-V-180 „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų“ (toliai – ir Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimai) VIII skyriaus 35.2 punkto bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas – nesilaikė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių laikymo reikalavimų. Dėl minėto administracinio nusižengimo Ž. L. buvo paskirta 40 Eur dydžio bauda (b. l. 91-92).

Ž. L. įgaliotasis atstovas advokatas A. Kliunka Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašo šį Nutarimą pakeisti, administracinio nusižengimo sudėtį išdėstant taip: „ Ž. L. 2022 m. rugpjūčio 25 d., apie 00.15 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išėmęs iš seifo savo teisėtai turimą šaunamąjį ginklą B kategorijos ginklą – pistoletą HK (Heckler&Koch SFP 9, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini)) de dėtuvės ir šovinių, rodė šį ginklą be dėtuvės ir šovinių V. S. ir jo žmonai A. S., kurie trumpam buvo paėmę jį į rankas, po ko, šio ginklo be dėtuvės ir šovinių nepadėjo į įsirengtą, nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui laikyti vietą – rakinamą seifą, jį laikė kambaryje ant staliuko, kur jį 2022 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros, pradėtos 2023 m. rugpjūčio 25 d., 02.36 val., metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tuo Ž. L. pažeidė Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų VIII skyriaus 35.2 punkto bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas“. Kitose dalyse skundžiamą Nutarimą yra prašoma palikti nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodyta, kad Ž. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 255 straipsnio 1 dalyje padarymo. Šis ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu buvo nutrauktas dėl Ž. L. padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. birželio 16 d. nutarimu. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi aptariamas prokuroro nutarimas dalyje dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo buvo nutrauktas Ž. L. veiksmuose nenustačius BK 255 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kartu buvo nuspręsta, kad Ž. L. veiksmai galimai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje sudėtį. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nesutinka su skundžiamu Nutarimu dėl to, kad jame nėra nurodyta, kad Ž. L. V. S. ir A. S. jo turimą ginklą rodė, po to ant staliuko paliko be dėtuvės ir šovinių. Be kita ko, administracinio nusižengimo laikas buvo nurodytas netinkamai – nurodyta tik administracinio nusižengimo padarymo pradžia – 2022 m. rugpjūčio 25 d., 00.15 val., tačiau ne jo pabaiga, kai ginklas buvo surastas, - 2022 m. rugpjūčio 25 d., 02.36 val. Kas patvirtina, kad ginklo laikymo taisyklių pažeidimas trūko tik 2.21 val. Anot Ž. L. įgaliotojo atstovo, iš skundžiamo Nutarimo turinio būtina pašalinti ir tai, kad ginklas buvo paliktas (laikomas) be priežiūros. Antai, neįrodyta, kad vien dėl to, kad ginklas 2.21 val. nebuvo padėtas į rakinamą seifą ir laikytas kambaryje ant staliuko, jis buvo laikomas be priežiūros, Ž. L. nekontroliuojamas. Tokia aplinkybė administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta. Kartu taip pat iš skundžiamo Nutarimo sudėties būtina pašalinti ir tą aplinkybę, kad Ž. L. rodydamas pistoletą V. S. ir A. S., kurie trumpam buvo paėmę jį į rankas, pažeidė 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą draudimą ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus. Asmenys ginklą į rankas buvo paėmę tik kelioms ar keliolikai sekundžių, kas neatitinka ginklo laikymo ar nešiojimo sąvokų. Be kita ko, skundžiamame Nutarime taip pat nepagrįstai nurodyta, kad Ž. L., pažeisdamas pirmiau nurodyta 30 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taip pa pažeidė ir šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi minėtose normose yra numatyti netapatūs reikalavimai. Galiausiai, skundžiamame Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad Ž. L. nesilaikė ginklų, ginklų priedėlių, jų dalių laikymo reikalavimų, nors pastarasis nesilaikė tik vieno šaunamojo ginklo – pistoleto HK be dėtuvės ir šovinių laikymo reikalavimų (b. l. 1-9).

Institucija Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame atsiliepime prašė Ž. L. įgaliotojo atstovo skundo netenkinti. Anot Institucijos, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 6 punktą A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama: ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus (išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus). Minėtoje normoje numatyta, kad juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys arba fizinis asmuo jiems priklausančius A kategorijos ginklus, išvardintus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo varžybų, pratybų, mokymų metu laikinai perleisti naudoti fiziniams asmenims (įskaitant trečiųjų šalių gyventojus), prižiūrint treneriui ar kitam atsakingam už saugų šaudymą asmeniui. Institucijos nuomone, remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, skundžiamame Nutarime pagrįstai pripažinta, kad Ž. L. padarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas 30 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus. Tyrimo metu nustatyta, kad Ž. L. savo teisėtai turimą ginklą perdavė asmenims, kurie neturi teisės laikyti ar nešiotis B kategorijos ir paskirties ginklus – V. S. ir A. S.. Būtent Ž. L. tenka pareiga žinoti ir vykdyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme bei saugaus šaunamojo ginklo laikymo reikalavimų nuostatus. Įstatymų leidėjas numatė išlygas kuomet galima kitiems asmenims laikinai perleisti ginklus, tačiau byloje nustatyti veiksmai neatitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytų išlygų. Nors Ž. L. ginklas kitiems asmenims buvo perleistas itin trumpam laikui, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmiau aptarto teisinio reguliavimo pažeidimo. Institucija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. L. neigia, kad jo teisėtai turimas ginklas buvo paliktas be kontrolės, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad ginklo savininkas su svečiais visą laiką buvo buto virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus, po to tarp svečių įvyko konfliktas, kas tik patvirtina, kad visą tą laiką ginklas buvo paliktas be kontrolės ir tik atsitiktinumo dėka juo niekas nepasinaudojo. Institucijos atsiliepime taip pat pažymėta, kad, priešingai Ž. L. teiginiams, pastarojo teisėtai turimas ginklas be kontrolės buvo paliktas žymiai ilgesnį laiką, kadangi jis svečiams buvo rodomas jau tada, kai buvo pradėtas vartoti alkoholis – žymiai anksčiau nei 00.15 val. (b. l. 148-152).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. L. parodė, kad V. S. yra jo vaikystės draugaus. Ten tiesiog vyko nesusipratimas. Jis (V. S.) pripažįsta, kad truputį perlenkė lazdą. V. S. kaip ir jis yra narys (duomenys neskelbtini) narys. Atvažiavo pas jį į svečius, kadangi metus nesimatė, paprašė parodyti ginklą, nes jis irgi žada įsigyti. Jis (Ž. L.), ištraukęs ginklą, viską patikrino. Buvo be dėtuvių, be šovinių. Nežino ar ginklas gali skaitytis ginklu, kuris neturi sudedamųjų dalių. Jis negalvojo, kad daro kažkokį didelį pažeidimą. Davė tiesiog į rankas tuščią ginklą. Juo net naudotis negalima. Jis pats gyvena trečiame aukšte, kiemas rakinamas. Niekas negalėjo juo pasinaudoti. Jis parodė ginklą, pasidėjo ant staliuko, po to vakarojo. Jis ginklą parodė apie 24 val. Jie grįžo iš jo darbo. V. S. su šeima atvažiavo jo aplankyti. Jis (Ž. L.) parodė savo ofisą, užsuko į parduotuvę, grįžo namo ir tada jam parodė ginklus. Nebuvo rodomas ginklas, kai buvo alkoholiniai gėrimai. Tai absurdas. Kai jis aprodė, tik po to jie pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Matyt draugė pati susimaišė. Dėtuvės nebūdavo niekada. Jis ginklą parodė be dėtuvės. Parodė tik S., kaip draugui. Padavė į rankas. Jis (V. S.) pažiūrėti, palaikyti. 10 sekundžių tai užtruko. Paėmė, pavartė. Kai gražino, jis (Ž. L.) padėjo ant staliuko. Pasisėdėjimas vyko kitame kambaryje, ginklas miegamajame buvo. Jis neprisimena, bet jam atrodo, kad vaikai kažkur prie jų buvo. Konfliktas vyko minutę laiko. Jis žinojo kur ginklas yra. Pareigūnai rado ginklą. V. S. iškvietė pareigūnus ir pasakė „žmogus su ginklu“. Tik po kurio laiko jis sužinojo, kad į jo įmonės buhalterės el. paštą atėjo pranešimas. Pašaliniai asmenys nesilankė. Kaimynė buvo užėjusi po visko, jis (Ž. L.) jos net nematė (b. l. 154-156).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad tą dieną jis su šeima lankėsi pas Ž. L., pasiprašė pas jį nakvoti. Gal apie vidurnaktį vyko pas jį. Jie yra vaikystės draugai, kartų lankė Šaulių sąjungą ir šiai dienai yra šauliai. Tą vakarą prisiminė senus, gerus laikus. Jis pats dirba tokį darbą, kur irgi įdomu ir savigynai turėti ginklą ir jam leidimą. Ž. sakė, kad turi seife ginklą, todėl jis (V. S.) paklausė ar galėtų jam parodyti. Jis atidarė seifą ir parodė ginklą. Patikrino ar ginklas nebuvo užtaisytas. Ž. L. jam parodė ir paskui jis (V. S.) nuėjo į virtuvę. Jam atrodo jis tą ginklą atgal į seifą gal padėjo, gal nepadėjo, neprisimena. Ž. parodė pistoletą ir patikrino ar nėra kulkų ar apkabos. Apkabos, jeigu neklysta, buvo seife. Ginklo parodymo metu gal ir buvo jo žmona kartu, vaikai buvo kitame kambaryje. Tą naktį, pirminių parodymų davimo metu, buvo kivirčas su Ž., jie buvo išgėrę. Tą naktį jis buvo suklaidintas policijos pareigūnų. Jis (V. S.) mano, kad jis tą vakarą neturėjo teikti parodymų. Jį išgąsdino, kad Ž. ant jo parašė pareiškimą, o to net nebuvo. Jo (V. S.) klausė ar jis rašys pareiškimą, o jis kaip ir nenorėjo. Po to kai išgąsdino jį, viskas dėl to ir prasidėjo. Tai tiesiog buvo buitinis konfliktas tarp draugų. Viskas tame pačiame kambaryje, prie seifo buvo. Gal ir buvo jo žmona kažkur šalia. Vaikai gal buvo tame kambaryje, gal kitame. Kai išgėrinėjo, sėdėjo virtuvėje, prie stalo. Kai buvo atvažiavęs pas Ž., jis nebuvo pavartojęs alkoholio. Praktiškai nevartoja. Kai jis (V. S.) apžiūrėjo ginklą, Ž. gal rankose laikė. Negali atsiminti. Šitame kambaryje, kur buvo rodomas ginklas, nebuvo visą vakarą. Tai buvo Ž. kambarys. Visą vakarą jie sėdėjo virtuvėje. Vaikai buvo ir virtuvėje, ir kitame kambaryje kur buvo įsikūrę nakvoti, ne tame kambaryje kur seifas. Jis pats tikrai negalėjo disponuoti ginklu, nebuvo galvoje. Ginklas be šovinių nekėlė grėsmės. Apkabos buvo seife. Jis pats (Ž. L.) atrakino seifą, pats išėmė, patikrino ar neužtaisytas ir davė kelėtai sekundžių jam. Seifas buvo su kodais. Jis (V. S.) nežino seifo kodo, nematė ką Ž. L. suvedinėjo. Jis daugiau nematė to ginklo, nežino kur jį padėjo. Ginklu niekas nedisponavo toliau. Jis nežino ką reiškia „kontroliavo“ (b. l. 168-170).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad važiuojant kartu iš parduotuvės kažkaip jie (V. S. ir Ž. L.) kalbėjosi ir prisiminė senus laikus. Tada atvažiavo pas Ž. ir jis paminėjo, kad gali parodyti savo ginklus, kuriuos turi seife. V. su Ž. nuėjo jų pasižiūrėti. Ji (A. S.) atėjo beveik iš paskos, žvilgtelėjo ir nuėjo pas vaikus. Po ginklo matymo buvo alkoholio vartojimas. Prieš tai visi buvo blaivūs. Ginklas buvo be apkabos. Po demonstravimo ji nematė kur ginklai pateko vėliau. Tuo metu parodė, išėjo jie iš kambario ir nematė, kad tą ginklą būtų išsinešę. Vakarą leido virtuvėje. Tas kambarys, kuria buvo seifas, buvo antras už virtuvės. Į tą kambarį buvo tik vieną kartą įėję. Tas kambarys buvo Ž. miegamasis. Jie su vaikais buvo pagrindiniame salone. Ji tą vakarą daugiau nematė ginklo. Ji nebuvo paėmusi ginklo į rankas. Buvo atėjusi pasižiūrėti. Pasižiūrėjo ir išėjo. Parodė gal po 23 val., o alkoholį vartoti pradėjo gal po pusvalandžio. Laiko nefiksavo, apytiksliai nurodė laiką. Gal ji ir buvo įėjusi, buvo palietusi. Apklausa vyko nemažo streso metu. Šiandien parodymai yra tikslesni (b. l. 168-170).

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 229 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Aptariama norma yra blanketinė, todėl siekiant nustatyti kokie teisėtai disponuojamų ginklų reikalavimai buvo pažeisti būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais ginklų bei šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame Nutarime pripažinta, kad Ž. L. bylai aktualiu laiku pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 30 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų VIII skyriaus 35.2 punktą.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu – nuo 2021 m. gegužės 5 d.) numatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas ir naudotojas privalo įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu – nuo 2021 m. gegužės 5 d.) numatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus (išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, o būtent - juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys arba fizinis asmuo jiems priklausančius A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo sporto varžybų, pratybų, mokymų metu laikinai perleisti naudoti fiziniams asmenims (įskaitant trečiųjų šalių gyventojus), prižiūrint treneriui ar kitam atsakingam už saugų šaudymą asmeniui).

Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų VIII skyriaus 35.2 punkte numatyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad Ž. L. 2022 m. rugpjūčio 25 d., vakaro metu adresu (duomenys neskelbtini) kartu su juo buvusiems V. S. ir A. S. rodė teisėtai laikomą B kategorijos ginklą – pistoletą HK ir leido jį pastariesiems trumpam paimti į rankas, nekilo. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. L., tiek liudytojais apklausti V. S. ir A. S.. Pastarieji patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d., vakare lankydamiesi pas Ž. L., išsikalbėjo apie ginklus, ir Ž. L. jiems nusprendė parodyti savo turimus ginklus, kuriuos rodė ir leido jiems paimti į rankas, tačiau rodomi ginklai buvo be dėtuvių ir šaudmenų – šios sudedamosios ginklų dalys buvo paliktos ginklų laikymo vietoje – seife (b. l. 154-156, 168-170). Analogiškus paaiškinimus pastarieji pateikė ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu, kuris vėliau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi buvo nutrauktas (b. l. 18-42, 60-82).

Pažymėtina, jog vienas iš Ž. L. įgalioto atstovo skundo dėl Nutarimo argumentų yra sietinas su tuo, kad skundžiamame Nutarime nenurodyta, kad pastarojo atstovaujamasis pas jį buvusiems V. S. ir A. S. rodė jo teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą be dėtuvės ir šovinių. Kaip matyti iš pirmiau aptartų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu pateiktų Ž. L., V. S. ir A. S. paaiškinimų, administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. L. savo teisėtai turimą B kategorijos šaunamąjį ginklą jiems rodė būtent be advokato akcentuotos dėtuvės ir šaudmenų. Atsižvelgiant į šiuos tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių paaiškinimus, kurie šioje apimtyje nekito kelių procesų (baudžiamojo proceso ir administracinio nusižengimo teisenos) metu, pripažintina, kad Ž. L. savo teisėtai turimą B kategorijos šaunamąjį ginklą rodė be dėtuvės ir šaudmenų, todėl šia apimtimi skundžiamame Nutarime aptarta administracinio nusižengimo sudėtis yra tikslintina.

Skundžiamo Nutarimo turinys yra tikslintinas ir toje dalyje, kurioje yra aptariama Ž. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo trukmė. Iš aptariamo procesinio sprendimo matyti, kad Ž. L. inkriminuotas ir ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2022 m. rugpjūčio 25 d., 00.15 val. Kita vertus, kaip matyti iš Ž. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės, jis pasižymėjo trunkamuoju pobūdžiu. Tai reiškia, kad pastarasis ne tik rodė ir leido rankose turėti pas jį buvusiems V. S. ir A. S. teisėtai laikomą B kategorijos šaunamąjį ginklą, tačiau šį ginklą paliko be priežiūros kambaryje ant staliuko, kol jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Būtent šio ginklo radimo momentas buvo užfiksuotas įvykio vietos 2022 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokole ir apibrėžtas 02.36 valanda, todėl akivaizdu, kad visus jam inkriminuotus ir teisei priešingus veiksmus Ž. L. atliko ne epizodiškai, kaip tai nurodyta skundžiamame Nutarime, o per tam tikrą laiką – nuo 00.15 val. iki 02.36 val., todėl kaip buvo minėta pirmiau, ši skundžiamo Nutarimo dalis yra tikslintina.

Nors teismas, įvertinęs tiek bylos nagrinėjimo teisme metu proceso šalių išsakytus paaiškinimus, tiek juos išanalizavęs byloje surinktos rašytinės medžiagos kontekste, pirmiau du aptartus Ž. L. atstovo argumentus – dėl nusižengimo padarymo trukmės ir rodomų ginklų pobūdžio – pripažino pagrįstais, tačiau su kitais, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde pateiktais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde buvo apeliuojama į tai, kad Ž. L., po to kai parodė savo teisėtai turimą B kategorijos šaunamąjį ginklą (be dėtuvės ir šaudmenų), jį palikdamas kambaryje ant staliuko, šį ginklą visą laiką kontroliavo, tokiu būdu jo nepalikdamas be priežiūros. Teismas, sugretinęs šią Ž. L. išsakytą poziciją tiek su bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų ir kartu su pastaruoju įvykio metu buvusių V. S. ir A. S. paaiškinimais, tiek su pirmiau atliko ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, neturi pagrindo pritarti šiems Ž. L. teiginiams ir vertina juos išimtinai kaip pastarojo gynybinę poziciją.

Visi pirmiau paminėti proceso dalyviai – Ž. L., V. S. ir A. S. pripažino, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo pas Ž. L. namuose, kur jis, savo miegamajame kambaryje rodė teisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, vėliau vieną iš ginklų – B kategorijos pistoletą HK, jis paliko tame pačiame kambaryje ant staliuko, o jie visi kartu persikėlė į virtuvę, kur vakarojo ir vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 18-42, 60-82, 154-156, 168-170). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kartu su Ž. L. 2022 m. rugpjūčio 25 d. vakarą leidę V. S. ir A. S. teigė, kad po ginklų demonstracijos minėtame kambaryje daugiau nesilankė, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad tokiu būdu Ž. L. tame kambaryje ant stalo paliktą šaunamąjį ginklą prižiūrėjo. Anaiptol, ši aplinkybė kaip tik įrodo, kad Ž. L. turimas šaunamasis ginklas buvo paliktas be jokios kontrolės, o į šias patalpas galėjo įeiti bet kuris iš Ž. L. gyvenamojoje vietoje buvusių asmenų, įskaitant ir V. S. ir A. S. vaikus. Minėtos aplinkybės kontekste aktualu ir tai, jog kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo, kuris vėliau buvo nutrauktas, metu surinktų duomenų, Ž. L. ir V. S. tą vakarą aktyviai vartojo alkoholinius gėrimus ir tą darė būtent virtuvės patalpose. Be minėtų asmenų bute tuo metu buvo ir V. S. ir A. S. vaikai, kurie nenustatyta, kad visą laiką būtų buvę kartu su tėvais virtuvėje. Be kita ko, vartojant alkoholinius gėrimus, tarp vyrų įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinio smurto panaudojimą, o dėl šio konflikto dinamikos buvo iškviesti tiek policijos pareigūnai, tiek greitoji medicinos pagalba, kas tik įrodo, kad tarp vyrų kilęs tarpusavio nesutarimas jų asmeninėmis pastangomis nebuvo suvaldytas ir nutrauktas.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog teismas besąlygiškai vadovautis V. S. ir jo sutuoktinės tiek šiame procese, tiek dalimi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įskaitant ir apie Ž. L. ginklo kontrolę, neturi pagrindo, kadangi, kaip buvo konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartyje, kuria iš dalies buvo patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, minėti asmenys, atsižvelgiant į jų ilgalaikius, draugiškus santykius su Ž. L., siekė padėti pastarajam išvengti dėl 2022 m. rugpjūčio 25 d. įvykių atsiradusių neigiamų padarinių.

Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės, kurių neginčijo ir visi bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti proceso dalyviai, po būtent – demonstruoto ginklo palikimo vieta, vartotas alkoholis ir tarp asmenų įvykusio konflikto dinamika, akivaizdžiai įrodo, kad kambaryje ant staliuko paliktas šaunamasis ginklas nebuvo kontroliuojamas ir prižiūrimas. Priešingai, dėl asmenų buvimo vietos visiškai kitame kambaryje nei šaunamasis ginklas, vartoto alkoholio bei prasidėjusio tarpusavio konflikto, pasižymėjusio fizinio smurto panaudojimu ir kreipimusi į teisėsaugos institucijas, ant staliuko paliktas šaunamasis ginklas buvo akivaizdžiai pamirštas, o jo buvimo vieta tapo aktuali tik tuo metu, kai įvykio vietą atvyko ir šį ginklą rado policijos pareigūnai. Todėl akivaizdu, kad visą Ž. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikotarpį pastarojo galimybė kontroliuoti ne vietoje paliktą šaunamąjį ginklą buvo itin menka.

Be pirmiau aptartų skundo argumentų teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su advokato A. Kliunkos argumentais dėl neva Institucijos nepagrįstai pripažinto fakto, kad Ž. L. 2022 m. rugpjūčio 25 d. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas.

Kaip buvo minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Ž. L. bylai aktualiu laiku ir vietoje V. S. ir A. S. ne tik rodė, bet ir trumpam laiko tarpui į rankas perdavė teisėtai turimą B kategorijos šaunamąjį ginklą. Šios aplinkybės neginčijo nei pats Ž. L., nei kartu su juo įvykio metu buvę asmenys. Be kita ko, kaip tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė pirmiau išvardinti asmenys, Ž. L. turimų ginklų demonstravimas buvo atliktas išimtinai dėl to, kad V. S. pats norėjo įsigyti ginklus, norėjo apie juos sužinoti daugiau, todėl ir paprašė Ž. L. juos parodyti. Tai reiškia, kad Ž. L. buvo akivaizdžiai žinoma, kad tie asmenys, kuriems jis rodė, o vėliau ir trumpam perdavė teisėtai turimą šaunamąjį ginklą, neturėjo teisės laikyti ar nešioti tokios kategorijos ginklus.

Nors Vilniaus apylinkės teismui adresuotame skunde buvo apeliuojama į tai, kad tiek V. S., tiek A. S. jiems perduoto ginklo nenešiojo bei nelaikė, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė skundžiame Nutarime nebuvo inkriminuota. Priešingai, minėtame procesiniame sprendime pagrįstai pripažinta, kad šie asmenys trumpam buvo paėmė ginklą į savo rankas, tačiau jokiu būdu jo nenešiojo ir nelaikė, o tik neturėjo leidimo atlikti tokius veiksmus su šaunamaisiais ginklais. Svarbu pabrėžti ir tai, jog priešingai Ž. L. įgaliotojo atstovo teiginiams, nagrinėjamu atveju pastarojo atstovaujamasis buvo pripažintas pažeidęs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ne dėl to, kaip tas nurodoma skunde, kad V. S. ir A. S. nešiojo ar laikė jų į rankas paimtą ginklą, bet dėl to, kad Ž. L. apskritai davė tokį ginklą kitiems asmenims, kurie neturi teisės disponuoti atitinkamos kategorijos šaunamaisiais ginklais. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad V. S. ir A. S. nešiojo ir laikė jiems Ž. L. duotą apžiūrėti šaunamąjį ginklą, nepatvirtina, kad pastarasis tokiais jam inkriminuotais veiksmais nepažeidė pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas 30 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų. Anaiptol, byloje neginčijamai nustatyta trumpalaikio šaunamojo ginklo perdavimo pašaliniams asmenims aplinkybė, kuri yra pakankama pripažinti advokato akcentuojamos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos pažeidimą.

Galiausiai, teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad Institucija nepagrįstai konstatavo, kad Ž. L. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Minėtoje normoje aptartas teisinis reguliavimas numato pareigą B kategorijos šaunamojo ginklo savininkui ne tik įrengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklo, jo priedelio, šaudmenų ir jų dalių laikymo vietą, bet ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių laikymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Ž. L. bylai aktualiu laiku jam teisėtai priklausantį B kategorijos šaunamąjį ginklą laikė ne tam priskirtoje vietoje, o ant stalo miegamajame, kur vėliau šis ginklas policijos pareigūnų buvo rastas ir išimtas, todėl tokiais savo veiksmais nesilaikė reikalavimo šaunamuosius ginklus laikyti jiems pritaikytoje vietoje ir taip pat pažeidė pirmiau aptartą 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Įvertinus prieš tai aptartą teisinį reguliavimą, taip pat ir jo kontekste išanalizuotas bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad Ž. L., tiek duodamas kitiems asmenims jo teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, tiek jį palikdamas ne tam pritaikytoje vietoje – kambaryje ant staliuko, atitinkamai pažeidė skirtingas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kurios pastarajam buvo pagrįstai inkriminuotos skundžiamame Nutarime, ir tokiais savo veiksmais realizavo ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. L. įgaliotojo atstovo advokato Algimantos Kliunkos skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti (duomenys neskelbtini) S. M. 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, susijusią su administracinio nusižengimo padarymo laiku, nurodant, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 00.15 val. iki 02.36 val., taip pat patikslinti administracinio nusižengimo dalyką, aptartą „Pažeidimo esmė“ nutarimo dalyje, nurodant, kad kitiems asmenims buvo rodomas ir duotas į rankas, o vėliau paliktas be priežiūros ant staliuko, būtent B kategorijos šaunamasis ginklas – pistoletas HK (Heckler&koch SFP 9, 9X19, Nr. ((duomenys neskelbtini)) be dėtuvės ir šaudmenų.

Kitą (duomenys neskelbtini) S. M. 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.