Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, be gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta prie (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1984 m. spalio 26 d. Kauno miesto Lenino rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metų 6 mėnesių, pritaikytas BK 47 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 1986 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto Lenino rajono teismo nutartimi nuosprendžio vykdymas atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos bausmės;

2. 1993 m. birželio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 metų 6 mėnesių, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. Įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsniu, likusi bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

3. 1999 m. birželio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 metams konfiskuojant vieną ketvirtąją dalį turto, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. Įstatymą „Dėl amnestijos akto“, likusi bausmė sumažinta vienu penktadaliu.

4. 2002 m. rugsėjo 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 246¹ straipsnio 1 dalį, BK 43 straipsniu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, atimant teisę 3 metus vairuoti transporto priemones.

5. 2009 m. sausio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme – 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. spalio 25 d. iki 2006 m. spalio 27 d., nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. sausio 28 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. M. 2019 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)pagalbinėse patalpose, adresu A. K. g. 2, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su A. D. metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą pastūmė A. D. į durų staktą ir ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė jai į galvą, taip padarė jai odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva kryžmens srityje, poodines kraujosruvas veide abipus, kairiame ausies kaušelyje, pakaušio sumušimą, dešinės akies obuolio sumušimą su odenos plyšimu, vidiniu terpių iškritimu, tinklainės atšoką, šios akies regos netekimą, tokiu būdu padarė sužalojimą, sukėlusį A. D. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. M. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją priėmė pas save gyventi, kadangi ji buvo išvaryta iš namų. Įvykio dieną kartu gėrė ir A. pradėjo vaikščioti jo gyvenamojoje vietoje po esančias tarnybines patalpas, kurios antrame aukšte, o pirmame aukšte kitų žmonių patalpa. A. ramino ir sakė eiti miegoti, bet ji neklausė ir ėjo iš antro aukšto, todėl jai liepdamas eiti miegoti, stumtelėjo. Kadangi A. buvo girta nukrito ir atsitrenkė į durų staktą, ar lovos kraštą. Anksčiau buvo teistas, bet už vagystes. Gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiuo metu A. nakvynės namuose, tačiau jis jaučiasi už ją atsakingas, nori ir toliau ja rūpintis. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį Kauno teritorinių ligonių kasoms. Po įvykio padėjo nukentėjusiajai lankytis pas gydytojus ir šiuo metu jai padeda, atveža maisto. Įgijo butą, todėl planuoja A. pasiimti iš nakvynės namų, kad gyventų kartu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo S. M. visiško pripažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji visiškai nieko nemato, nes ji yra akla, mato tik tamsą. Regėjimą prarado per įvykusį įvykį, kai buvo sumušta. Jos kairė akis ir taip buvo silpna, kažkiek matė, o dešinė akis buvo sveika, dabar abejomis akimis visiškai nieko nemato. Ji yra be pastovios gyvenamosios vietos, neturi kur gyventi, glaudžiasi įvairiose vietose. Turi tris vaikus, abu sūnūs yra (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę, o duktė I. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Su dukra kartais susiskambina, susitinka. Duktė apie tai, kas jai nutiko, nežino. Ja labiausiai rūpinasi kaltinamasis, jos draugas S. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), soduose, tikslaus adreso nežino. Įvykio dieną, galėjo būti 2019 m. spalio 15 d. ėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) per pėsčiųjų perėją, kuri yra arti parduotuvės, perėjo (duomenys neskelbtini) ir ėjo tiesiai (duomenys neskelbtini), kuri yra priešais (duomenys neskelbtini) parduotuvę, ji jungiasi su (duomenys neskelbtini). Ji ėjo (duomenys neskelbtini) kairiuoju šaligatviu, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) ėjo viena su savimi nešėsi parduotuvės plastikinį maišelį ir rankinę, maišelyje buvo maisto produktai. Ji ėjo iki savo mirusios mamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji šiame bute deklaravusi gyvenamąją vietą, turi buto raktus, tačiau gyventi negali dėl konfliktų su kitais giminaičiais, jie nesutaria dėl buto paveldėjimo. Butas šiuo metu tuščias ir ji tikėjosi jame pernakvoti. Perėjusi (duomenys neskelbtini) ėjo pro konteinerius, prie jos priėjo du vyrukai ir moteriškė. Moteriškė tolėliau stovėjo. Du vyrukai priėjo prie jos ir vienas vyras paėmė už parduotuvės maišelio, kitas jai sudavė smūgį į pakaušį. Rankinę paėmė tas vyras, kuris paėmė maišelį. Mergina prie jos priėjusi nebuvo, tik keikėsi. Vyrukai buvo apie 40 metų amžiaus, moteris taip pat panašaus amžiaus. Vyrukai buvo trumpai kirpti, abu buvo ne juodaplaukiai, jų veidų neįsidėmėjo, jai jie buvo nepažįstami. Kuris vyras jai griebė už maišelio ir rankinės, o kuris sudavė į pakaušį, negali pasakyti, neatskirs, viskas buvo greitai, įvyko šurmulys. Ji nežino, kaip buvo, bet kai sudavė į pakaušį, ji buvo susmukusi ant žemės, bet nuo smūgio ar ją pastūmė, nežino, ji klūpėjo ant kelių. Po to vyras, kuris sudavė į pakaušį, dar sudavė vieną smūgį į dešinę akį, bent jau jai atrodo, kad vieną smūgį, nes nepamena. Kad sudavė būtent tas vyras, kuris sudavė ir į pakaušį ji suprato iš to, kad tas vyras, kuris pagriebė maišelį ir rankinę, stovėjo priešais ją. Po smūgio į akį, jai aptemo, pasidarė silpna, vyrai su moterimi pasišalino, bet kuria kryptimi, nespėjo pamatyti. Rankinė gulėjo šalia kojų, daiktai mėtėsi ant šaligatvio, suprato, kad ją iškratė. Ji viską susirinko, bet raktų ir piniginės su pinigais nerado. Piniginė buvo rudos spalvos, sena, nevertina jos, joje buvo trys kupiūros po 10 eurų, tai viso 30 eurų ir metalinių pinigų, tik nežino, kiek jų buvo. Ji atsistojo, susirinko kiek pajėgė daiktus. Ji nieko nematė, nesuprato, kad apako, manė, kad nemato dėl užtinusios akies. Nieko nematydama, stovėdama atsirėmusi į tvorą, išgirdo einant pro šalį žmogų, pašaukė, iš balso atpažino, kad tai jos pažįstamas vyras, kurį susitikdavo prie turgaus, jo paprašė pagalbos paskambinti jos pažįstamiems R. ir V., gyvenantiems soduose, už (duomenys neskelbtini) šalia S. M.. V. su R. atvažiavo jos pasiimti po maždaug valandos laiko, nusivežė ją pas save namo. Kodėl nevežė pas medikus negali pasakyti, manė, kad viskas praeis. Kitos dienos rytą skambino S. M. ir prašė ją nuvežti į ligoninę, nes jai buvo labai bloga ir silpna. Neprašė R. ir V., kad ją nuvežtų į ligoninę, nes jie savotiški žmonės ir jai sakė, kad bus piktumas, kerštas. R. su V. jos nesužalojo. R. su V. ją palydėjo iki sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini) ir paprašė prieš tai R. ir V., kad paskambintų S. M., nes pati nieko nematė, jai jie perdavė telefoną kalbėtis su S. M. Jie nelaukė, kol atvyks S., paliko ją prie stotelės. Atėjęs S. M. iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Į sustojimą atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ją nuvežė į klinikas, ten nustatė, kad yra akla, padarė operaciją, dabar nieko nemato. Kas ją užpuolė, ji nežino, jų nepažįsta, atpažinti iš balso negalėtų, apibūdinti jų negali. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, jų netvirtina ir juos keičia. Pirminės apklausos metu ji melavo, iš tikrųjų ją sužalojo S. M.. Kada tai įvyko, ji jau nepamena, tai buvo gal rugsėjo mėnesį, mėnesio pabaigoje. Ji Kauno autobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. M.. Atvažiavo apie 14.30 valandą. S. gyvena (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose. S. gyvena vienas. Ji jį aplankė, atsivežė maisto produktų, alaus. Iš pradžių viskas buvo gerai, bendravo gražiai, gėrė alų, paskui žodis po žodžio ir apsipyko. Apsipyko dėl maisto pirkinių, dėl pinigų išleidimo, dėl tokių buitinių dalykų. Jie susiginčijo, ir tada S. ją stumtelėjo, ji tada atsitrenkė atbula į durų staktą ir susitrenkė galvą. Susitrenkė pakaušį. Ji gana smarkiai stuktelėjo, kad jai net akyse pažaliavo. Su S. apsistumdė ir tiek, kiek kartų, nežino, neskaičiavo. Sudavė gal vieną smūgį į veidą kumščiu. Sudavė į dešinę akį, su kuria dabar ir yra apakusi. Su kaire akimi ji jau seniai labai silpnai matė. Dabar visiškai nemato nei su viena akimi. Po šio ginčo, apsistumdymo ir smūgių sudavimo, ji norėjo eiti žemyn, tai yra laiptukais lipti žemyn į lauką, bet S. jos neišleido, sakė eiti į lovą ir atsigulti. Jai atrodo, kad S. dar šlapino rankšluostį ir dėjo jai ant dešinės akies kaip kompresą. Ji po šio sumušimo jautėsi negerai, jai labai skaudėjo galvą, ji nesuprato net ką jai skauda, galvą ar akį. Labai verkė, jai buvo skaudu ir graudu, kad fiziškai skauda ir, kad S. taip įžeidė, taip su ja pasielgė. Verkdama užmigo. Ryte pabudo, pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad yra mėlynė prie dešinės akies, kažkur šone. Ji dar matė, bet dalinai, silpniau. Matė iki pat patekimo į ligoninę, nes dar silpnai matė seselę, atnešusią jai valgyti, o vėliau pradėjo silpnėti regėjimas ir visai nematė. Prieš operaciją jau nieko nematė. Kai ryte pas S. namuose pabudo, ji jautėsi prastai, ją pykino, jai labai skaudėjo galvą, regėjimas buvo neryškus, todėl pasakė S., kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. S. jai greitąją iš vakaro norėjo kviesti, bet ji S. stabdė, sakė, kad reikia palaukti, gal praeis. S. jai greitąją iškvietė paskambindamas iš jos, ar iš savo telefono numerio. S. nurodė greitajai, kad reikia atvažiuoti į galinį sustojimą, kuris yra (duomenys neskelbtini)gale, netoli S. namų. Jie tada apsirengė ir išėjo į sustojimą laukti greitosios medicinos pagalbos automobilio, laukė pačiame sustojime. S. pasiūlė kol laukia greitosios eiti keliu pasitikti atvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jie ėjo kol pamatė atvažiuojančius medikus. S. visą laiką ją lydėjo. Ji dar matė ir greitosios medicinos pagalbos automobilį ir seseles. Gal ir ne taip ryškiai matė, bet kažkiek matė, bet vaizdas blanko. Kai grietoji ją atvežė į ligoninę, ją paguldė. S. visada buvo šalia, sakė jai nesinervinti, žadėjo ją lankyti ir prižiūrėti. Jis lankė ją ligoninėje kiekvieną dieną, tiek ryte, tiek vakare. Dabar ją prižiūri, rūpinasi, rengia, išmaudo, skalbia drabužius. Dabar gyvena pas S., jis ją prižiūri, ji daugiau neturi nieko, kas ja rūpintųsi. S. suprato, ką jai padarė, jis labai gailisi, atsiprašinėja, iki šiol ja rūpinasi. S. pažinojo daug metų, bet artimais draugais buvo apie metus. Jie bendro ūkio kartu nevedė, kartu negyveno, bet jų santykiai buvo artimi, dažnai susitikdavo, ji aplankydavo S., pas jį nakvodavo. Anksčiau S. nėra jos žalojęs, skriaudęs, tokio pobūdžio konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą. Ji dėl to ir melavo pareigūnams, kad ją sumušė nepažįstami, kad sumušta buvo (duomenys neskelbtini), nes tiesiog nenorėjo pakenkti S.. Su S. nebuvo sutarusi meluoti, jis jai nieko nesakė, neprašė, ji pati nusprendė nieko nesakyti, nes nenorėjo, kad S. būtų blogai. Ji S. yra atleidusi ir nenori, kad jam kas nutiktų. Jeigu S. kas nutiktų, ji neturėtų kur eiti. Išleidus iš ligoninės gyvena pas S., jis su ja elgiasi gražiai, rūpinasi, jos tikrai neskriaudžia. Du vyrai ir moteris cypiančiu balsu, kuriuos nurodė pirminių parodymų metu tikrai yra, jie neišgalvoti, jie nuolatos būna (duomenys neskelbtini), bet jie jos tikrai neužpuolė. Jos niekas neužpuolė ir neapiplėšė, jokie 30 eurų ar kiti daiktai nedingo, jų niekas negrobė, kaip ir rankinės negrobė, nekratė, viską ji išsigalvojo. Įvykio vieta irgi ne (duomenys neskelbtini), ne prie (duomenys neskelbtini), o viskas vyko (duomenys neskelbtini), pas S. namuose. S. ją ir sužalojo. S. jos nespardė, jokiais daiktais nesudavė, tik stumdė ir ranka sudavė, tik ar kumščiu, ar delnu, neatsimena. S. pirmiau ją pastūmė į staktą, kai susitrenkė pakaušį, ji nenukrito, toliau ginčijosi, po to, kai pasisuko dešiniu šonu į jį, bent jau jai taip atrodo, nes ruošėsi išeiti iš jo namų, tada jis jai ranka sudavė į galvą į dešinę akį. Kumščiu ar delnu sudavė, nematė. Kai jis jai sudavė, ji nenukrito, bet susvirduliavo ir akyse sužaižaravo. Daugiau S. jokių smūgių nesudavė, kiek pamena. S. gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje, kitų gyvenamų patalpų nėra. S. gyvena viename kambaryje ir viskas įvyko ties durimis, kur yra įėjimas/išėjimas į kambarį. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. M. nėra jos šeimos narys, šiuo metu jie kartu gyvena. Iki įvykio su S. M. negyveno, tik susitikinėdavo. S. M. jai labai daug padeda, jis jai yra svarbus žmogus. Buvo sužalota prieš pusantro mėnesio, gal daugiau, negali tiksliai pasakyti. Taip išėjo, kad ji užsigavo galvą. Prieš išvažiuojant į ligoninę dar matė žmonių šešėlius, žmonių veidus, matė žmogaus pavidalą, o ligoninėje padarė operaciją ir jos regėjimas visiškai nutrūko, dabar nemato visiškai nieko. Ji pakaušį stuktelėjo į durų staktą. Grįžo iš miesto, jie apsiginčijo. S. ją stumtelėjo, paskui sakė ,,gerai, nesiginčijam“, jis jai sakė ,,eik miegoti“ ir tuo piktumas baigėsi. Viskas įvyko toje vietoje, kur jie dabar gyvena. Namai yra ligoninės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) yra gyvenamosios patalpos, ten ir gyvena. Būstas yra ligoninės, S. M. gyvena, kaip darbuotojas. Ten gyventi negalima, niekas ten nieko neleido, bet taip išėjo. Negali pasakyti, kokia diena buvo, viskas vyko rudenį, galėjo būti, kad tai buvo 2019 m. spalio 15 d. Iš miesto tą dieną grįžo po pietų, ji namo grįžo viena, S. M. buvo namuose. Iš miesto grįžo blaivi, atsivežė alaus, jai atrodo, S. M. buvo blaivus, parsivežė alaus daugiau nei vieną plastikinį butelį, ir žodis po žodžio išėjo tas ginčas, ginčas kilo dėl smulkmenų. Ji atbula į durų staktą pakaušiu atsitrenkė, ji ėjo atbula, gal ji išeiti gal norėjo, nežino. S. M. nebuvo prilietęs jos, jis jos nestūmė. Ji atbula ėjo ir su galva trenkėsi į durų staktą. Kad vieną kartą atsitrenkė tai tikrai, nebuvo nukritusi ant grindų ar ant baldų. Dėl akių, taip turbūt turėjo būti. Galvos sumušimas buvo ne pirmą kartą, turbūt tiek ir tereikėjo. Kai atsimušė į staktą, skaudėjo labai galvą, pradėjo pykinti, S. M. ją paguldė į lovą, ryte atsikėlė, jautė, kad negera, ir S. M. iškvietė greitąją. Neprašė, kad S. M. jai iškviestų greitąją iš karto po atsitrenkimo, ji verkė ir taip užmigo. Kitą dieną, kai buvo iškviesta greitoji, ėjo pėsti iki greitosios, ir nuvežė ją į klinikas. Gulėjo ligoninėje apie savaitę laiko, padarė akies operaciją, bet nepasisekė, ji taip suprato, bandė atstatyti regėjimą. Prieš operaciją neryškiai matė, bet matė, o dabar jau nieko nemato. Ji su S. M. kartais gyvendavo, kartais negyvendavo, ji negyveno pastoviai pas jį. Kol buvo gyvi jos tėvai, pas juos gyveno. S. M. prieš apklausą prašė jos mažiau nervuotis ir neverkti. Ji su S. M. neturėjo bendro turto. S. su ranka pastūmė ją, buvo visa akis mėlyna, bet S. sudavė į dešinį skruostikaulį. Jos nebuvo užpuolę prie turgaus. Ji neturėjo ką pasakyti tuo metu, kai apklausė, ir ji paskui paaiškino, kad ne taip pasakė. Iki traumos ji blogai matė su kaire akimi, jos abi akys buvo nusilpę, mezgė ir skaitė su akiniais. Dešinė akis buvo nusilpusi, bet su akiniais matė, dabar iš vis nemato. S. gal stumtelėjo ją su ranka, todėl ir buvo mėlynė, bet jis akies jai tikrai nepažeidė. Po to stumtelėjimo atsitrenkė į durų staktą. Į staktą atsitrenkė gal du kartus. Tyrėja jai perskaitė 2019 m. lapkričio 20 d. apklausos protokolą. Dabar su S. nesipyksta, jeigu ne jis, tai nežino, ką darytų. Ji turi tris vaikus, bet duktė turi savo tris vaikus, todėl dukra neturi laiko prie jos būti, o abu sūnūs įkalinimo įstaigoje. Duktė pas ją atvažiuoja, atveža maisto (1 t., b. l. 57-60, 61-63, 86-88).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialiste. Kaip mato iš greitosios medicinos pagalbos iškvietimo apskaitos kortelės, ji dirbo kartu su vairuotoju-paramediku L. K., 2019 m. spalio 16 d., 05.22 val. gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, nes moteriai sutriko regėjimas. Kaip mato iš kortelės, atvyko 05.36 val. Kiek atsimena, kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini) už posūkio, kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini), o priešais ją, kitoje kelio pusėje autobusų stotelė. Tačiau stotelės neprivažiavo, nes link jų ėjo vyras su moterimi, moteris ėjo įsikibusi į parankę. Kaip mato iš kortelės, moteris A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Kokie duomenys yra surašyti kortelėje apie A. D., jai padiktavo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), savo gimimo datą. Asmens dokumento ji neturėjo, prašė jos pateikti, bet ji sakė, kad neturi, kad ją sumušė ir tuos dokumentus pagrobė, tą tiksliai atsimena. Ji paklausė ar ji į policiją kreipėsi, moteris atsakė, kad nesikreipė, nes kai ją sumušė pirmadienį) dar gerai matė, o paskui, kai jau nematė išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, tai buvo trečiadienio rytas. Ar ji sakė tiesą, nežino, bet kiek atsimena, tai nebuvo šviežias sumušimas, lyg tai būtų įvykę ką tik, nes jokio šviežio kraujo nebuvo. Jos akys buvo paraudusios, bet nekraujavo, jau matėsi mėlynės. Jeigu būtų sumušta ką tik, būtų patinimas, mėlynių dar nebūtų. Bet per naktį jau galėjo atsirasti mėlynės, tad pasakyti, ar ji buvo sumušta iš vakaro, ar dar dieną prieš negali, žino tik tiek, kad ji nebuvo sumušta ką tik, tai yra, paryčiais. Kas tas vyras, kuriam A. D. buvo įsikibusi į parankę, nežino, jis neprisistatė, jis apie 40 metų amžiaus. Matėsi, kad vyras bei pacientė yra asocialūs, pageriantys, jie jau būna paburkusiais veidais, tad juos įsidėmėti sunku, amžių nustatyti taip pat sudėtinga. Pamena, kad vyras padėjo moteriai įlipti į greitosios medicinos pagalbos automobilį, ji paklausė jo, ar jis važiuos kartu, jis atsakė, kad ne. Tada A. D. pradėjo jo prašyti važiuoti kartu ir jis sutiko, važiavo kartu į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Ji automobilyje apsižiūrėjo A. D., patikrino kraujo spaudimą, paskui užpildė kortelę. Su jais beveik nebendravo, vairuotojas nebendravo, jis tik vežė ir klausėsi, ką ji su jais kalbėjosi, išlipusi iš automobilio, kai juos pasitiko buvo tik ji viena. Kai važiavo į Kauno klinikas, ji su vairuotoju sėdėjo priekyje, o A. D. su vyru sėdėjo gale. Ar jie kelionės metu ką nors kalbėjosi, nepamena. Kiek jai pavyko išsiaiškinti, kai juos pasitiko ir apžiūrėjo A. D., jos klausė, kas jai nutiko, ji atsakė, kad ją pirmadienį Kaune sumušė. Kurioje tiksliai vietoje, nepamena. Dar moteris nurodė, kad sumušė jai nepažįstami, kad pagrobė jos dokumentus, daugiau nieko nepasakojo. Kaip suprato iš pacientės pasakojimo, iš pradžių dar matė iki antradienio, nes pati taip sakė, o paskui nuo trečiadienio ryto pradėjo nematyti, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Tą gerai pamena, kaip ji sakė, nes pačiai buvo keista, kaip ji sumušta Kaune atsirado (duomenys neskelbtini), tai ji ir paaiškino, kad dar matė po sumušimo, matė ir kitą dieną, ir tik dabar pradėjo nematyti. Kai pristatė A. D. su vyru į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių juos paliko, daugiau nieko nesikalbėjo. Kai A. D. jai pasakojo, kas jai nutiko, tas vyras nieko nekalbėjo už ją, jai nepritarė, jos nepapildė, jis tiesiog buvo ramus, nieko nekalbėjo (1 t., b. l. 116-117).

2019 m. spalio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime ,,Dėl nustatytų aplinkybių“ nurodyta, kad 2019 m. spalio 6 d., 06.45 val. Kauno apskrities VPK KPNVRS buvo gautas pranešimas ROIK 0119000557509, apie tai, kad į Kauno klinikas kreipėsi A. D., gim. (duomenys neskelbtini) kurią (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. sumušė nepažįstami asmenys. Anksčiau nesikreipė, tačiau prasidėjus problemoms dėl regėjimo kreipėsi. Nukentėjusioji A. D. paaiškino, kad 2019 m. spalio 14 d., apie 21.00 val., einant vienai, blaiviai, iš turgaus, ties (duomenys neskelbtini) sankirta, prie ten esančio atliekų konteinerio, stovėjo trys nepažįstami asmenys: du vyrai ir viena moteris, kuriems apie 40 metų. Moteriai juos praėjus, kažkuris iš jų smogė rankos kumščiu vieną kartą jai į pakaušį ir išplėšė jai iš rankos rankinę. Jai atsisukus, vyrai smogė rankos kumščiais ne mažiau kaip du kartus ja į veidą ir apvertę iškratė ant grindinio jos rankinės turinį, paėmė ant grindinio iškritusią dirbtinės odos, rudos spalvos piniginę, kurioje buvo apie trisdešimt eurų grynaisiais ir pasišalino. A. D. šie asmenys nepažįstami, o dėl tamsaus paros meto ji asmenų išvaizdos gerai neįsidėmėjo. Asmenims pasišalinus, moteris nuėjo namo, po poros valandų jai pradėjo labai skaudėti akis. Kodėl iš karto nesikreipė į medikus, nepaaiškino. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaire akimi nemato apie penkiolika metų. Siekiant patikslinti nukentėjusios būklę, buvo apklausta LSMUL KK SMUL KK Akių ligų klinikos suaugusiųjų akių ligų stacionaro skyriaus gydytoja-oftamonologė B. J., kuri paaiškino, kad 2019 m. spalio 16 d., 11.09 val. į Suaugusiųjų akių ligų stacionaro skyrių iš Skubios pagalbos skyriaus buvo paguldyta pacientė A. D.. Šiame skyriuje apžiūrėjus pacientę gydytoja B. J. nustatė kiaurinį dešinės akies skleros sužeidimą su vidinių dangalų iškritimu ir pakraujavimu į vidinės akies obuolio terpes. 2019 m. spalio 17 d. pacientė operuota, atstatyta iškritusi dešinės akies krumplyno juosta, susiūta skleros žaizda, išplautas kraujas iš priekinės kameros. Gydytoja, įvertinusi akies audinių sužalojimų pobūdį, kompiuterinės tomografijos tyrimų duomenis, nurodė, kad dešinės akies regėjimo prognozė bloga (1 t., b. l. 50-52).

2019 m. spalio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, nustatyti asmenis, įvykdžiusius šį nusikaltimą bei atlikti A. D. teismo medicinos tyrimas. 2019 m. spalio 18 d. kartu su VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos eksperte Marija Kolcovaite buvo nuvykta į LSMUL Kauno klinikų Akių ligų kliniką, kurioje stacionarizuota nukentėjusioji A. D.. Nukentėjusioji A. D. nurodė, kad šiuo metu visiškai nieko nemato, tik tamsą, vis dar jaučiasi prastai. Paklausus A. D., kurią dieną ji buvo užpulta ir sužalota, ši atsakė, kad dėl patirtų sumušimų į galvą sunkiai prisimena datas, savaitės dienas, tačiau nurodė, kad buvo užpulta iš vakaro, kai kitą dieną anksti ryte kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Patikslino, kad iškart po sumušimo tą patį vakarą niekur nesikreipė, niekam nepranešė, tik savo draugui S. M., kuris ja rūpinasi. Po įvykio ėjo namo, naktį jautėsi prastai, beveik nemiegojo, o paryčiais pradėjo pykinti, skaudėti galvą, iš akių bėgo kraujas, todėl S. M. iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Kaip nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, A. D. į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. spalio 16 d., 06.55 val. Tad galimai A. D. buvo apiplėšta ir sumušta 2019 m. spalio 15 d., o ne 2019 m. spalio 14 d., kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose ir ikiteisminio tyrimo pirminėje medžiagoje. Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė, apžiūrėjusi A. D., taip pat nurodė, kad ant A. D. veido matomi sužalojimai, labiau tikėtina, atsirado 2019 m. spalio 15 d., o ne 2019 m. spalio 14 d., be to, mažai tikėtina, kad žmogus, patyręs tokį sumušimą, galėjo išlaukti ir kęsti skausmą pusantros paros. Paklausus nukentėjusiosios A. D., apie kelintą valandą viskas įvyko, ji nurodė, kad apie 21.00 valandą, tiksliai nežino, bet buvo vakaras, tamsu, ėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kai prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) ji buvo užpulta. Ateidama iki sankryžos, matė netoli atliekų konteinerio stovinčius du vyrus ir vieną moterį. Jų tikslaus amžiaus negali pasakyti, bet iki 40 metų. Abu vyriškiai buvo liekno kūno sudėjimo, galvos apdangalų nedėvėjo, matėsi, kad abu yra tamsių plaukų, dėvėjo spalvotas striukes. Vienas vyriškis dėvėjo tamsiai geltonos ar šviesiai rudos spalvos striukę, kito vyriškio striukės nepamena. Jų veidų neįsidėmėjo, nupasakoti negali. Moteris buvo tamsesnių, juodesnių plaukų, gale plaukai buvo surišti, matėsi, kad jie yra trumpi. Moters neįsidėmėjo, bet įstrigo šaižus, cypiantis balsas. A. D. nurodė, kad ją užpuolė tik tie du vyriškiai, moteris nieko nedarė, tik kažką rėkė. Iš pradžių ji pajuto smūgį iš nugaros į pakaušį, dėl kurio susvirduliavo, bet nepargriuvo. Atsisukusi pamatė tuos du nepažįstamus vyriškius, kurie liepė jai atiduoti rankinę ir pinigus. Pagriebę rankinę, jie ją išpurtė, paėmė piniginę, o visus kitus daiktus paliko. A. D. nurodė, kad paėmę piniginę, sudavė jai kumščiu į dešinę akį, dėl ko ji pargriuvo ant žemės. Kiek sudavė smūgių, nepamena, mažiausiai vieną kartą. Kuria kryptimi jie paskui nuėjo, nematė. Po suduotų smūgių jai apsisuko galva, iš nosies bėgo kraujas. Kuris iš vyriškių jai sudavė smūgius, ar vienas, ar abu, nepamena. Nukentėjusioji A. D. nurodė, kad piniginėje nebuvo jokių nuolaidų kortelių, banko kortelių ar asmens dokumentų, tik popieriniai pinigai, trys kupiūros po 10 eurų ir kažkiek centų. Daugiau asmenys iš jos nieko nepagrobė. Savo mobiliojo ryšio telefoną ir buto raktus turėjo su savimi kišenėje. Rankinėje nešėsi piniginę ir nusipirktą maistą. A. D. nurodė, kad iš ligoninės galimai bus išrašyta pirmadienį, tai yra 2019 m. spalio 21 d. Prisirašiusi yra (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, ja rūpinasi jos draugas S. M.. Vaikai, kurių turi tris yra suaugę, su jais nebendraujanti, kitų artimų žmonių neturi. Rankinę, kurią pagrobė ir iškratė, turi su savimi, ją visada nešiojasi, ji buvo liečiama jos ir jos draugo S. M.. Rankinę sutiko pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Atsižvelgiant, kad nukentėjusioji A. D. visiškai nieko nemato dėl aklumo, taip pat į jos sveikatos būklę ir į palatoje esančius kitus penkis ligonius, juos lankančius lankytojus, apklausti A. D. liudytoja, paskelbti nutarimą pripažinti ją nukentėjusiąja, išaiškinti jai teises, nebuvo galimybės. Nurodyta, kad A. D. bus apklausta liudytoja baigus jos gydymą LSMUL Kauno klinikose. Kaip nurodė A. D. gydanti gydytoja B. J., gydymas bus baigtas 2019 m. spalio 21 d. (1 t., b. l. 54-55).

2019 m lapkričio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis S. M. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir apklausos metu. Nustatyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 102-105).

2019 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, viename iš (duomenys neskelbtini) paskirties pastatų. Namas yra dviejų aukštų, mūrinis, baltos spalvos, ant namo kairės sienos, žiūrint nuo keliuko, yra matoma raudonos spalvos lentelė su baltos spalvos skaičiumi ,,8“. Ties namo viduriu yra rudos spalvos durys, virš jų stogelis. Į namo vidų patenkama iš kitos namo pusės, iš kart dešinėje pusėje yra rudos spalvos durys, virš durų stogelis. Įėjus pro šias duris, patenkama į laiptinę, dešinėje pusėje yra laiptai, jais užlipus, patenkama į antrąjį namo aukštą, kairėje pusėje yra durų anga, įėjus pro ją, patenkama į stačiakampio formos patalpą (priekinės ir nugarinė sienos yra ilgesnės už šonines sienas) Nr. 1, kurios dešinėje sienoje yra durų angos į kitas apleistas patalpas, kurias apžiūrėjus, tyrimui nieko reikšmingo nefiksuojama. Kairėje patalpos sienoje yra langas, šalia nugarinę sieną stovi staliukas su veidrodžiu, šalia priekinės sienos stovi sudėta avalynė, ant sienos pakabinti drabužiai, patalpa panaši į koridoriaus patalpą, patalpa yra gyvenama. Priekinės sienos kairėje pusėje prie lango yra baltos spalvos medinės durys. Įėjus pro šias duris, patenkama į patalpą Nr. 2, kuri yra gyvenama. Patalpos Nr. 2 kairėje sienoje yra langas, stovi stalas, sudėti įvairūs buities apyvokos daiktai, šalia priekinės sienos, žiūrint nuo kairės pusės, stovi spinta, šalia spintos stalas, ant kurio stovi televizorius, šalia stalo viengulė lova. Dešinėje prie sienos stovi komoda, ant jos įvairūs buitiniai daiktai, ant dešinės sienos sukabinti įvairūs drabužiai, kitoje pusėje stovi viengulė lova. Kambario viduryje, tarp abiejų lovų yra žurnalinis staliukas, ant kurio įvairūs buitiniai daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą, ikiteisminiam tyrimui nieko reikšmingo nerasta ir nepaimta. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 34-40).

2019 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ties namu, pažymėtu Nr. 21, prie kurio stovi žalios spalvos buitinių atliekų konteineris. Apžiūrėjus įvykio vietą, reikšmingų objektų tyrimui nerasta (1 t., b. l. 41-48).

2019 m. lapkričio 6 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte Nr. 41D(K)-2062 nurodyta, kad 2019 m. spalio 16 d., 05.15 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas, pateiktas šio pranešimo garso įrašas (1 t., b. l. 128).

2019 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išklausomas garso įrašas, kuriame girdima, kad 2019 m. spalio 16 d., 05.15 val. į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambina vyras, kuris BPC operatoriui nurodo, jog atlydėjo iš sodų Kauno rajone moteriškę, atrodo, kad jinai apakusi, nori iškviesti greitąją, nes nežino, kur ją dėti, kadangi yra paprasčiausias praeivis. Pranešėjas patikslina vietą (duomenys neskelbtini) galinis sustojimas, priešais ligoninę, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Operatoriui paklausus, kiek moteriai metų, pranešėjas nurodo, jog maždaug 60 metų. Operatoriui pasitikslinus, ar moteriai akis skauda, ar nemato, vyras nurodo, jog iš vis nemato. BPC operatorius paprašo nepadėti ragelio, nes sujungs jį su medikais, kad paaiškintų, kurioje tiksliai vietoje jie yra. Pokalbį tęsia greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) operatorius, kuris prašo pranešėjo pakartoti įvykio vietos adresą. Pranešėjas nurodo, jog (duomenys neskelbtini), prie galinio autobusų sustojimo, teigia, kad moteriškė yra ne vietinė, jinai čia buvo svečiuose ir čia kažkas per komplikacijos, ar kas, bet vienu žodžiu, ji apako. GMP operatorius pasitikslina, ar jie stotelėje. Pranešėjas patvirtina, kad taip. Operatorius paklausia, ar moteris lauks stotelėje, pranešėjas nurodo, kad aišku. GMP operatoriui paklausus, kas čia nutiko, pranešėjas nurodo, jog kiek galima aiškinti, kad moteris apako, nieko apakusi nemato. Operatoriui paklausus, ar pranešėjas šiuo metu yra su moterimi, vyras atsako, kad taip, laukia autobuso, jam į darbą. Operatorius paklausia, kiek moteriai metų, pranešėjas nurodo, jog iš išvaizdos apie 60, visa žila. Į kitus operatoriaus klausimus nurodo, jog moteris yra sąmoninga, kvėpuoja normaliai, truputį skauda galvą. GMP operatoriui paklausus, kada tiksliai atsirado minėti simptomai, ar ji jam tai sakė, kada ji apako, pranešėjas nurodo, jog nežino, pasiūlo kalbėti su pačia moterimi. GMP operatorius prašo duoti pakalbėti su nukentėjusiąja. Pranešėjas kalba toliau, kad žino, jog ten prieš keletą dienų ar kažkiek. Operatorius paklausia, ar duos pakalbėti su moterimi, pranešėjas nurodo, kad jei nori, tegul kalba. Operatorius paprašo duoti kalbėti su moterimi. Pranešėjas teigia, jog iš jos numerio ir skambina, ne iš savo numerio. Operatorius paprašo pranešėjo duoti pasikalbėti su moterimi. Pranešėjas atsako, kad gerai, kreipiasi į moterį, pavadindamas ją ,,ponia“, pasako kalbėti, kad čia greitoji. Toliau pokalbį su GMP operatoriumi tęsia moteris, jos paklausiama, kas nutiko, moteris atsako, jog nežino, ji visiškai nieko nemato. Į GMP operatoriaus klausimą, kada sutriko regėjimas, moteris atsako, jog nežino, turbūt naktį, kiek valandų buvo, pasakyti negali, pradėjo matyti silpniau, paskui staigiai pasidarė tamsu. Į GMP operatoriaus klausimą, ar jai anksčiau yra buvęs insultas, moteris atsako, kad ne. GMP operatorius nurodo, jog medikai atvyks kaip galima greičiau, nieko negerti, nevalgyti, būti patogiai, pablogėjus būklei, nedelsiant skambinti, dar kartą pasitikslina moters, kur ji šiuo metu esanti. Moteris atsako, jog (duomenys neskelbtini) galiniame sustojime (2 t., b. l. 25-27).

2019 m. spalio 29 d. VŠĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties rašte Nr. SD-139 nurodyta, kad 2019 m. spalio 16 d. A. D., adresu (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, pagalbą teikė medicinos pagalbos slaugos specialistė J. B., vairuotojas L. K., kartu su raštu pateikta greitosios medicinos pagalbos iškvietimo apskaitos kortelės kopija (1 t., b. l. 134-136).

2019 m. spalio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji A. D. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 137-138).

2019 m. spalio 21 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus A. D. pateiktame mobilaus ryšio telefone esančius duomenis matyti, kad skambučių žurnale nuo 2019 m. liepos 18 d., 16.47 val. iki 2019 m. spalio 18 d., 18.21 val. užfiksuoti 22 skambučiai. SMS žinučių žurnaluose nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 13.13 val. iki 2019 m. spalio 13 d., 20.06 val. užfiksuotos 26 SMS žinutės, tarp kurių užfiksuota 2019 m. spalio 8 d. 19.58 val. gauta žinutė nuo S. M. su tekstu ,,Myliu“ ir 2019 m. spalio 9 d. 09.30 val. gauta žinutė nuo S. M. su tekstu ,,prašau grįžk“(2 t., b. l. 32-36).

2019 m. spalio 22 d. pakvitavimu, grąžintas A. D. mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“ (1 t., b. l. 139-141).

2019 m. spalio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime ,,Dėl vaizdo stebėjimo kamerų“ nurodyta, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą, vaizdo stebėjimo kamera pastebėta ant apšvietimo stulpo, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimą vykdo UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1).

2019 m. spalio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) informacinių technologijų specialistas K. B. pateikė vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 13 d. 15.12 val. iki 2019 m. spalio 15 d. 23.01 val. (2 t., b. l. 5-6).

2019 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus, A. D. ir jos nurodyti trys asmenys, kurie galimai ją užpuolė, neužfiksuoti (2 t., b l. 39-40).

2019 m. spalio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) specialistas V. Z. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. 12.00 val. iki 2019 m. spalio 14 d. 22.00 val. (2 t., b. l. 7-8).

2019 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus, A. D. ir jos nurodyti trys asmenys, kurie galimai ją užpuolė, neužfiksuoti (2 t., b. l. 41-42).

2019 m. spalio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja-kepėja J. M. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (2 t., b. l. 9-10).

2019 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus, A. D. ir jos nurodyti trys asmenys, kurie galimai ją užpuolė, neužfiksuoti (2 t., b. l. 43-44).

2019 m. spalio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad siuvyklos (duomenys neskelbtini) pardavėja R. R. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. 20.00 val. iki 2019 m. spalio 14 d. 22.00 val. (2 t., b. l. 12-13).

2019 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus A. D. ir jos nurodyti trys asmenys, kurie galimai ją užpuolė, neužfiksuoti (2 t., b. l. 45-46).

2019 m. spalio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad verslo centro (duomenys neskelbtini) pateikė vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. 17.00 val. iki 2019 m. spalio 15 d. 22.00 val. (2 t., b. l. 14-15).

2019 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus A. D. ir jos nurodyti trys asmenys, kurie galimai ją užpuolė, neužfiksuoti (2 t., b. l. 47-48).

2019 m. spalio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) prevencijos ir apsaugos vadovė J. A. pateikė parduotuvės (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus laikotarpiu 2019 m. spalio 14 d. nuo 17.00 val. iki 23.00 val. (2 t., b. l. 18-19).

2019 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus A. D. ir jos nurodyti trys asmenys, kurie galimai ją užpuolė, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) neužfiksuoti (2 t., b. l. 49-50).

2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime ,,Dėl A. D. abonentinio numerio išklotinių analizės“ nurodyta, kad siekiant surinkti tyrimui reikšmingos informacijos, buvo atlikta A. D. naudojamo abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizė laikotarpiu imtinai nuo 2019 m. spalio 1 d. 00:00:01 val. iki 2019 m. spalio 16 d. 23:59:59 val. Atlikus analizę, nustatyta, kad per visą išklotinių laikotarpį A. D. išklotinėse užfiksuoti 105 ryšiai. Artimu įvykiui laiku A. D. telefonas neveikė, 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. spalio 15 d. neužfiksuotas nei vienas ryšys ar mobilaus telefono prisijungimas prie ryšio bokštų. Iki įvykio, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 9 d.15:05:57 val. iki 2019 m. spalio 13 d. 20:07:11 val. A. D. telefonas 22 kartus jungėsi prie ryšio bokštų pavadinimais ,,222A“, kuris veikia adresu (duomenys neskelbtini), ir pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuris veikia adresu (duomenys neskelbtini), abiejų ryšio bokštų veikimo kryptis link (duomenys neskelbtini). Kitas užfiksuotas skambutis yra 2019 m. spalio 16 d. 05:15:53 val., skambinama pagalbos numerių į Bendrąjį pagalbos centrą, pokalbio trukmė 333 sekundės. Per visą išklotinių laikotarpį užfiksuota 90 ryšių su S. M.. Daugiau A. D. mobilaus ryšio telefono išklotinėse tyrimui reikšmingų duomenų nėra (2 t., b. l. 105).

2019 m. spalio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime ,,Dėl S. M. abonentinio numerio išklotinių analizės“ nurodyta, kad siekiant surinkti tyrimui reikšmingos informacijos, buvo atlikta S. M. naudojamo abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizė laikotarpiu imtinai nuo 2019 m. spalio 1 d. 00:00:01 val. iki 2019 m. spalio 16 d. 23:59:59 val. Atlikus analizę, nustatyta, kad išklotinių laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. 07:18:50 val. iki 2019 m. spalio 16 d. 15:51:20 val. S. M. su A. D. bendravo 147 kartus. Artimu įvykiui laiku, ryšių tarp S. M. ir A. D. nėra, paskutinis ryšys užfiksuotas 2019 m. spalio 12 d. 05:42:52 val., S. M. skambina A. D., skambutis yra praleistas, skambučio metu S. M. mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie ryšio bokšto pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuris veikia (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m spalio 13 d. 07:29:38 val. iki 2019 m. spalio 16 d. 23:18:47 val. S. M. telefonas suveikė 33 kartus, visų suveikimų metu, jo telefonas jungėsi prie dviejų ryšio bokštų: bokšto, pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuris veikia, adresu (duomenys neskelbtini) veikimo kryptis link (duomenys neskelbtini) ir bokšto, pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuris veikia, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo kryptis link (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais duomenis, S. M. minėtu laikotarpiu galimai nebuvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Liudytojo apklausos metu S. M. nurodė, kad 2019 m. spalio 16 d. anksti ryte apie 6-7 val. ryto jam paskambino nežinomas numeris, iš kurio skambino A. D.. Atliekant S. M. išklotinių analizę toks skambutis nėra užfiksuotas. Pirmasis skambutis 2019 m. spalio 16 d. yra užfiksuotas 15:18:49 val., kai jam skambina numeris (duomenys neskelbtini) (asmuo nenustatytas, numeris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai), skambučio metu S. M. telefonas jungiasi prie ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris veikia adresu (duomenys neskelbtini), veikimo kryptis link (duomenys neskelbtini) S. M. mobilaus ryšio telefono išklotinėse reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (2 t., b. l. 106).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2804/2019(02) nurodyta, kad A. D. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinanti į žandą, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kryžmenyje, pakaušio sumušimas, minkštųjų audinių kraujosruvos akių vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs odenos plyšimu, lęšiuko, rainelės ir krumplyno iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, tinklainės atšoka, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, padaryti kietais bukais daiktais, šešiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Dėl dešinės akies obuolio sumušimo, pasireiškusio odenos plyšimu, lęšiuko, rainelės ir krumplyno iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, tinklainės atšoka, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti šiame punkte išvardinti sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam metu. A. D. sužalojimų jau padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Pakaušio sumušimas bei poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kryžmenyje galėjo išsivystyti griuvimo aukštielninka nuo trauminių poveikių į veidą metu. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota (2 t., b. l. 64-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus (komisijos) Specialisto išvadoje Nr. PKG 33/2020(01) konstatuojama, kad konkrečiu atveju vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, reikėtų vadovautis būtent asmens visišku regos netekimo faktu, kuris yra apibrėžtas „sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) punkte 6.1, o taip pat priede „dėl sužalojimų prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo lentelėje“ punkte 16. Pagal minėtus punktus, A. D. dėl vienintelės buvusios matančios akies traumos visiškai praradus regėjimą neteko 100 procentų bendro darbingumo, tas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal pasekmes. Manome, kad ankstesnėje specialisto išvadoje Nr. G2804/2019 (02) sveikatos sutrikdymo mastas buvo neteisingai kvalifikuotas pagal Taisyklių „Komentaro“ 13 punkto d) papunktį bei su pastaruoju susijusią regos aštrumo būklę, tačiau šis papunktis, nagrinėjamos akies traumos atveju nėra tinkamas, nes jame rašoma abstrakčiai apie visų rūšių traumų pasekmes. Tuo tarpu aukščiau mūsų minėtuose punktuose vertinamos būtent esamos akių traumos pasekmės. Be to. Taisyklių komentarai praktikoje gali būti naudojami kaip papildoma / pagalbinė vertinimo priemonė, bet ne pagrindinė. Remiantis gautais A. D. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-44484-19, atsakyta į pateiktus klausimus ir pateikta išvada:1.-2. A. D. po nagrinėjamo įvykio 2019 m spalio 15 d. padaryta: poodinės kraujosruvos veide abipus, kairiame ausies kaušelyje, pakaušio sumušimas; dešinės akies obuolio sumušimas su odenos plyšimu, vidiniu terpių iškritimu, tinklainės atšoka, šios akies regos netekimas; odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva kryžmens srityje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais artimu vienas kitam laiku. Tikėtina, kad pakaušio ir kryžmens srities sumušimai susidarė po smūginio veido traumavimo griūnant ar atsitrenkiant į kietą paviršių. 3.Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.4.Pakaušio ir kryžmens sumušimai galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, rankose savigynos žymių nenustatyta. 5.A. D. sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl buvusios vienintelės matančios akies regėjimo netekimo praradus 100 procentų bendro darbingumo, atskirai kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Ankstesnė specialisto išvada Nr. G2804/2019 (02) dėl sveikatos sutrikdymo masto laikytina negaliojančia. 6. Iki nagrinėjamos traumos (2015 m. duomenimis) dešinės akies regos aštrumas buvo 0,2 dėl diagnozuotos senatvinės toliaregystės, kairės akies buvęs aklumas po negydytos senesnės traumos. 7. 2015 m. okulisto įrašai rodo, kad tuo metu A. D. rega galėjo būti koreguojama akiniais. Vėlesnių duomenų iki nagrinėjamos traumos nepateikta.8. Esant regos aštrumui nors ir vienintele akimi 0,2 asmuo gali matyti aplinkinius objektus, orientuotis aplinkoje, savarankiškai judėti. 9. A. D. laikoma visiškai netekusi regos dėl vienintelės buvusios matančios akies regėjimo netekimo (2 t., b. l. 79-82).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent S. M., kaltinime nurodytomis ir šiame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, įvykdė aptariamą nusikalstamą veiką. Nustatytos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės atitinka ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų visumą, bet ir specialisto išvadoje nurodytą sužalojimo mechanizmą bei poveikių kiekį. Nors kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiajai liepdamas eiti miegoti, ją stumtelėjo, kadangi A. D. buvo girta nukrito ir atitrenkė į durų staktą, ar lovos kraštą. Tai, kad būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją nurodė ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams, papildydama duotus ankstesnius parodymus to neneigė ir kaltinamasis. Nekyla abejonių, kad būtent dėl S. M. pastūmimo, nukentėjusiajai buvo padaryti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, kas leidžia konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp S. M. veiksmų ir kilusių pasekmių, todėl jis yra atsakingas už kilusias pasekmes. Kaltinamojo veiksmai – ne mažiau kaip vieną kartą pastumiant A. D. į durų staktą ir ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavus jai į galvą, dėl ko jai padaryta poodinės kraujosruvos abipus veido, kairiame ausies kaušelyje, pakaušio sumušimas; dešinės akies obuolio sumušimas su odenos plyšimu, vidiniu terpių iškritimas, tinklainės atšoka, šios akies regos netekimas; odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva kryžmens srityje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais artimu vienas kitam laiku, kurie tikėtina, kad pakaušio ir kryžmens srities sumušimai susidarė po smūginio veido traumavimo griūnant ar atsitrenkiant į kietą paviršių bei sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, rodo, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia – suvokė savo pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo kvalifikavimui būtina nustatyti pasekmes. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013).

Nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizacija bei kaltinamojo pasirinktas veiksmas – pastūmimas, kuriuo sužalojimai buvo padaryti, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis, stumdamas nukentėjusiąją bei suduodamas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali sužaloti nukentėjusioji, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasi, todėl sunkiai sužalojo nukentėjusiąją netiesioginės tyčios forma. Nors nagrinėjamu atveju nėra tiksliai nustatyta kuriuo iš įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusioji buvo sužalota, tačiau veikos kvalifikavimui tai jokios reikšmės neturi. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad iki įvykio jie draugavo, įvykio dieną kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusiąją, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, dėl įvykdyto nusikaltimo padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti, o tai, kad jis nurodo, jog tiksliai nepamena sužalojimo aplinkybių, nelaikytina savo kaltės neigimu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad prieš įvykį kaltinamasis ir nukentėjusioji vartojo alkoholį, nors ir nėra byloje asmens testo alkoholiui nustatyti duomenų, tačiau kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną buvo stipriai girtas, todėl įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgiant ir į smurto pavartojimo aplinkybes, galima padaryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos neabejotinai turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, ką pripažino ir pats kaltinamasis, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis S. M. padarė tyčinį baigtą sunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 5 dalis), teistas, tačiau teistumas išnykęs (3 t., b. l. 21-25-, 27-29, 30-31, 34-42, 43, 44, 45, 46-47, 48-50, 51, 52-55), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 9-20). Sodros duomenimis, nedirbantis (3 t., b. l. 7). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2002 m. iki 2018 m. 36 kartus gydytas, nustatytos diagnozės F10.8; F10.4; F10.3; F10.2; F60.30 (3 t., b. l. 56).Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 58). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-153/2020 nurodyta, kad S. M. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2); S. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; S. M. šiuo metu konstatuojamos psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2); jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; su S. M. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (3 t. b. l. 87-89).

Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, sprendžia, kad ja, skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). BK 135 straipsnio 1 dalis, numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimu iki 10 (dešimties) metų. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamosios atžvilgiu negali būti taikomos, kadangi nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, nusikaltimas numatytas BK XVIII skyriuje.

Tačiau, skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininką. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006).

Kaltinamojo elgesys – praeityje teistas keletą kartų, bet teistumai išnykę, paskutinis teistumas 2009 metais. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiosios išreikštą poziciją dėl bausmės skyrimo kaltinamajam (prašo neskirti laisvės atėmimo, nes tik jis ja rūpinasi), į pačios nukentėjusiosios nederamą elgesį (alkoholio vartojimą kartu su kaltinamuoju). Kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė ir ji jai atleido, rūpinasi, ateityje planuoja kartu gyventi kaltinamojo bute. Aukščiau aptartos tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės laikomos išimtinėmis, jos rodo, jog bausmės tikslai bus pasiekti ne tik skiriant jam laisvės atėmimo bausmę.

Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti S. M. švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo nuomone, būtent ši bausmė, paskyrus atitinkamus įpareigojimus, padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Tokia bausmės rūšis, su suderintais draudimais ir įpareigojimais, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tokiu būdu, be kita ko, užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant ir į tai, kad skiriama ženkliai švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina maksimali – 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Siekiant padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, taip pat laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas: įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę intensyvi priežiūra neskirtina (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas pagal BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. S. dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 1550,08 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuris yra pagrįstas pridėtais dokumentais. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajai A. D. nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 21 d. (5 lovadieniai) gydyta LSMU ligoninės Kauno klinikų Suaugusių akių ligų skyriuje dėl akies obuolio sužalojimo su akies vidinių audinių prolapsu ar netekimu, atliktos šios medicininės intervencijos: bendroji anestezija; kiaurinės akies obuolio žaizdos gydymas, susiuvant odenos žaizdą; galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už pacientės gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo – 1550,08 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų 08 centų) sumą. Atliktų paslaugų kainos nurodytos medicininių dokumentų apskaitos išraše (1 t., b. l. 93-95).

Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė nukentėjusiosios gydymo išlaidų, kurias privalo atlyginti kaltinamasis, kadangi žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys įrodytas, kaltinamojo pripažįstamas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo – 1550,08 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 114-115), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 116-117) bei dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. vasario 18 d.), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – moteriška rankinė, kuri 2020 m. spalio 7 d. pakvitavimu grąžinta A. D. (1 t., b. l. 142-146), mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. spalio 22 d. pakvitavimu grąžintas A. D. (1 t., b. l. 137-141), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini A. D. nuosavybėje.

10 vienetų kompaktinių plokštelių: kompaktinės plokštelės su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašu, 1 vnt. (1 t., b. l. 128). VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įrašas, 1 vnt. (1 t., b. l. 131), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, 4 vnt. (2 t., b. l. 5-10, 12-15, 18-19), abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių S. M. ir A. D., pokalbių bei SMS žinučių išklotinėmis, 1 vnt. (2 t., b. l. 94-103), S. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, 1 vnt. (3 t., b. l. 102-105), nukentėjusiosios A. D. apklausų vaizdo ir garso įrašai, 2 vnt. (1 t., b. l. 57-63), paliktini prie baudžiamosios bylos saugojimui, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti jį laisvės apribojimo bausme – 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę trečdaliu sumažinti, ir paskirti galutinę sumažintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Kaltinamajam S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019 m. vasario 18 d.), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuteistajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo, laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37, Kaune.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo S. M. – 1550,08 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų, 08 euro centus), Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – moterišką rankinę, kuri 2020 m. spalio 7 d. pakvitavimu grąžinta A. D., mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. spalio 22 d. pakvitavimu grąžinta A. D., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti A. D. nuosavybėje.

10 vienetų kompaktinių plokštelių: kompaktines plokšteles su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašu, 1 vnt., VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įrašą, 1 vnt., vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, 4 vnt., abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių S. M. ir A. D., pokalbių bei SMS žinučių išklotinėmis, 1 vnt., S. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašą, 1 vnt., nukentėjusiosios A. D. apklausų vaizdo ir garso įrašus, 2 vnt., palikti prie baudžiamosios bylos saugojimui, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.