Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimo, kuriuo R. S. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir nubausta 3000 Lt bauda už kiekvieną iš keturių nelegaliai dirbusių asmenų, t.y. 12000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nubausta už tai, kad ji, būdama R. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadove (savininke), pažeidė Darbo kodekso 98 str.1 d. 1 p., nes laikotarpyje nuo 2011-07-15 iki 2011-07-18 leido dirbti renovuojamojo (duomenys neskelbtini) dvaro, esančio Trakuose, Trakų rajono savivaldybėje, apželdinimo darbus T. M. , R. K. , Ž. V. ir N. V. , nesudarius su jais darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, tuo pažeidė Darbo kodekso 93 str. l d. l p., 99 str. 2 d. nuostatas, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. R. S. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. S. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga ir išklausė liudytojų - nelegaliai dirbusių asmenų - parodymus bei pačios R. S. paaiškinimus.

R. S. iš esmės pripažįsta laiku nesutvarkiusi dokumentus ir nepanešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2011-07-18 operatyvinį patikrinimą alikę Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) inspektoriai, nustatė, kad R. S. , būdama atsakinga už asmenų įdarbinimą, neužtikrino, jog darbuotojai dirbtų tik sudarius su įmone sutartis, savo pareigas vykdė aplaidžiai, neužtikrino, kad nebūtų dirbamas nelegalus darbas. Patikrinimo akte užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) dvare buvo rasti devyni asmenys, nei vienas iš jų nepateikė savo darbo pažymėjimo. Aštuoni patikrinimo metu rasti asmenys buvo atsiųsti iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriaus, kurie buvo rekomenduoti įdarbinimui R. K. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbti aplinkos tvarkymo darbus (b.l. 4-5, 6).

Kaip matyti iš T. M. , R. K. , Ž. V. ir N. V. paaiškinimų VDI (b.l. 7, 8, 13, 16), jie nurodė, kad 2011-07-15 buvo atvežti sutvarkyti dokumentus dėl įdarbinimo į (duomenys neskelbtini) dvarą, atidavė dokumentus R. S. , su kuria tarėsi dėl darbo sąlygų. Tą pačią dieną pradėjo dirbti, darbo sutarties nepasirašė. Analogiškus parodymus šie asmenys davė ir apklausti teisme (b.l. 63-64, 86-87).

Iš 2011-07-18 E. S. , darbų vadovo padėjėjo, rašytinio paaiškinimo VDI matyti, kad įmonės savininkės nurodymu iš darbo biržos buvo atvežti keturi darbininkai į (duomenys neskelbtini) dvarą (b.l. 25). Teisme apklaustas E. S. patvirtino, kad iš darbo biržos į (duomenys neskelbtini) dvarą buvo atvežami asmenys, kurie dėl įdarbinimo sąlygų kalbėjosi su R. S. (b.l. 87).

R. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“darbo sutarčių registracijos žurnale užfiksuota, kad T. M. , R. K. , Ž. V. ir N. V. darbo pradžia – 2011-07-15, būtent ši diena nurodoma kaip darbo sutarties su minėtais darbuotojais sudarymo diena (b.l. 30-32).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus rašte nurodyta, kad pranešimas apie R. K. , Ž. V. ir N. V. darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktas 2011-07-18, 15.44 val., apie T. M. darbo pradžią – 2011-07-19, 17.58 val. (b.l. 55).

Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius: tarp R. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir T. M. , R. K. , Ž. V. ir N. V. buvo susitarimas dirbti apželdinimo darbus, sulygtas darbo užmokestis ir šie asmenys dirbo, nors darbo sutartys nebuvo sudarytos, darbo pažymėjimai neišduoti, Sodros teritoriniam skyriui apie dirbančius iki darbo pradžios nepranešta, t.y. T. M. dirbo nuo 2011-07-15 iki 2011-07-19, R. K. , Ž. V. ir N. V. dirbo nuo 2011-07-15 iki 2011-07-18, nesudarę darbo sutarčių.

R. S. teisme duoti paaiškinimai dėl darbo sutarčių sudarymo tvarkos įmonėje ir nepranešimo Sodros teritoriniam skyriui apie keturių asmenų priėmimą į darbą, nešalina jos atsakomybės už nelegalų darbą, nes kiekvienos įmonės vadovės pareiga organizuoti įmonės darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t.y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi dokumentai. Šiuo konkrečiu atveju, jei ir buvo priežastys (kurias nurodo nubaustoji) dėl kurių nebuvo galimybių sudaryti dokumentų, įdarbinami asmenys neturėjo pradėti dirbti iki to laiko, kol bus sutvarkyti dokumentai.

R. S. apeliaciniame skunde taip pat kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, prašo sušvelninti paksirtą nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas skyrė minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas, laikytina, kad jis atsižvelgė, jog R. S. baudžiama pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nelegalus darbas truko trumpą laiką, asmenų darbas, nors ir pavėluotai buvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, o teisės pažeidimas buvo padarytas ne dėl piktavališkų ketinimų, o dėl netinkamo įmonės darbo organizavimo. Tačiau tai nėra aplinkybės, kurioms esant gali būti taikomas ATPK 30¹ str.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Tokių ypatingų aplinkybių nenustatyta.

Nubaustoji iš esmės nepripažįsta padariusi pažeidimą. Jos padarytas pažeidimas savo pobūdžiu yra itin pavojingas, kaip darantis žalą valstybės ekonominiams interesams, esant sunkiai finansinei valstybės padėčiai.

Atsižvelgiant į išdėstyta, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas pagrindo nėra. Todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.