Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu P. S. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2014-04-06, 21.40 val., Ateities pl., Kalantos g., Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi P. S. skundą dėl Institucijos 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo atmetė ir nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą paliko nepakeistą.

P. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį, paskiriant jam švelnesnę nuobaudą negu ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta minimali, tai yra prašo jam paskirti 600 Lt piniginę baudą, tačiau neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino byloje esančių lengvinančių aplinkybių, o prioritetą suteikė klaidingai nustatytoms sunkinančioms aplinkybėms. Šiuo atveju apeliantas ne tik kad bendradarbiavo ir padėjo atskleisti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies l punktas). Dar daugiau, byloje yra pateikti įrodymai, jog apeliantui yra nustatyta III invalidumo grupė ir nustatytas tik 55 procentų darbingumas. Nors pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą lengvinančia aplinkybe pripažįstama tik I ar II invalidumo grupę turinčio asmens padarytas teisės pažeidimas, tačiau ATPK 31 straipsnyje numatytas lengvinančiųjų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl gali būti numatytos ir kitokios administracinę atsakomybę lengvinančios sąlygos. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo sunkinančią aplinkybę šioje byloje. Teismo nuomone, apeliantui skirta nuobauda yra pagrįsta, kadangi nuobaudos skyrimo metu jis turėjo galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą sunkinančia aplinkybe laikytinas ne bet koks pakartotinai per metus padarytas teisės pažeidimas, o tik tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. Šiuo atveju apeliantas nuobaudos skyrimo metu neturėjo jokios galiojančios nuobaudos už ATPK 125 straipsnyje nurodytus pažeidimus. Todėl vien faktas, kad P. S. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus turėjo kitokios rūšies nuobaudų, negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ATPK 32 straipsnio prasme. Be kita ko, pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje kaip papildomai sunkinančia aplinkybe teismas laikė ir tai, jog apeliantas neva nėra sumokėjęs visų jam skirtų baudų, nors tokia sunkinanti aplinkybė nėra nurodyta ATPK 32 straipsnyje. Teismas tokios išvados priėjo visiškai neįsigilindamas į teismo posėdžio metu P. S. nurodytas reikšmingas aplinkybes, kad visos baudos yra sumokėtos, tačiau kelios iš jų buvo priverstinai išieškotos antstolių, nes dėl tuometinės sunkios materialinės padėties jis neturėjo galimybės kelių baudų sumokėti laiku, kas galėjo ir neatsispindėti administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje pažymoje apie asmens baustumą. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių, rėmėsi prieštaringais dokumentais, todėl nepagrįstai nustatė sunkinančių aplinkybių egzistavimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, kadangi nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio, numatančio galimybę skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą. Teismas šioje byloje nevertino išskirtinai svarbių aplinkybių. Visų prima, kad padarytas pažeidimas formalus, nesukėlęs jokio realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl pažeidimo nebuvo padaryta jokia žala turtui ar žmonėms. Teismas taip pat nevertino P. S. asmenybės, kad jis turi šeimą, augina mažametę dukrą, nebuvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad apeliantas, nors ir pats būdamas neįgalus, kuria darbo vietas – su savo žmona neseniai įsteigė Mažąją Bendriją „S“, be to, jis nėra teistas, už analogiškus pažeidimus nebaustas. Apelianto nuomone, iš šių aplinkybių teismui turėjo būti akivaizdu, jog padaryto administracinės teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka administracinio teisės pažeidimo sankcijoje (ATPK 125 straipsnis) numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Teismas neįvertino ir neproporcingų administracinės nuobaudos padarinių, kilsiančių apeliantui. Kaip P. S. nurodė, pirmosios instancijos teismui, jo ir jo šeimos vienintelis pragyvenimo šaltinis – pajamos, gaunamos iš nesenai pradėto verslo. Verslo pradžia yra itin sunkus periodas, kurio vystymui būtina transporto priemonė, tai yra kiekvieną dieną apeliantui būtina važiuoti į įvairius susitikimus visoje Lietuvoje, be to, jis pats rūpinasi produkcijos užsakymais ir pristatymu į prekybos vietas, todėl net trims mėnesiams atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ką tik įkurta bendrovė bei vystomas verslas yra pasmerktas žlugti. Kartu visa apelianto šeima neteks pagrindinio pragyvenimo šaltinio, dėl ko šeimos situacija taps itin komplikuota. Šiame kontekste nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad dėl paskirtos nuobaudos pasekmes pajus ir apelianto žmona bei mažametė dukra, kuri 2014-05-04 patyrė traumą – kojos lūžį, todėl turi būti nuolatos vežama į reabilitacijos procedūras. Naudotis taksi paslaugomis ar važiuoti autobusu šeima neturi galimybės, todėl, apelianto manymu, būtent mažametės dukters trauma ir dėl to atsiradusi būtinybė P. S. išsaugoti vairuotojo pažymėjimą teismo turėjo būti įvertinta kaip itin reikšminga ir išimtinė aplinkybė, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo.

Institucija atsiliepimu į P. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimą priėmęs pareigūnas, tinkamai atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskyrė teisingą sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kurios švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

P. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Apeliantas neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 125 straipsnį ir jo kaltės įrodytumo, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal ATPK 125 straipsnį važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas vairuotojams užtraukia baudą nuo penkių šimtų litų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo P. S. už ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta šešių šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Skiriant tokio dydžio administracinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, P. S. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinta ir į tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, tai yra administracinį teisės pažeidimą transporte, už kurį jam 2014-01-23 buvo paskirta administracinė nuobauda, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Skundo argumentai, kad P. S. anksčiau nėra padaręs administracinio pažeidimo pagal ATPK 125 straipsnį, todėl negali būti pripažinta minėta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nepagrįsti. Administraciniai teisės pažeidimai pagal rūšis ATPK susiskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne tame pačiame straipsnyje, kaip nurodo apeliantas. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliaciniame skunde formuojamas prašymas pripažinti P. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jam yra nustatyta III invalidumo grupė ir 55 procentų darbingumas. Kaip pats apeliantas skunde nurodo, prašomos pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės ATPK nenumatyta, tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta ir jokiame kitame įstatyme, o pagal esamą teisinį reguliavimą, teismas savo nuožiūra pripažinti pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenumatytų kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, negali (ATPK 31 straipsnio 2 dalis).

Apygardos teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas ATPK 30 ir 30² straipsnio nuostatas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimą, bei ATPK 31 ir 32 straipsnio nuostatas dėl pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo pritaikė tinkamai. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytai vienai P. S. lengvinančiai ir vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam paskirta nuobauda, mažesnė nei ATPK 125 straipsnio sankcijos vidurkis, yra tinkamai individualizuota. Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, galima tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnio pagrindu sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas būtų nepagrįstas bei nukryptų nuo suformuotos teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose. Žemesnės instancijos teismas byloje pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių ATPK 30¹ straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, kurių pagrindu P. S. galima būtų neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad anksčiau nėra teistas ir baustas už tokio paties pažeidimo padarymą, tiek Institucijos, tiek žemesniojo teismo jau yra tinkamai įvertintos, skiriant ir individualizuojant jam bausmę, todėl švelninti apeliantui paskirtą ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą tomis pačiomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo. Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo mažareikšmis, nes dėl jo nekilo jokia žala nei jokiam asmeniui ar turtui. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi tai, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių pasekmių, dar nereiškia, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, ir nepašalina pažeidėjo veiksmų priešingumo teisei, ir juo labiau nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis būtų galima pagrįsti ATPK 30¹ straipsnio taikymą. P. S., vairuodamas automobilį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, būtent siekiant apsaugoti šias įstatymo saugomas vertybes, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad P. S. neseniai įkūrė įmonę ir verslo vystymui jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, taip pat, kad praradęs teisę vairuoti jis negalės pasirūpinti kojos traumą patyrusia dukra (nuvežti į reabilitacijos procedūras), nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Šiuo klausimu formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu pažeidėjui atliekant darbines funkcijas (net kai darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis) bei rūpinantis šeimos nariais, savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., nutartys Nr. N16-1756/2006, N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.). Juo labiau, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų apie pažeidėjo dukrai taikomas reabilitacijos procedūras, o šeimoje teisę vairuoti transporto priemones turi ne tik apeliantas, bet ir jo sutuoktinė.

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad P. S. yra sistemingai baudžiamas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas, naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis taisyklių pažeidimas ir kt.), už kuriuos per paskutinius penkerius metus jam paskirta dešimt administracinių nuobaudų – baudų. Akivaizdu, kad paskirtos švelnesnės administracinės nuobaudos nepadarė reikiamos įtakos pažeidėjui, todėl šiuo atveju vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad P. S. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, apeliantui paskirtą nuobaudą švelninti, netaikant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nekonstatuotas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą ir P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.