- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- I1-5364-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00714-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 37 192,75 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2019-06-20 iki 2019-12-04, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, iš bendro kameros ploto nebuvo išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldais užimamas plotas. Buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Tualetai atskirti nuo likusio kameros ploto tik apie 1,5 m. aukščio higienos normų neatitinkančiomis pertvaromis. Nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl kameroje jautėsi nemalonus kvapas. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, tačiau niekas nepasikeitė. Buvo bandoma pareiškėją įbauginti psichologiškai, darė psichologinį spaudimą, todėl turėjo atsiimti skundą. Neturėjo galimybės prieš pirkdamas prekes iš Šiaulių TI parduotuvės, jas apžiūrėti, susipažinti su prekių etiketėmis. Ne visada pateiktuose kainoraščiuose prekių kainos atitiko parduotuvėje esančių prekių kainas. Pareiškėjui buvo tiekiamas atšalęs maistas, neatitinkantis nustatytų normų. Maistas buvo supuvęs, su pasibaigusiu galiojimo terminu. Turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje. Dažnai Šiaulių TI nebūna karšto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip kartą per savaitę. Ne vieną kartą neturėjo galimybės nusiprausti. Buvo pažeidžiamas privatumas naudojantis dušu. Persirengimo kambarys yra priešais duris, pro kurias buvo stebimas pareiškėjas. Kamerose neveikė ventiliacija, buvo drėgna, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės. Nebuvo užtikrinamas kameros apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai pateko į patalpas, o dirbtinė šviesa buvo labai stipri, nuo kurios skaudėjo akis ir galvą. Naktinio apšvietimo išjungti nebuvo galima, todėl pareiškėjas blogai miegodavo. Visose kamerose sienos buvo suskilusios, aprašinėtos, langai išpuvę, per kuriuos pūtė vėjas, nuo lubų krito tinkas, kalkės. Kamerose veisėsi blakės, tarakonai. Pareiškėjas ne kartą buvo sukandžiotas. Nebuvo užtikrintas užimtumas. Pareiškėjui buvo teikiamos nesaugios gydymo paslaugos, buvo pažeidžiamos higienos normos.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, didžiulį diskomfortą, sutriko miegas, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, detalizavo skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad į dušą buvo nuvedamas vieną kartą per savaitę, bet jei nuvesdavo vėliau, karštas vanduo būdavo atšalęs. Po apsilankymo sporto salėje į dušą nenuvesdavo, nes buvo vedamas kitomis dienomis. Kamerose nebuvo karšto vandens.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktą vienam suaugusiam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.
Be to, pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas – durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai ir dėl kitų pažeidimų.
Iš 2019-04-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2430 matyti, kad kameroje Nr. 29 apšvieta, oro temperatūra bei drėgmė tinkama. Pelėsio nėra.
Iš 2019-09-05 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-6474 matyti, kad kameroje Nr. 19 šviestuvai tvarkingi, pelėsio nėra.
Iš 2019-07-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5456 matyti, kad kameroje Nr. 63 atliekamas remontas (iš 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-33 matyti, kad remontai baigti liepos mėn., t. y., dar iki pareiškėjo apgyvendinimo šioje kameroje).
Nors kamera Nr. 13 dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrinta, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Pažymi, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.
Pridedama 2019-01-08 Ūkio skyriaus pažyma Nr. 62/08-12, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuotos kameros Nr. 19, 29.
Pridedama 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuota kamera Nr. 63.
Nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo suskilusios sienos, išpuvę langai, netvarkingi šviestuvų gaubtai, pareiškėjas to niekaip nedetalizuoja - nenurodo, nei kada, nei kuriose kamerose šie pažeidimai, anot jo, buvo. ŠTI duomenų apie tariamai buvusius minimus pažeidimus - neturi. Kad kameros tvarkingos ir nekeliančios grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.
Taip pat atmestina pareiškėjo skundo dalis dėl negalėjimo išjungti naktinį apšvietimą. Paaiškina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, jog kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kad gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje apšvietimas įrengtas vadovaujantis minėtomis nuostatomis, o naktinio apšvietimo įrengimas būtinas siekiant užtikrinti tinkamą režimą bei saugumą, todėl kalinami asmenys jo išjungti negali.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 37 192,75 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki 2019-12-04. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą (TAR, 2019-03-05, Nr. 2019-03586, redakcija galiojusi nuo 2019-03-06 iki 2020-02-05) vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-06-20 iki 2019-12-04 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 29 (plotas 21,48 kv. m.), Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m.), Nr. 19 (plotas 17,62 kv. m.), Nr. 63 (plotas 18,16 kv. m.). Iš byloje esančios 2021-04-23 pažymos Nr. 60-11044 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-2430 matyti, kad patikrinimo metu 2019-04-04 gyvenamosiose kamerose Nr. 29 ir 63 Higienos normos pažeidimų nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-6474 matyti, kad patikrinimo metu 2019-09-05 gyvenamosiose kamerose Nr. 19 ir 63 Higienos normos pažeidimų nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-5456 matyti, kad patikrinimo metu 2019-07-15 gyvenamojoje kameroje Nr. 63 atliekamas remontas.
Iš pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2018 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 19, 29, dušo patalpose buvo atlikti remonto darbai. Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2019 m. liepos mėn. buvo suremontuota kamera Nr. 63. Pareiškėjas į šią kamerą buvo patalpintas nuo 2019-08-13.
Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, skunde nurodytų sąlygų atitikimą higienos normų reikalavimams.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 84-3564, redakcija galiojusi iki 2020-12-22) (toliau – 2009 m. Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numatė, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Analogiška nuostata numatyta ir 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) 2 punkte (toliau – 2020 m. Eksploatavimo taisyklės). Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas, 2020 m. Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, 2020 m. Eksploatavimo taisyklių 12.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (2021-04-23 pažyma Nr. 1221.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose ir laikino sulaikymo patalpose buvo atitvertas nuo kameros erdvės apie 1,5 metro aukščio sienele.
Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,90 m (kamera Nr. 19) iki 2,34 m (kamera Nr. 63). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Toks atitvėrimas pripažįstamas pakankamu, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog toks sanitarinio mazgo atitvėrimas nelaikomas privatumo pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1301-756/2020 ir kt.).
Pareiškėjas nurodė, kad nepakankamai buvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, prieštaringi, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl užimtumo organizavimo nepažeidė.
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama tik pusantros valandos. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu reglamentuota suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo tvarka ir trukmė, kuri garantuoja visiems suimtiesiems minimalią įstatymu nustatytą trukmę (2019-06-06 įsakymas Nr. I/01-149). Taip pat numatyta galimybė skirti kaip paskatinimo priemonę ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą nerūkantiems asmenims (2019-05-21 įsakymas Nr. I/01-138). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomi, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad patalpose veisėsi blakės ir tarakonai, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, minkštojo inventoriaus dezinfekavimo pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina patalpų dezinfekcijos planas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas atšalęs, nekokybiškas maistas, jo kiekis neatitiko nustatytų normų. Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Šiaulių TI direktoriaus 2019-09-18 įsakymu Nr. 1/01-225 sudaryta komisija dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės esminių pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.
Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šilto vandens nebelikdavo tuo metu, kai prieš jį nusiprausdavo daugiau asmenų, dažniausiai vakare. Tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Iš atsakovo atsiliepimo, taip pat iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-384 matyti, kad vanduo į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandens tinklų. Pareiškėjas dėl nesudarytų galimybių prausti kūną po šiltu dušu Šiaulių TI administracijai skundų neteikė, pareiškėjo teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė kuriuo laikotarpiu jam daugiau, nei savaitę laiko nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis dušu. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas neteikė skundų dėl jo privatumo pažeidimo, naudojantis dušu. Taip pat nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada ir kas jį stebėjo persirengimo kambaryje, jo teiginiai deklaratyvūs. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-5456 matyti, kad dušo patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo galimybės prieš pirkdamas prekes iš Šiaulių TI parduotuvės, jas apžiūrėti, susipažinti su prekių etiketėmis. Ne visada pateiktuose kainoraščiuose prekių kainos atitiko parduotuvėje esančių prekių kainas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) (galiojusios iki 2020-01-21) 86 punktas numatė, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nuo 2020-01-22 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911) 35 punkte numatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. 36 punkte numatyta, kad paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI iki 2020-05-13 vadovavosi Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje. Apie gautus rezultatus informuojamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje lyginant kainas su kitų tikrintų parduotuvių kainomis didesnės daugiau kaip 10 procentų, Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Šias aplinkybes patvirtina Šiaulių TI raštai bei parduotuvėje parduodamų prekių patikrinimo aktai. Pareiškėjas neteikė skundų dėl jo teisių pažeidimo perkant prekes iš parduotuvės ar dėl per didelių prekių kainų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.
Pareiškėjas nurodė, kad daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, tačiau niekas nepasikeitė. Buvo bandoma pareiškėją įbauginti psichologiškai, pareigūnai darė psichologinį spaudimą, todėl turėjo atsiimti skundą. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl pareigūnų ar kitų asmenų daromo poveikio, taip pat pareiškėjas dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jis buvo pateikęs skundą ir kokiomis aplinkybėmis turėjo jį atsiimti. Byloje yra Šiaulių TI pažyma, jog pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją su skundai nesikreipė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nurodyti pareiškėjo argumentai dėl jam daryto poveikio, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteikiamas tinkamas gydymas.
Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis), Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, numatytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose. Be to, įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 straipsnio 2 dalis).
Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).
Pareiškėjui papildomai išaiškintina, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys ją gauti, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Komisijai priėmus sprendimą, pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu sprendimą turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).
Pareiškėjas ikiteismine tvarka į Komisiją nesikreipė, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo šių aplinkybių nevertina ir šioje dalyje pareiškėjo skundą palieka nenagrinėtu (ABTĮ 105 straipsnio 5 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-520/2020.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 37 192,75 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 37 192,75 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo S. B. skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir / ar neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.