Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-916-1183/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-05-09
Bylos Nr.: 1-916-1183/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12896-2025-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Donatas Dauginis
Kaltinamasis: M. G.

Kategorijos

1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-916-1183/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12896-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant I. K.,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,kaltinamajam M. G., jo gynėjai advokatei J. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu:

2025 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir perduotas pagal laidavimą L. G., nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei A. R., o būtent: 2025 m. balandžio 13 d., apie 17:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė A. R. į pakaušį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. R. sukėlė fizinį skausmą, tai yra M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog sekmadienį, balandžio 13 d., su drauge A. R. grįžo iš kaimo, iš kur juos parvežė pažįstamas D. J., ir bute dar išgėrinėjo alaus. Jam pasirodė, kad A. „susimarkstė“ su J., tai jis pastarojo paklausė, ar šis norėtų su jo drauge „pasikrušti“. A. nusišypsojo, tai jis „supavydėjęs pablūdo“ ir juos abu išgynė iš buto. Viskas vyko balandžio 13-ąją po pietų, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventine A. R. kartu gyvena du metus, bendrų vaikų neturi. Įvykio metu bute taip pat buvo ir D. J., su kuriuo „susimarkstė“ A., bute jie su J. vartojo alkoholį, o A. jo nevartojo. Iš buto jis išgynė tiek A., tiek D., t. y. pradarė duris, paėmė A. už sprando ir išstūmė. Žino A. R. parodymus, galėjo būti, kad jai trenkė vieną kartą. Savo elgesį vertina blogai, mano, blaivas taip nebūtų elgęsis - viskas įvyko tik dėl alkoholio. Turi įsipareigojimų, nes buvusiai žmonai moka alimentus, o daugiau įsipareigojimų neturi, dar turi automobilį. Negali nurodyti visų įvykio aplinkybių, bet galėjo būti taip, kaip yra nurodyta kaltinime. Aplinkybių neprisimena, kadangi buvo išgėręs, į alkotesterį įpūtė beveik 3 promiles, alkoholį vartojo jau antrą dieną. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiosios. Šiuo metu jis nedirba, nes rugpjūčio mėnesį turėjo kojos traumą, iki šiol yra atliekamos procedūros, o be to, dar yra nagrinėjama byla. Anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, o kai pasibaigs reabilitacija, bus sprendžiamas klausimas dėl jo darbingumo sumažėjimo dėl sužalotos kojos, bet kol kas nedarbingumas nėra nustatytas. Nežino, ar kai gynė iš buto nukentėjusiąją, ši sakė, kad pastarajai skauda, nes abu asmenis išvaręs, jis uždarė duris ir užmigo, o paskui jį pažadino policija. Tiki, kad nukentėjusioji pasakoja tiesą. Nukentėjusiosios jis atsiprašė, mano, pastaroji jam atleido ir jie susitaikė. Pirma byla jam buvo iškelta už pastūmimą, kai buvo „prisikabinta“ prie krikšto dukros, toje byloje jis taip pat prisipažino, nes buvo pasakyta, jog prisipažinus, jam bus taikomas laidavimas. Nėra taip, kad jis sistemingai smurtautų, nes (duomenys neskelbtini) m. gyveno su žmona ir to niekada nėra buvę. Ateityje reikia nebevartoti alkoholio, dabar jau padarė išvadas ir daugiau tokių dalykų nebebus. Kadangi smurtinių veiksmų niekada anksčiau nebūdavo, tai jų nebus ir tada, jeigu per balių išgers porą stikliukų alkoholio. Jeigu teismas jam netaikytų susitaikymo, o skirtų bausmę, tai sutiktų atlikti viešuosius darbus. Papildomai nori pasakyti, jog A. R. yra jo antra žmona ir jis jos „užpavydėjo“, nes po skyrybų yra pavydus.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes M. G. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

4. Be paties kaltinamojo M. G. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. M. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad su A. R. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, su ja veda bendrą ūkį. 2025-04-13 su A. buvo kaime pas jos tėvus. Apie 15-16 val., juos į namus parvežė pažįstamas D. J.. Parvažiavęs į namus dar gėrė alaus su D., nes turėjo kitas žmogus pervaryti jo automobilį iš kaimo, nes pats automobiliu nevažiavo, nes buvo išgėręs, parvaręs jo automobilį vairuotojas po to turėjo su D. grįžti į kaimą, todėl D. gėrė su juo alų. Buvo neblaivus, jam pasirodė, kad D. su A. susižvalgė, kilo pavydas, sudavė A. per pakaušį, negali pasakyti kaip, kumščiu ar plaštaka. Išvarė iš buto D. bei suėmęs už rankų išstūmė iš buto A. Pats užsirakino ir nuėjo miegoti. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, jį sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašys savo sugyventinės A. Sutinka, kad procesas būtu baigtas pagreitinta tvarka. Kur laikinai pagyvens, kol vyks procesas, negali pasakyti, informuos telefonu, kai ras kur laikinai apsistoti (b. l. 98-101).

4.2. Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su savo sugyventiniu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena apie dvejus metus. Kartu veda bendrą ūkį. Iki šios dienos su savo sugyventiniu sutarė gerai, nesipykdavo, jis prieš ją nėra smurtavęs nei fiziškai nei psichologiškai. Iki šios dienos policijos pareigūnai, dėl jos ar sugyventinio veiksmų nebuvo kviesti. Sugyventinis M. G., jos nuomone, neturi priklausomybės nuo alkoholio, jį vartoja tik savaitgaliais. Pavartojęs alkoholio sugyventinis darosi agresyvus, tačiau po įvykio, išsiblaivęs jis pačio įvykio teigia neprisimenantis. Vakar per pietus, ji bei sugyventinis išvažiavo pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Nuvykęs pas jos tėvus sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį jis vartojo gausiai. Būdamas pas tėvus, M. G. nebuvo agresyvus. Šiandien jiems grįžus į namus (duomenys neskelbtini), jau minėtu adresu apie 16 val., 30 min., būdamas bute, sugyventinis toliau girtavo, vartojo alų. Alkoholį, t. y., alų, M. vartojo kartu su jų šeimos draugu D. J., kurio tikslių asmens duomenų nurodyti negali. Ji sėdėjo buto kambaryje ant fotelio, o sugyventinis bei D. sėdėjo tame pačiame buto kambaryje, nes nuomojasi vieno kambario būtą, ant miegui skirtos dvigulės lovos bei gėrė alų iš plastikinio butelio. Apie 17 val. 30 min., M. pažvelgęs į ją bei D., garsiai pareiškė "ar jūs norite būti kartu?", turėdamas omenyje ją bei D.. Ji bei D., sugyventiniui atsakė, kad jis neišsigalvotų nebūtų dalykų. Išgirdęs jos atsakymą, M. G. atsistojo, priėjo prie jos bei sudavė jai į pakaušį sugniaužto kumščio vidine dalimi, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje nuo vieno iki dešimties vertina septyniais balais. Po smūgio sąmonės praradusi nebuvo. Sudavęs jai, sugyventinis priėjo prie jų šeimos draugo bei jam pasakė, kad jis važiuotų namo. Tai išgirdęs D. pasiėmęs savo striukę išėjo iš buto. Išvaręs D. iš buto, jau minėtu adresu, sugyventinis liepė išeiti iš buto ir jai. Tai išgirdusi atsistojo ir jam pasakė, kad ji iš buto neis. Tai išgirdęs M. suėmė ją už rankų bei išstūmė per buto laukines duris. Suėmimo už rankų bei stūmimo metu fizinio skausmo nepatyrė. Išstūmęs per buto laukines duris, sugyventinis duris uždarė bei jas užsirakino iš vidaus. Po įvykio paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei informavo apie įvykį. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo įranga. Patį įvykį matė šeimos draugas D. J. Civilinio ieškinio reikšti neketina. Šiuo metu daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali. Kairės rankos krumplį susižalojo ne įvykio metu (b. l. 9-14, 57-59).

4.3. Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad asmeniškai M. G. pažįsta nuo vaikystės. Jis buvo šeimos, kurioje jis augo, kaimynas. Jo nuomone M. G. neturi priklausomybės alkoholiui, tačiau pavartojęs alkoholio jis tampa agresyvus. Jo žiniomis M. G., būdamas neblaivus nėra nieko sumušęs. 2025-04-13 apie 12 val., M. G. jam paskambino telefonu ir paprašė jo, kad jį su sugyventine parvežtų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu taip pat buvo (duomenys neskelbtini) kaip ir M. G. su sugyventine, sutiko juos parvežti. Apie tryliktą valandą savo automobiliu nuvyko pas M. G. su sugyventine viešėjusius pas A. R. tėvus. Jam atvykus, M. G. buvo stipriai neblaivus. Tuo metu jis buvo neagresyvus. Kelionė į (duomenys neskelbtini) buvo be nuotykių, t. y. nieko neįprasto neįvyko. Apie penkioliktą valandą jie parvyko adresu (duomenys neskelbtini), į daugiabučio namo kiemą, kuriame gyvena jau jo minėti asmenys. M. G. jį pakvietė į savo nuomojamą butą, esantį jau minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) bute, atsigerti alaus. Jis sutiko. Būdami bute, kambaryje sėdėjo ant dvigulės lovos kartu su M. G., jie vartojo alų. Jis išgėrė dvi skardines silpno alaus. Kiek tuo metu alaus suvartojo M. G., nurodyti negali. Tuo metu M. G. elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Vienu metu, tikslaus laiko nurodyti negali, jam bei savo sugyventinei, kuri sėdėjo ant fotelio tame pačiame kambaryje, pareiškė, kad jis eina miegoti ir, kad jie kartu su jo sugyventine taip pat eitu miegoti. Jis jam atsakė, kad jis nekalbėtų nesąmonių. Tai išgirdęs M. G. atsistojo, priėjo prie savo sugyventinės bei sudavė jai ranka vieną kartą, jo manymu delnu, per galvą, t. y., į pakaušio sritį. Jo nuomone, smūgis nebuvo stiprus. Sudavęs savo sugyventinei, M. G. apsisuko ir priėjo prie jo sakydamas, kad jis "dingtų" iš buto. Tai išgirdęs išėjo iš buto. Kas vyko bute jam išėjus, nurodyti negali. Jis policijos pareigūnų nekvietė. Būdamas lauke pamatė į lauką išėjusią M. G. sugyventinę, kuri jį informavo, kad ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei informavo apie įvykį. Įvykio metu nenukentėjo bei pretenzijų niekam neturi. Šiuo metu daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali. (b. l. 66-69)

4.4. Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025-04-13 17.28 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi A. R. pranešė, kad ką tik nurodytame bute pranešėją puolė sugyventinis ir trenkė per galvą. Šiuo metu moteris yra laiptinėje, prašo pareigūnų pagalbos. Mažamečių nėra, GMP nereikia (b. l. 30).

4.5. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas A. R. pareiškimas apie jos atžvilgiu sugyventinio M. G. padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2025-04-13, apie 17:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (2.89 prom.) sugyventinis M. G., gim. 1979-10-03, sudavė ranka vieną kartą jai į galvos sritį (pakaušį), taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo policijos pareigūnų nubausti vyrą už padarytą nusikalstamą veiką įstatymų numatyta tvarka (b. l. 9-14).

4.6. Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 20-27).

4.7. Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios A. R. kūno apžiūra, kurios metu akivaizdžių sužalojimų ant moters kūno nerasta (b. l. 35-42).

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo M. G. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios A. R., liudytojo D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, asmens apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, A. R. pareiškime nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei A. R. į pakaušį, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. R. fizinį skausmą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. G. minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog suduodamas nukentėjusiajai kumščiu į pakaušį, vykdo pavojingą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo.

Dėl susitaikymo instituto taikymo

6. BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyta, kad asmuo padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

8. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis M. G. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis savo kaltę, įvykdžius nusikaltimą, pripažino, nukentėjusioji pretenzijų dėl žalos kaltinamajam neturi, iš teisiamajame posėdyje pateikto susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Taigi, yra nustatytos BK 38 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 1-3 punktuose numatytos susitaikymo instituto taikymo sąlygos. Vis dėl to teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pats kaltinamasis pripažino, kad nusikalto dėl buvusio neblaivumo. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis nusikalto praėjus vos 3 dienoms po to, kai pastarojo atžvilgiu buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendis, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje. Pastebėtina, kad BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga taipogi yra teismo manymas, kad asmuo daugiau nenusikals, tačiau kaltinamasis M. G. šį teismo pasitikėjimą, atleidžiant M. G. nuo atsakomybės, pamynė jau po 3 dienų ir pakartotinai nusikalto. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesudaro pagrindo teismui manyti, kad M. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos privalomos susitaikymo instituto taikymo sąlygos, teismas nemato galimybės atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Bausmės skyrimas

9. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

10. Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, būdams apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

11. Skiriant bausmę kaltinamajam M. G., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistu, tačiau praėjus vos 3 dienoms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas 2025 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendis, atleidžiantis pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 73-76), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala sugyventinės sveikatai (sukeltas fizinis skausmas), šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka (b. l. 77-78, 79-80, 81, 82). Teismas įvertina ir tai, kad M. G. susitaikė su nukentėjusiąja.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis sutiko atlikti viešuosius darbus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant bausmės dydį didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės minimalus dydis (BK 46 straipsnis), tai yra 6 mėnesius, per mėnesį įpareigojant išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į M. G. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-04-13 17.59 val. iki 2025-04-14 14.33 val. (b. l. 85-87, 90-92), tai yra viena para, ją prilyginant devynioms viešųjų darbų valandoms.

14. Įvertinus tai, kad kaltinamais M. G. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 3 dalyje, 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią poveikio priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kiti klausimai

15. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

16. Iš 2025-04-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pirminės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam M. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 104,17 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kaltinamasis nedirba, tačiau duomenų apie kaltinamojo turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo M. G. neišieškotina.

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, supakuota į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio ir siunčiamas kartu su byla į teismą, – paliktini saugoti byloje.

18. Kartu teismas pažymi, jog įvertinus, kad M. G. šią tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė dar neįsiteisėjus 2025 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiui, kuriuo kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas neturi pagrindo spręsti dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo šioje byloje bei byloje, kurioje pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl M. G. atsakomybės dėl visų jo įvykdytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog M. G. atžvilgiu 2025 m. balandžio 13 d. jau buvo taikomas laidavimas. Be kita ko, pagal BK 73 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės yra vykdomas atskirai, todėl M. G. privalės vykdyti tiek šiuo, tiek 2025 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiais jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. G. skirti sumažintą bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į M. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 9 (devynioms) viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią poveikio priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. G. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną, – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. G., jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti M. G., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Donatas Dauginis