- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- 1-2487-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00257-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: turėdamas pareigą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-21861-131/2011, išlaikyti savo nepilnametį sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį kartu su motina M. P. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokėti po 450 litų dydžio periodinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, nuo 2012-02-01 iki 2013-03-01, nuo 2013-05-01 iki 2013-10-01, nuo 2013-12-01 iki 2014-01-01, nuo 2014-02-01 iki 2014-07-01 nustatytų išmokų vaiko išlaikymui nemokėjo, tokiu būdu vengė pareigos išlaikyti sūnų, dėl ko bendras įsiskolinimas iki 2014-06-30 sudaro 11 112 Lt. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis A. P. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad nustatyto dydžio įmokų vaiko išlaikymui nemokėjo. Jam yra žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-21861-131/2011, kuriuo jis įpareigotas savo nepilnamečiui sūnui A. išlaikymui mokėti po 450 litų periodinėmis mėnesio įmokomis. Nurodė, kad po skyrybų su M. jis dirbo nepastoviai, jo pajamos nebuvo reguliarios, prie vaiko išlaikymo prisidėjo pagal galimybes. Nurodė, kad darbo biržoje nesiregistruoja ir nesiregistravo, kadangi pats pagal galimybes visada bandė įsidarbinti, taip pat tam trukdo tai, kad jis nėra uždaręs individualios veiklos vykdymo, kurios nebevykdo ir pajamų negauna. Nurodė, kad jis gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kartu su motina, broliu, seserimi ir jos dukra. Reguliarių pajamų iš niekur negauna, niekur nedirba, galima sakyti „parazituoja“, gyvena šiai dienai iš motinos pensijos ir sesers uždirbtų pinigų. Nurodė, kad jis pinigų negauna, tačiau jam nuperka maisto, moka už buto paslaugas. Taip pat nurodė, kad jis nevengia išgerti alkoholio, geria iš nevilties, kad ne viskas sekasi taip, kaip norėtų. Patikslino, kad savo sūnų myli, jaučiais prieš jį kaltu, kad negali duoti tai, ko jis nusipelnė (b. l. 129-130).
Liudytoja M. P. apklausos metu parodė, kad su A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), susituokė 2000 m., santuokoje kartu susilaukė sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kartu gyveno nuomojamame bute, buityje tvarkėsi kartu. Oficialiai išsituokė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2011-12-28, tačiau santuokoje su vyru A. P. negyveno maždaug nuo 2009 m. Santuokos iširimo priežastis įvardijo kaip neatsakingą A. požiūrį į šeimą ir alkoholio vartojimą. Kol gyveno santuokoje, A. stengėsi, dirbo, gaudavo nuolatines pinigines pajamas, tačiau po to pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį, nebedirbo. 2011-12-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-21861-131/2011 A. buvo priteista mokėti sūnui A., kuris liko gyventi su ja (duomenys neskelbtini), alimentus, kas mėnesį po 450 litų. Buvęs sutuoktinis alimentų įmokas mokėjo tik kelis kartus, t. y. pervedė pinigų į jai priklausančią sąskaitą Vilniaus SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), po 500 litų du kartus. Daugiau pavedimu į sąskaitą iš A. P. gavusi vaiko išlaikymui nebuvo. A. taip pat yra davęs pinigų į rankas, vieną kartą 1 000 litų, tai buvo 2013 m. apie spalio mėnesį ir, kiek prisimena, A. dar grynais į rankas vaiko išlaikymui buvo davęs 200 litų. Po skyrybų A. su vaiku bendrauja telefonu maždaug kas tris mėnesius, susitinka retai, brangių dovanų nedovanojo. 2013 metais A. P. buvo išvykęs į Norvegiją dirbti. Tuo metu M. P. į savo sąskaitą gavo po 500 Lt (b. l. 8).
M. P. papildomos apklausos metu parodė, kad A. P. į jos banko sąskaitą 2012 m. pinigų nebuvo pervedęs. Jis 2012 m. buvo davęs pinigų į rankas apie 400 Lt., tiksliai neprisimena. Taip pat patikslino, kad jai į rankas A. P. 2013 m. spalio mėnesį davė ne 200 Lt, o 500 Lt. A. P. sūnaus išlaikymui 2014-01-22 dar sumokėjo 500 Lt (b. l. 9).
AB SEB bankas sąskaitos išrašo nuo 2012-01-01 iki 2014-01-14 duomenimis, A. P. įmokų neatliko, per 2013 metus buvo pervedęs du kartus po 500 litų dydžio įmokas (b. l. 13-65).
Antstolio Donato Kisieliaus pateiktais duomenimis, jis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą pradėjo vykdomąją bylą Nr. 174/14/19176 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 450 Lt iš skolininko A. P. nepilnamečiui sūnui A. P.. Antstolis nurodė, kad skolininkas A. P. niekur nedirba, lėšų banko sąskaitose neturi, buvo areštuotas jam priklausantis būstas (duomenys neskelbtini). A. P. buvo atvykęs, jam įteiktas pranešimas apie skolos sumokėjimą, taip pat jis įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 164 straipsnį. A. P. pranešė, kad vaiko išlaikymui yra mokėjęs pinigų, nėra registruotas darbo biržoje. Galimybių šiuo metu mokėti išlaikymą neturi, nė vienas mokėjimas iš A. P. išieškotas nebuvo. Iš viso įsiskolinimas iki 2014-03-01 sudaro 11 112 Lt (b. l. 69-113).
Lietuvos darbo biržos pateiktais duomenimis, A. P. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo (b. l. 118).
Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, A. P. 2012 metų pajamos sudarė apie 7 000 litų, už 2013 metus duomenų neturi (b. l. 115-116).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė duomenis apie A. P. valstybinį socialinį draudimą (b. l. 122-123).
Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino, jo ir liudytojos nurodytos aplinkybės sutampa, jas taip pat patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. P. vengė išlaikyti vaiką. Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis neteistas (b. l. 149), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 150-152), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 155), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 154).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. P. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 158).
A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 132, 133).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 4 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 4 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.