Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 59-72 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su 2017 m, spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį) paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kuri 2017 m. gruodžio 29 Kauno apylinkės teismo nutartimi, buvo subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta dveji metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia - 2017 m. lapkričio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 11 d., 1/2 dalį bausmės atliks 2019 m. liepos 11 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), apsvarsčiusi nuteistojo A. R. prašymą, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio 2019 m. balandžio 11 d. protokolu Nr. 58-20, apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 59-72 (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlydama nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, siūloma nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021-03-11; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021-03-11; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilnius pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ½ dalį paskirtos bausmės atliks 2019 m. liepos 11 d. Tačiau pagal teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad A. R. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės (71 balas), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas, savo ruožtu, leistų teismui manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju matyti tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, nes A. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. 2018-05-22-2018-06-26 dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, formuoti teigiamą nuostatą blaivybei bei pasiruošima gydymuisi. 2018-01-23-2018-02-06 dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, skatintas 2 kartus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Vilniaus pataisos namuose nuo 2018 m. vasario 19 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ metalo ceche, o nuo 2018 m. liepos mėn. dirba drausmės grupės tvarkiniu. Nuteistasis yra motyvuotas keisti alkoholio vartojimo įpročius. A. R. yra pateikęs nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje teigiama, kad nuteistasis nuo 2017 m. spalio 20 d. vykdo individualią veiklą - Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba bei Statybos baigimas ir apdaila. Šiuo metu veikla nėra sustabdyta, visais reikalais rūpinasi tėvai. Nuteistasis turi aukštesnįjį išsilavinimą, ortopedo specialybę, iki įkalinimo dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pagalbiniu darbuotoju. Nuteistojo teigimu, dabar jis bendrauja tik su žmonėmis, nepriklausančiais kriminaliniam pasauliui. Nuteistasis pripažįsta, kad pagrindinė priežastis, dėl ko nusikalsdavo - netinkama draugų kompanija: „papuolimas vis į tą patį žmonių ratą, panašią aplinką“. Anksčiau to nevengdavęs, tačiau dabar yra pilnai nusiteikęs klaidų nekartoti.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pažymi, kad visi šie nuteistojo elgesio pokyčiai be abejonės jį teigiamai charakterizuoja, tačiau jie, teismo vertinimu, nėra absoliutūs ir šiuo atveju nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį.

Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės. Jam nustatytas 71 nusikalstamo elgesio rizikos balas žymiai viršija žemą nusikalstamo elgesio rizikos ribą (žema riba nuo 1 iki 40) ir tik 45 balus sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai (iš teisės pažeidimų istorijos), kuriems įtakos asmens aktyvumas ir elgesio keitimas jau nedaro, 26 balai yra dinaminiai ir yra galimybė juos sumažinti. A. R. anksčiau buvo teistas septynis kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (plėšimus, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nežymius sveikatos sutrikdymus). Nuteistajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą jis buvo atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Nors A. R. bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų nepažeidė, tačiau paskutinį kartą, po to, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų 2015 m. liepos 22 d., jis vėl tris kartus buvo nuteistas už nusikaltimą nuosavybei, nežymius sveikatos sutrikdymus ir neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą. Pažymėtina tai, kad pirmą nusikaltimą po lygtinio paleidimo taikymo jis padarė 2016 m. balandžio 14 d., t.y. praėjus tik devyniems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos ir daugiau kaip penkiems mėnesiams po jo išregistravimo iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2015 m. spalio 28 d. Taigi nepaisant to, kad anksčiau jam taikytų lygtinio paleidimo sąlygų, kaip minėta, jis nepažeidė, vis dėlto minėto instituto taikymas akivaizdu, nepasiekė jam keliamo tikslo – užtikrinti, kad asmuo palaipsniui (per jo elgesio kontroliavimą, paskyrus atitinkamas pareigas) grįžtų į įprastą socialinį gyvenimą iš gyvenimo laisvė atėmimo vietoje, ir, atitinkamai, nebenusikalstų. Taigi įvertinus pastarąjį faktą, teismo vertinimu, pažanga asmeniui keičiant savo elgesį, turėtų būti itin akivaizdi.

Pažymėtina ir tai, kad iš teismui pateiktos asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis linkęs menkinti savo alkoholio vartojimo problematiką, nemano, kad jo alkoholio vartojimas yra žalingas, nors jis yra padaręs nusikaltimus, tame tarpe ir smurtinius, apsvaigęs nuo alkoholio. Turėtos alkoholio žalingo vartojimo problemos glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl tolesnis jų vartojimas didintų jo nusikalstamumo riziką ateityje. Be to, nuteistajam būdingi impulsyvūs ir agresyvūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, mąstymo ir elgesio nekeitimas didintų jo nusikalstamos elgsenos riziką ateityje. Nors šiuo metu stebimi nuteistojo daromi ganėtini pokyčiai, siekiant išvengti pakartotinos nusikalstamos veiklos galimybės, tačiau atsakomybės už savo nusikalstamą veiką atidavimas kitiems taip pat didina nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Šie duomenys taip pat neleidžia teismui konstatuoti, kad A. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, taip pat komisijos nuomonę, kuri nebuvo vieninga (vienas komisijos narys siūlė netaikyti lygtinio paleidimo, nes nuteistasis nepateisino jam suteikto pasitikėjimo ir vėl nusikalto), teismas sprendžia, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytos formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsisako tvirtinti Vilnius pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 59-72 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 59-72 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. R..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.