- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-5649-170/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04938-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant Elitai Dimšaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., nukentėjusiajam A. K., išnagrinėjusi A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2015-03-30, apie 19.09 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais pažeidė KEt 126, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).
A. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2015-03-30, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje važiuodamas atbulai ir norėdamas pastatyti savo automobilį, atsitrenkė į kitą, nukentėjusiajam priklausantį, automobilį, jo priekinę dalį keleivio pusėje; pamatęs, kad akivaizdžių pažeidimų nėra, pastatė savo automobilį priešingoje aikštelės pusėje. Policijai nepranešė, nes apžiūrėjęs abu automobilius pažeidimų ant kito automobilio nepastebėjo, nukentėjusiojo automobilis buvo aptaškytas, purvinas, ant A. P. automobilio pažeidimų buvo iš seniau.
Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-03-30, vakare, tikslaus laiko neprisimena, su sūnumi sėdo į automobilį Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš policijos tik vėliau gavo pranešimą, kad jo automobilis yra nukentėjęs eismo įvykio metu. Tuomet apžiūrėjo automobilį ir pamatė nubrozdinimus. Nurodė, kad dėl kiekvieno nubrozdinimo į policiją nesikreipia, kasdien automobilio nubrozdinimų neapžiūri. Automobilis priklauso įmonei, kurioje nukentėjusysis dirba. Dėl žalos, padarytos automobiliui, kreiptasi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draudimo bendrovę, todėl įmonei žalos nebus padaryta.
Iš Eismo įvykio vietos schemos (b.l. 6) nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aikštelėje pastatytas automobilis Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje aikštelės pusėje stovintis automobilis Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie schemos pridėtose nuotraukose matyti, kad įvykio vietoje automobilio Kia Ceed darant nuotraukas nebebuvo, tuo tarpu ant automobilio Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti nubrozdinimai 0,42-0,62 m aukštyje.
Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodyta, kad 2015-03-30, apie 19.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovėjusį automobilį Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Skoda vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus buvo rastas automobilis Kia Ceed, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurio buvo šviežiai apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis, toliau aikštelėje stovėjo automobilis Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo šviežiai apgadintas kairės pusės galinis bamperis. Pareigūnai nuėjo ieškoti automobilio vairuotojo ir eismo įvykio liudytojo, grįžę automobilio Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje neberado. A. P. buvo rastas namie, blaivus, dėl eismo įvykio iš karto prisipažino, davė paaiškinimą tą pačią dieną (b. l. 14).
Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole (b. l. 17-20) nustatytas automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimas – nubrozdintas galinis bamperis kairiame kampe 0,45-0,6 m aukštyje, automobilio Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimas – nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje ir priekinis sparnas 0,42-0,61 m aukštyje, nubrozdinimai nežymūs, pažeistas viršutinis dažų dangos sluoksnis. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad automobilio Skoda Octavia apgadinimai daug ryškesni ir didesni nei Kia Ceed automobilio, ko pasekoje darytina išvada, kad Skoda automobilis kontaktavo su galinio bamperio kampu, ant kurio apgadinimai likę iš anksčiau, fotografuojant sugretintus automobilius matyti, kad nubrozdinimų aukštis beveik nesiskiria.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad A. P. savo veiksmais pažeidė KET 126, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-21-2014) Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas labai nežymiai, t. y. padaryta nežymi žala, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pats nukentėjusysis pretenzijų dėl žalos atlyginimo A. P. neturi, pažeidėjo pasitraukimas iš eismo įvykio nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, A. P. anksčiau administracijų nuobaudų neturėjo, taigi nėra piktybiškas KET pažeidėjas, netrukus po pasišalinimo pateikė paaiškinimą pas jį atvykusiems policijos pareigūnams, savo veiksmų neginčijo, daro išvadą, kad administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, šioje situacijoje laikytina neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimu ir yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., paskirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą;
administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. paskirti administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Subendrinus nuobaudas pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas, A. P. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. paskirti galutinę nuobaudą - 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.