Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1879-436/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
2A-1879-436/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00942-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
P. S.
Civilinė byla Nr. 2A-1879-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00942-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6.; 35.5.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1246-217/2014 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo P. S. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV 15128,98 Lt skolos, 9501,08 Lt palūkanų, 16906,04 Lt delspinigių, 7706,42 Lt palūkanų delspinigių, 2170,39 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, viso - 51412,91 Lt, taip pat prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas - 5% nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV - 17 % nuo pagrindinės skolos sumos (15128,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo P. S. ieškovei UAB „Gelvora“ 15128,98 Lt skolos, 9501,08 Lt palūkanų, 15000,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (39630,06 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1189,00 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad 2010-03-26 AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir P. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV. Atsakovas netinkamai vykdė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV, todėl AB „Swedbank“ ją nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2010-06-11 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 10-20-22, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Kadangi atsakovas savo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV 15128,98 Lt skolos ir 9501,08 Lt sutartinių palūkanų (17 proc. dydžio).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti patirtų nuostolių dydžio pagrįstumo, darė išvadą, kad ieškovės paskaičiuoti nuostoliai yra nepagrįsti realiais ir faktiniais skaičiavimais, todėl neįrodė, kokio dydžio nuostolių, atsiradusių jam dėl atsakovo neįvykdytos prievolės, ji realiai patyrė (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principą, prašomi priteisti delspinigiai vertintini kaip aiškiai per dideli ir yra mažintini, todėl ieškovės reikalaujami priteisti delspinigiai už negrąžintą kreditą mažintini, priteisiant ieškovei iš atsakovo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV 15.000,00 delspinigių. Toks delspinigių dydis laikytinas pagrįstu bei pakankamu atlyginti ieškovės turėtus nuostolius (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str., 1.5 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad išlaidas patyrė 41 kartą siųsdama pranešimus, 80 kartų skambindama telefonu ir 40 kartų siųsdama SMS žinutes, taip pat užklausdama duomenų Nekilnojamojo turto registrą, Gyventojų registro tarnybą, tačiau nepateikė jokių šias ir kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat, kartu su ieškiniu nėra pateikti išrašai iš minėtų registrų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Šalys sutartimi numatė 17 proc. dydžio palūkanas, tačiau nedetalizavo, ar jos įstatyminės (kaip užmokestis už naudojimąsi skolintomis lėšomis), ar procesinės (kaip paskata kuo skubiau įvykdyti teismo sprendimą). Teismas vertino, jog šios šalių sulygtos 17 proc. palūkanos yra įstatyminės, pagal kurias ieškovė apskaičiavo savo ieškinio reikalavimą dėl 9501,08 Lt palūkanų priteisimo. Tuo tarpu ieškovė negali reikalauti priteisti dvigubas 17 proc., bei 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl šioje dalyje procesinės palūkanos priteistinos tik 5 proc. dydžio.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 17 % sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (15.128,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo prašymą tenkinti visiškai bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:

Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Teismų praktikoje yra pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą; antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 str. 2 d., jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskola bus grąžinta.Šiuo atveju Vartojimo kredito sutartyje Nr. 10-020515-GV pirminis kreditorius AB „Swedbank“ ir skolininkas susitarė dėl 17 % sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (15.128,98 Lt), kurios pripažįstamos mokėjimo palūkanomis ir mokamos kreditoriui už jo piniginių lėšų naudojimąsi iki paskolos suma bus grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos reikalavimą priteisti 17 % sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (15.128,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės priteisimo, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-03-26“Swedbank“, AB ir atsakovas P. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV, pagal kurią atsakovui bankas suteikė 15.128,98 Lt dydžio paskolą. Atsakovui netinamai vykdant vartojimo kredito sutartį, bankas 2010-08-05 raštu Nr. SR-35304 įspėjo atsakovą iki 2010-08-24 įvykdyti įsipareigojimus bankui bei informavo, kad vienašališkai nutrauks sutartį, jeigu iki nustatytos dienos įsiskolinimas nebus padengtas (b. l. 31). 2010-06-11 „Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 10-20-22, pagal kurią ieškovui buvo perleistas reikalavimas į atsakovą pagal anksčiau minėtą Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV. Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarę dėl 17 % dydžio metinių palūkanų normos. Kadangi atsakovas savo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė iš atsakovo skolą bei netesybas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 17 % sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (15.128,98 Lt) priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės atmetė ir nurodė, kad šalys sutartyje nedetalizavo, kokios tai palūkanos, ar jos įstatyminės (kaip užmokestis už naudojimąsi skolintomis lėšomis), ar procesinės (kaip paskata kuo skubiau įvykdyti teismo sprendimą). Teismas vertino, jog šios šalių sulygtos 17 proc. palūkanos yra įstatyminės.

Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti sutartines palūkanas 9501,08 Lt, kurios buvo nustatytos reikalavimo perleidimo sutartyje bei paskaičiuotos laikotarpiu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, t.y. nuo 2010-08-26 iki 2013-12-12 (b. l. 8). Taip pat ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir sutartines 17 % dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (15.128,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti dvigubas – 17 %, bei 5 % procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl priteisė tik 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą(CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pirmiau nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės prašomos priteisti 17 % bei 5 % palūkanos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra procesinės, todėl kartu jų priteisti negalima. Iš byloje esančios 2010-03-26 Vartojimo kredito sutarties Nr. 10-020515-GV bendrosios dalies 5.1 punkto matyti, jog šalys susitarė, kad sutartyje numatytos 17 % dydžio metinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (b. l. 28). Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-357/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi, akivaizdu, jog šalys susitarė, ne dėl procesinių (kompensuojamųjų) palūkanų, o būtent dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą, skaičiavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pelno palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikšti nebuvo, todėl pagrindo mažinti sutartines pelno palūkanas nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, patenkinant ieškinio reikalavimą dėl 17 % sutartinių palūkanų priteisimo nuo pagrindinės skolos sumos (15.128,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą už akių pakeisti.

Ieškinio reikalavimą dėl 17 % sutartinių palūkanų priteisimo nuo pagrindinės skolos sumos (15.128,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo patenkinti ir priteisti iš atsakovo P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) pagal 2010-03-26 Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-020515-GV ieškovei UAB „Gelvora“ (j.a.k. 125164834, buveinės adresas Vilnius, A. Juozapavičiaus g. 7, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440) 17 % sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (15.128,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas