Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-575-2398-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-575-2398-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Pažeidėjas
D. G.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2398/2010Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas D. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „Fasadas“ direktoriumi, leido įmonėje dirbti J. B., A. Š., V. Š. ir R. M., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių. Nurodyta, kad UAB „Fasadas“ statybos objekte, esančiame T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, nuo 2009 m. kovo 12 d. iki 2009 m. kovo 18 d. nelegaliai dirbo J. B., A. Š., V. Š. ir R. M., kurie dėl darbo sąlygų tarėsi su UAB „Fasadas“ direktoriumi prisistačiusiu R. L., pasiūliusiu jiems dirbti dažytojais 8 val. per darbo dieną (nuo 9.00 val. iki 18.00 val.) ir už atliktą darbą pažadėjusiu sumokėti 3 500 Lt darbo užmokestį bei per savaitę su visais jais sudaryti darbo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. nutarimu už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą D. G. skyrė 12 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad D. G. kaltė įrodyta J. B., R. M., A. Š., V. Š. administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu duotais paaiškinimais, kuriuose išdėstytas aplinkybes jie patvirtino apklausiami liudytojais teismo posėdyje. Pažymėjo, kad minėtų asmenų nurodytas aplinkybes patvirtino ir Inspekcijos atstovas V. Ž.. Teismas R. L. parodymus atmetė kaip siekį sumažinti administracinę atsakomybę. Pažymėjo, kad R. L. reikalaujamą sumą sumokėjo ir Inspekcijos pareigūnų akivaizdoje nebandė įrodinėti, kad protokole nurodyti asmenys jokio darbo neatliko. Teismas taip pat atmetė D. G. argumentus, kad jis yra netinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Nurodė, kad D. G., būdamas bendrovės, kurioje nelegaliai dirbo darbuotojai, vadovu, yra minėto pažeidimo subjektas, būtent jam darbo įstatymai nustato prievolę imtis visų priemonių, kad darbo santykiai su darbuotojais būtų tinkamai įforminti, o duomenų, kad protokole minimu laikotarpiu komercijos direktorius R. L. galėjo atlikti direktoriaus pareigas, jis nepateikė. Pažymėjo, kad bendrovės darbuotojų nedaug, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog dėl didelio darbo krūvio D. G. būtų negalėjęs pats nuolat kontroliuoti visos bendrovės veiklos, organizuoti visų bendrovėje dirbančių darbuotojų darbą. Teismas D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą dėl D. G. administracinės atsakomybės ir nelegalaus darbo UAB „Fasadas“ fakto. Nurodo, kad bylos medžiagoje užfiksuotos prieštaringos aplinkybės ir šių prieštaravimų teismas nepašalino. Konstatuodamas esant nelegalaus darbo faktą ir vadovaudamasis išimtinai J. B., R. M., A. Š. bei V. Š. paaiškinimais, teismas neįvertino, jog D. G. negalėjo leisti dirbti nurodytiems asmenims, nes apie jų ketinimą įsidarbinti UAB „Fasadas“ apskritai nežinojo. Be to, nenustatyta, kad UAB „Fasadas“ būtų mokėjęs kokius nors pinigus nurodytiems asmenims. Nurodo, kad 2009 m. kovo 12 d. paskolos rašteliu konstatuota, kad jo sudarymo metu UAB „Fasadas“ jau yra skolinga J. B. 3 500 Lt, todėl vertinant šį dokumentą, turėtų būti konstatuota, kad nurodyti asmenys iki nurodytos dienos jau dirbo UAB „Fasadas“ ir uždirbo nurodytus pinigus, ką paneigia byloje nustatytos aplinkybės, arba kad šiuo paskolos rašteliu R. L. tik bandė užtikrinti savo pažadą organizuoti nurodytų asmenų priėmimą į darbą, ką patvirtina liudininkų parodymai. Pažymi, kad UAB „Fasadas“ antspaudas ant nurodyto dokumento buvo panaudotas neteisėtai ir R. L. už tai buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, taip pat jis atleistas iš darbo. Teigia, kad tariamai nelegaliai dirbusių asmenų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes abejotina, ar jie, turintys tokį aiškų nusistatymą prieš nelegalų darbą, būtų pradėję dirbti, nesudarius su jais darbo sutarčių. Pažymi, kad liudytojo A. Š. paaiškinimai, pateikti Inspekcijos pareigūnui, iš esmės skiriasi nuo tų, kurie duoti teismo posėdyje, bei nuo kitų liudytojų parodymų. Nurodo, kad tariamai nelegaliai dirbę asmenys gali būti linkę subjektyviai vertinti R. L. pasirašyto paskolos raštelio įvykdymo aplinkybes, kadangi priešingu atveju būtų paneigtas pinigų gavimo pagrindas. Nurodo, kad jis susiekė su buvusiais UAB „Fasadas“ darbuotojais, dirbusiais laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 12 d. iki 2009 m. kovo 18 d. viešbutyje, esančiame T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, ir atlikusiais viešbučio vidaus apdailos darbus, apie kurių atlikimą paaiškinimus teikė tariamai nelegaliai dirbę asmenys. Teigia, kad minėti asmenys gali patvirtinti, jog šiuos darbus atliko būtent jie, prašo juos apklausti liudytojais.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Inspekcija prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas tinkamai kvalifikavo nelegalaus darbo faktą, teisingai vertino liudytojų parodymus ir aktyviai nustatinėjo bylos aplinkybes, kai tuo tarpu D. G. buvo prisiėmęs pasyvų bylos dalyvio vaidmenį, apklausti jokių liudytojų bylos nagrinėjimo proceso metu neprašė. Atsiliepimą į skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu D. G. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 12 000 Lt bauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundų argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, surinktų įrodymų visumoje pagrįstai konstatuotas nelegalaus darbo UAB „Fasadas“, vadovaujamoje D. G., faktas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. G. kaltės, išklausė jo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė tiek suformuluotą kaltinimą patvirtinusius asmenis, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai parodymus davusį liudytoją, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – J. B., A. Š., V. Š. ir R. M. (asmenų, teigusių, jog nelegaliai dirbo UAB „Fasadas“) pirminiai rašytiniai paaiškinimai, duoti Inspekcijos pareigūnui (b. l. 4-7), ir jų parodymai, pateikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 49-52), kurie yra pakankamai detalizuoti, nuoseklūs, iš esmės tarpusavyje sutampa, jokių esminių prieštaravimų teisėjų kolegija nenustatė. Tai, kad A. Š. teismo posėdyje parodė, jog pradėjo dirbti ne kartu su visais kitais nelegaliai dirbusiais asmenimis, kaip teigė pastarieji, o po kelių dienų, kai jį pakvietė žmona V. Š., nelaikytina pakankamu pagrindu suabejoti jo ir kitų asmenų parodymų objektyvu. Pažymėtina, kad visos kitos aplinkybės parodymuose sutampa, o tai, kad A. Š. patikslino savo įsidarbinimo datą, tik patvirtina jo sąžiningumą ir nesuinteresuotumą bylos baigtimi. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys asmeniui, siekiančiam iš anksto melagingai apkaltinti kitą asmenį ir turinčiam pakankamai laiko parengti savo poziciją ir suderinti ją su kitais liudytojais, būtų nelogiškas. Teisėjų kolegija taip pat atmeta D. G. argumentus, kad tariamai nelegaliai dirbę asmenys gali būti suinteresuoti duoti tokius parodymus, nes, anot jo, pasitvirtinus priešingoms aplinkybėms, būtų paneigtas pinigų gavimo pagrindas. Pažymėtina, kad J. B., įvykus konfliktui, skundu iš karto kreipėsi į Inspekciją ir nurodė analogiškas aplinkybes, nors galėjo pasirinkti kitą variantą – pas J. B. nuo pat pradžių buvo UAB „Fasadas“ įsiskolinimą jai patvirtinantis dokumentas, todėl šią sumą J. B. galėjo prisiteisti civilinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad J. B., A. Š., V. Š. ir R. M. negalėjo pradėti nelegaliai dirbti, nes matosi, kad jie priešiškai nusiteikę prieš tokį darbą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai tik subjektyvus D. G. situacijos vertinimas, prielaidos, prieštaraujančios faktinėms bylos aplinkybėms – J. B., A. Š., V. Š. ir R. M. parodė, kad jie pradėjo dirbti, nes R. L. pažadėjo juos įdarbinti, o šio pažado vykdymas buvo garantuotas išduotu paskolos raštu. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojas R. L., UAB „Fasadas“ komercijos direktorius, tiesiogiai taręsis dėl įdarbinimo. Jis tik teigė, kad minėti asmenys faktiškai dirbti nepradėjo (b. l. 58-59). Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl R. L. parodymų, kaip siekio sumažinti administracinę atsakomybę, vertinimo. Teisėjų kolegija palaiko išdėstytus argumentus ir jų nebekartoja. Papildomai pažymi, kad R. L. pateikta įvykio versija, jog patys asmenys – J. B., A. Š., V. Š. ir R. M. – atsisakė oficialiai būti įdarbintiems, nes jiems esą tai buvo nenaudinga, yra nelogiška ir prieštarauja šių asmenų elgesiui, siekiant nuo pat pradžių užsitikrinti sau garantijas dėl įdarbinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B., A. Š., V. Š. ir R. M. parodymais, įvertinus juos kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, neginčijamai įrodytas jų nelegalaus įdarbinimo UAB „Fasadas“ faktas, t. y. J. B., A. Š., V. Š. ir R. M. su UAB „Fasadas“ direktoriumi prisistačiusiu R. L. susitarė dėl darbo sąlygų (nustatytas darbo laikas, nurodyti konkretūs darbai, sutartas užmokestis) ir pradėjo realiai dirbti, tačiau rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos. D. G., UAB „Fasadas“ vadovas, būdamas atsakingu už darbuotojų priėmimą į darbą, žinodamas apie dirbančius asmenis ir nesudarydamas su jais rašytinių darbo sutarčių, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

D. G. teigia, kad yra netinkamas jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektas, jis nieko apie J. B., A. Š., V. Š. ir R. M. įdarbinimą UAB „Fasadas“ nežinojo, nenustatyta, kad UAB „Fasadas“ būtų mokėjęs kokius nors pinigus nurodytiems asmenis. Atsiliepdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pastebi, kad ATPK 41³ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ir neveikimu. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Iš pateiktų UAB „Fasadas“ įstatų matyti, kad už darbuotojų priėmimą į darbą ir darbo sutarčių sudarymą įmonėje yra atsakingas vadovas (b. l. 19-29), kuriuo nuo 2008 m. balandžio 1 d. paskirtas D. G. (b. l. 30). Byloje duomenų, kad jis šią kompetencijos sritį būtų perdavęs UAB „Fasadas“ komercijos direktoriui R. L., nėra. Tai, kad D. G. apie asmenų įdarbinimą nieko nežinojo, paneigiama jo paties paaiškinimu (b. l. 39). Jis nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB „Fasadas“ vėlavo atlikti darbus, naujų asmenų įdarbinimo klausimas su R. L. buvo svarstytas. Nors pažymėjo, kad toks nurodymas nebuvo duotas, tolimesnė įvykių eiga paneigia šį faktą. R. L., kaip pats parodė, įdėjo skelbimą į internetą, atvykus pagal skelbimą protokole nurodytiems asmenims, jiems paaiškino, kad reikia įsidarbinti pas direktorių (b. l. 58-59). Iš D. G. paaiškinimo matyti, kad tokia praktika įmonėje susiklosčiusi iš anksčiau, R. L. turėdavo teisę įdėti skelbimą dėl darbuotojų paieškos į laikraščius, o vėliau dėl įdarbinimo tardavosi jau pats įmonės vadovas. Taip pat įvertintina tai, kad ant 2009 m. kovo 12 d. paskolos raštelio (b. l. 8) buvo uždėtas UAB „Fasadas“ antspaudas, kuriuo, kaip matyti iš bylos aplinkybių, R. L. laisvai disponavo. Tas faktas, kad jam vėliau buvo paskirta drausminė nuobauda už neteisėtą antspaudo panaudojimą (b. l. 36) bei nutraukta darbo sutartis (b. l. 31-33), konkrečiu atveju nelaikytina reikšminga aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir nutrūkus darbo teisinimas santykiams, R. L. liko susaistytas su UAB „Fasadas“ kitais teisiniais ryšiais – jis kartu su D. G. yra vieninteliai šios įmonės akcininkai. Be to, abejonių kelia ir tas faktas, jog atitinkamos sankcijos R. L. buvo pritaikytos tik po trijų mėnesių, bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nors, kaip patvirtino pats D. G., su administracinio teisės pažeidimo byla, taigi ir visomis pažeidimo padarymo faktinėmis aplinkybėmis, jis susipažino jau anksčiau, atvykęs į Instituciją (b. l. 40).

Dėl D. G. prašymo apklausti liudytojais buvusius UAB „Fasadas“ darbuotojus, dirbusius laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 12 d. iki 2009 m. kovo 18 d. viešbutyje, esančiame T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, ir atlikusius viešbučio vidaus apdailos darbus, apie kurių atlikimą paaiškinimus teikė tariamai nelegaliai dirbę asmenys, pažymėtina, kad tokį prašymą apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. D. G. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu buvo tiriami visi byloje esantys įrodymai, tačiau nei jis pats, nei jo atstovas jokių papildomų prašymų nepateikė, todėl toks prašymas apeliacinės instancijos teisme atmestinas ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, byloje įrodymų pakankamumo klausimas nebuvo iškilęs. Teisėjų kolegija jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti D. G. kalte dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat nenustatė.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius