- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- 1-1987-946/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01097-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. D., V. M.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 14.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2021 m. birželio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir atlyginti 10 000 Eur turtinę žalą. 2023 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2021 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Kita 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista;
2) 2023 m. gruodžio 6 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d., bei turto konfiskavimas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje .
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011 m. rugsėjo 27 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose, valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2012 m. vasario 15 d. nutartimi 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;
2) 2012 m. gegužės 22 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (18 epizodų), 187 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (10 epizodų) – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir 2012 m. vasario 15 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) 2013 m. kovo 4 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. ir V. M. 2024 m. sausio 8 d. apie 14.00 val. trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, tai yra V. D. tyčia nukirpus sandėliuko durų spyną laikančius metalus, ir taip kartu su V. M. įsibrovus į G. B. priklausantį sandėliuką, iš ten pagrobė svetimą – G. B. priklausantį turtą – 400 Eur vertės dviratį „Romet“.
Kaltinamasis V. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies. Kaltinamasis nurodė, kad jis paskambino V. M. ir paprašė, kad šis ateitų atrakinti sandėliuko spyną tam, kad galėtų pasiimti vaikų rogutes. Tuomet V. M. atėjo į V. D. butą ir paklausė, gal jis turi žirkles, nes spyna pakeista, vėl kažkas nelegaliai pakeitė, nes tas sandėliukas niekam nepriklauso. Kaltinamasis nurodo, kad pasiėmė reples, pasuko skardą ir ji palūžo. V. D. nurodė, kad atsuko tas skardeles, spyna kaip ir laikėsi, jis užlenkė atgal, spyna liko kaboti, tik skardelė įskilo, spynos nesugadino. Skardeles, laikančias spyną, įkirpo ir atsuko replėmis, ta spyna nuėjo į šoną, paskui atgal atsuko, pastatė ir duris uždarė. Skardeles nukirpti nebuvo sunku, tačiau su paprastomis žirklėmis jų nukirpti neitų, metalas buvo tvirtesnis. Neįkirpus, neatsukus, be rakto, į vidų patekti nebuvo galima. Atidarius sandėlio duris, V. D. pamatė dviratį, tačiau nežinojo, kam dviratis priklausė. Kaip V. D. prisimena, dviratis neturėjo užrakto, jis tą dviratį ištraukė ir pastatė prie sienos, jis net neįsidėmėjo jo. Kol traukė rogutes, atsisuko ir pamatė, kad V. M. nebebuvo, dviračio taip pat nebebuvo. V. D. nurodo, kad su savo ir V. M. rogutėmis nusileido į apačią, kadangi sandėliukas buvo trečiame aukšte, o jis gyvena pirmame aukšte, ir pamatė, kad dviratis taip pat buvo apačioje. V. M. tada jam pasakė paduoti dviratį per langą, o V. D. taip ir padarė. Kaltinamasis nurodo supratęs, kad tai ne V. M. priklausantis dviratis, kadangi paprašė dviratį perduoti per langą. Toje laiptinėje yra šeši butai, tačiau niekas neatidarė durų, kad paklausti dėl rakto. V. D. nurodė, kad V. M. jam paaiškino, jog ant sandėliuko durų yra kita spyna, kurios rakto neturi V. M. dėl to, kad kažkas pakeitė spyną jo nepasiklausęs. V. D. žinojo, kad sandėliuko raktą turi V. M., nes tame sandėliuke laikydavo savo daiktus, ir ateidavo pasiimti nepriklausomai nuo to, ar V. M. ten gyveno, ar ne. Kaltinamasis taip pat parodė, kad nei jis, nei V. M. sandėliuke dviračių nelaikė, tik vaikų dviračius per žiemą ten laikydavo. V. D. pripažįsta, kad jis nukirpo spyną po to, kai to paprašė V. M., tačiau jis nepripažįsta to, kad tai buvo jo mintis pavogti dviratį, kaltinamasis gailisi, kad nesugebėjo sustabdyti V. M. daryti šį nusikaltimą. V. D. nurodo, kad policijai apie V. M. įvykdytą nusikaltimą nepranešė dėl to, nes policija jį iškarto sulaikė, suėmime buvo visą parą ir jis nežinojo, kur tas dviratis dingęs. Kai surado V. M., surado ir dviratį. G. B. nepažinojo iki įvykio. Po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju apie dviratį, jis sakė, kad jokių pretenzijų neturi, viskas gerai. V. D. nurodo, kad galbūt kaimynei sakė, kad nieko nežino apie įvykį, kadangi V. M. sakė pažiūrės, kieno tas dviratis, o jis nenorėjo kaimynams aiškinti, kad V. M. pavogė ar išnešė dviratį.
Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamasis parodė, kad nusikaltimo padarymo vietoje seniau nuomojosi butą, gyveno trečiame aukšte ir sandėliukas priklausė jam ten, kur ir įsibrovė. Sandėliukas buvo užrakintas jo spyna, ten buvo sudėtos jam priklausančios medžiagos. Kai išsikraustė, sandėliuke buvo likusios jo ir kaimyno rogutės. Raktą nuo sandėliuko V. M. turėjo, jis buvo likęs, tačiau, kai atėjo pasiimti rogučių, sandėliukas buvo užrakintas, spyna taip pat buvo pakeista. Tame name jis nebegyveno, o sandėliuku naudojosi priešais gyvenęs kaimynas G. B.. Buvo tik vienas sandėliukas, kuris priklausė (duomenys neskelbtini) butui, šį butą jis ir nuomojosi, o G. B. gyveno priešais jį, atskiro jo sandėliuko nėra. Be G. B. daiktų tame sandėliuke buvo ir V. D. daiktų ir kitų kaimynų, kurie paprašydavo, ir kuriems V. M. leisdavo. Butas, kurį jis buvo išsinuomojęs, dabar priklauso savivaldybei. Iš pradžių sandėliuko raktą turėjo jis, o kai išsikraustė, ne visus daiktus buvo išsivežęs, todėl rakto niekam nepadavė, turėjo su savimi. Kam priklausė dviratis, nežinojo, tik po to išsiaiškino, kad G. B.. Durų spyną laikančius metalus nukirpo dėl to, nes buvo pakeista spyna ir jam reikėjo rogutes pasiimti, sandėliuke buvo likę jo daiktai, statybinės medžiagos. Kaltinamasis nurodo, kad beldėsi į kaimynų duris, tačiau tą dieną durų jam niekas neatidarė, nė vieno kaimyno nerado. Vaikas norėjo su rogutėmis čiuožinėti, buvo svarbu, todėl nupjovė spyną laikančias skardeles, pavyko patekti į vidų. Kai pateko į vidų, V. D. išvarė dviratį, atrėmė jį į sieną koridoriuje, ištraukė rogutes, nes ten buvo jų abiejų rogutės, iš sandėliuko jis pasiėmė tik rogutes, kitų daiktų neėmė. Kaltinamasis nurodo, kad dviratį paėmė ir išsivarė į apačią todėl, kad norėjo išsiaiškinti, kieno tas dviratis, nes pasisavino sandėliuką, o jis net nežinojo kas. Dviratį nustūmė pas patėvį į (duomenys neskelbtini), paliko rūsyje, jis ten ir stovėjo. Kaltinamasis nurodo, kad sandėliuko duris laikančius metalus nupjovė V. D., į sandėliuką ėjo tik dėl rogučių, jas pasiėmė ir paliko pas V., rogučių savo vaikui V. M. nebenuvežė. Su patėviu apie dviratį nekalbėjo, nes jis šventė, dviratis ten prastovėjo apie pora dienų, vėliau atidavė jį policijai, dviratis nebuvo sugadintas. Po įvykio minėtame sandėliuke daugiau nebuvo. Bute, kuriam priklausė sandėliukas, kaltinamasis nuo praėjusių metų, t.y. 2023 m., kovo mėnesio ten nebegyveno. Iki to laiko atvažiuodavo, pasiimdavo kelis daiktus ir viskas. Dviratį laiptais išsivarė į apačią, paprašė paduoti per langą, nes laiptinėje buvo „pijokai“, o su jais jis nebendrauja. Pro juos dviračio nevarė, nes jie būtų sakę dviratį parduoti ar dar kažką. Per langą dviratį padavė V. D., suprato, kad jie svetimą daiktą vogė ir darė nusikaltimą.
V. D. ir V. M. kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamieji nėra jo šeimos nariai, giminaičiai. Kadangi dirba dviem pamainom, tą dieną dirbo rytinėje pamainoje nuo 6.00 val. iki 14.30 val. Namo grįžo apie 15.00 val., atrakinėdamas duris atkreipė dėmesį, kad sandėliuko skardelės yra nukirptos, tad nuėmė spyną, atidarė duris ir pastebėjo, kad nėra dviračio, todėl išsikvietė policiją, viską surašė. Tada pasikalbėjo su kaimynais, paklausė jų, gal jie kažką girdėjo, jam nurodė, kad kažką girdėjo ir kaimynas jam davė liudininko numerį. Po kelių dienų sulaukė skambučio, kad jo dviratis Žaliakalnio komisariate, nuvyko ten ir jį pasiėmė. Su liudytoju pats nesikalbėjo, jo numerį davė policijos tyrėjai, kuri užsiėmė šia byla. Dviratis jam buvo grąžintas nesugadintas, sandėliuke jis nebuvo prirakintas. Nukentėjusysis nurodo, kad, kai nusipirko butą (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte prie pat jo buto yra sandėliukas ir jam šio buto, kuriame dabar jis gyvena, savininkė davė raktą ir pasakė, kad čia sandėliukas ir jis gali juo naudotis. Kai ten atsikraustė, sandėliukas buvo visiškai tuščias. Laikui bėgant tai vienas, tai kitas kaimynas paprašė jo raktų, dar po keleto metų kaltinamasis V. M. persikraustė į butą, esantį priešais nukentėjusiojo butą ir pareiškė, kad tas sandėliukas priklauso jam. Nukentėjusysis nurodė, kad davė jam raktą ir sutarė, kad sandėliuku naudosis kartu. Kaip V. M. ir minėjo, jis išsikraustė, pats nukentėjusysis padėjo jam išsikraustyti, jis susirinko didžiąją dalį savo daiktų iš sandėliuko, todėl nukentėjusysis pasikabino ten savo spyną ir pasidėjo ten savo dviratį. V. M. rogučių, statybinių medžiagų iš ten neišsivežė. Jis su V. M. nekalbėjo, kai įvykis įvyko, kadangi tuo metu buvo darbe. Gal V. M. sako teisybę, nes jis nežino, ar V. M. turi jo telefono numerį, aplinkui yra keletas tuščių kaimynų butų, galimai nerado kaimynų, pas kuriuos pasiklausti. Mano, kad jei būtų buvęs namuose tuo metu, kelias būtų užkirstas ir nebūtų kilusi pagunda pavogti tą dviratį. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad skambino į savivaldybę pasidomėti, kam priklauso butas, kuriame gyveno V. M., jam pasakė, kad jis ten negyvena, todėl ir pakeitė sandėliuko spyną. Spynas keičia nuolat, paskutinė spyna buvo pakeista apie pusmetį, per tą laiką V. D. ir V. M. į jį nesikreipė dėl daiktų pasiėmimo.
Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nusikaltimo įvykdymo dieną buvo pas gimines, tame pačiame aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Išeidamas į laiptinę sutiko V. M. prie (duomenys neskelbtini) buto, pasisveikino su juo, nulipo žemyn ir nuėjo. Dviračio nematė ir nežino, kokios spalvos jis buvo. V. M. tuo metu stovėjo trečiame aukšte, pastatas yra penkių aukštų. V. D. stovėjo nugara į liudytoją, matė juos abu. Kai kaltinamasis jį pamatė, pasisveikino ir jis nulipo žemyn. Liudytojas nežino, ką jie ten darė, ar jie ten gyveno. Tuo metu kaltinamieji buvo prie nukentėjusiojo G. B. buto durų, jos buvo uždarytos. Toje vietoje yra du butai ir sandėliukas, asmenys stovėjo prie sandėliuko durų. Kitą dieną po įvykio jam paskambino policija, tuo metu ir sužinojo apie dviratį, tačiau jis net nežino, kaip dviratis atrodė. V. D. gal norėjo sandėliuką išlupti, jis taip kitą dieną prisiminė. Asmenys stovėjo, jis jiems nieko nesakė, su rogėmis V. D. nematė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu įvykį atsiminė geriau.
G. B. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad maždaug prieš savaitę, t. y. 2024 m. sausio 1 d., pilkos spalvos dviratį „Romet“ įsidėjo į laiptinėje esantį sandėliuką, kurį visada užrakina spyna. Laiptinėje sandėliuku šiuo metu naudojasi vienas ir raktą nuo spynos turi tik jis. Kas kartą grįždamas ar išeidamas iš savo buto vis pasižiūri į sandėliuką ar jo durys nėra praviros ir ar viskas yra gerai. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 7 d. 14.00 val. iki 2024 m. sausio 8 d. 15.30 val. iš spyna rakinamo laiptinėje esančio sandėliuko buvo pavogtas jam priklausantis pilkos spalvos dviratis „ROMET“. Sandėliuko spyna sugadinta, dviračio sandėliuke nebebuvo. Padaryta turtinė žala apie 400 Eur (1 t., b. l. 12–23).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. S. iš jam parodytų šešių asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 – V. M., kaip asmenį, kurį po naujų metų, sausio mėnesį, kiek prisimena pirmadienį, matė kartu su V. D., (duomenys neskelbtini), stovintį laiptinėje prie sandėliuko (1 t., b. l. 70–77).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. S. iš jam parodytų šešių asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 – V. D., kaip asmenį, kurį po naujų metų, sausio mėnesį, kiek prisimena pirmadienį, matė kartu su V. M., (duomenys neskelbtini), besikrapštantį laiptinėje prie sandėliuko (1 t., b. l. 78–85).
Iš 2024 m. sausio 08 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo bendro naudojimo trečio aukšto laiptinėje, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fiksuota, kad ant medinių baltos spalvos durų matyti pritvirtinta sidabrinės, mėlynos spalvos spyna, kuri yra užrakinta. Šalia minėtos spynos ant baltos spalvos medinių durų ir baltos spalvos medinės sienos matyti įbrėžimai, įdrėskimai. Iš baltos spalvos medinių durų kairėje pusėje esančios skylės kyšo baltos spalvos laidas. Atidarius baltos spalvos, medines duris patenkama į bendro naudojimo patalpas, kuriose daugiabučio gyventojai yra palikę įvairiausių daiktų. Ant medinių, baltos spalvos durų kairėje pusėje esantis metalinis tvirtinimas yra sulaužytas, sulankstytas (1 t., b. l. 24–35).
Iš 2024 m. sausio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo – fotolentelės – matyti, kad atliekant įtariamojo V. M. parodymų patikrinimą vietoje rastas ir paimtas pilkos spalvos dviratis „Romet“ (2 t., b. l. 10–19).
Iš 2024 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas dviratis „Romet“, kuris buvo rastas ir paimtas bendro naudojimo rūsio patalpoje, (duomenys neskelbtini), atliekant įtariamojo V. M. parodymų patikrinimą vietoje. Dviratis tamsiai pilkos spalvos, su užrašu ant rėmo „ROMET“. Ant kairėje pusėje esančio rėmo šono mėlynos spalvos užrašas „R7.4“. Analogiškas užrašas yra ir ant viršutinio rėmo vamzdžio. Ant abiejų dviračio padangų baltos spalvos užrašai „Michelin country race“. Ant atraminio dviračio rėmo šakų nubrozdinimo žymės. Ant dviračio priekinės šakos užklijuotas barkodas „SFA-KC0211-D01“. Dviračio balnelis (sėdynė) odinis, juodos spalvos, gale tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės įplėšimai, nusidėvėjimo žymės (1 t., b. l. 110–117).
Iš 2024 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos metalui kirpti skirtos replės, kurias 2024 m. sausio 29 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė įtariamasis V. D.. Replių rankenos geltonos, juodos spalvos. Replių rankenų šonuose yra užrašas „WMC“. Ant replių žiaunos ir ašelės matomi rūdžių ir nusidėvėjimo žymės (1 t., b. l. 132–138).
Iš 2024 m. sausio 25 d. akistatos tarp įtariamojo V. D. ir įtariamojo V. M. protokolo matyti, kad įtariamasis V. M. patvirtino, kad 2024 m. sausio 8 d. paskambino V. D., nes norėjo atvažiuoti pas jį į svečius pakalbėti ir, kad anksčiau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dabar gyvena V. D.. Taip pat nurodė, kad trečiame aukšte, bendro naudojimo laiptinėje, jam priklausė sandėliukas, kurio raktą iki tol turėjo. Minėtame sandėliuke buvo palikęs rogutes ir statybines medžiagas. Kol gyveno minėtu adresu, sandėliuke laikyti daiktus buvo leidęs ir V. D.. 2024 m. sausio 8 d. apie pietus atvažiavo pas V. D. į namus, parūkė ir kartu nuėjo iki trečiame aukšte esančio sandėliuko. Jo turimu raktu atrakinti sandėliuko spynos nepavyko, kartu su V. D. nuėjo iki pastarojo buto pirmame namo aukšte paimti metalui kirpti tinkamas žirkles. Grįžus prie sandėliuko V. D. žirklėmis nukirpo metalą, laikiusį spyną. Sandėliuke stovėjo pilkos spalvos dviratis, kam jis priklausė nežino. V. D. ištraukė iš sandėliuko dviratį, tris rogutes, kurios priklausė pastarajam bei jam. Jis paėmė dviratį, nusistūmė į apačią, o V. D. pasiėmė rogutes. Tam, kad niekas nepamatytų, V. D. jam per buto balkoną padavė dviratį, o jis jį nustūmė iki (duomenys neskelbtini), ir paliko bendro naudojimo rūsyje. Suprato, kad vykdo vagystę, iš anksto su V. D. nebuvo planavę jo vogti, į sandėliuką ėjo tikslu pasiimti jiems priklausančias rogutes, mintis pagrobti svetimą turtą kilo spontaniškai. Įtariamasis V. D. nurodė, kad su V. M. parodymais sutinka iš dalies, kad V. M. parodymai yra teisingi, viskas buvo taip, kaip V. M. nurodė, tačiau patikslina, kad neturėjo jokių minčių dviratį pagrobti. Sutinka, kad jis panaudodamas metalines žirkles nukirpo sandėliuko metalą ant kurio kabinosi spyna ir matė atidaręs duris jame stovintį dviratį, norėdamas išimti jam ir V. M. priklausančias rogutes išėmė ten stovėjusį dviratį ir atrėmė jį į laiptinės sieną. Kol išėmė rogutes, V. M. nieko jam nesakęs su dviračiu nusileido į pirmą aukštą. Nusileidus į apačią V. M. paprašė jo tam, kad niekas nematytų, dviratį perduoti per buto langą. V. M. išėjus į lauką, jis jam dviratį perdavė per buto balkono langą. V. D. taip pat parodė, kad apklausos metu davė netikslius parodymus nenorėdamas išduoti V. M.. Suprato, kad V. M. vykdo vagystę, tačiau nepripažįsta, jog vagystę vykdė kartu su V. M.. Suprato, kad kirpdamas metalinėmis žirklėmis sandėliuko spynos laikiklį, perduodamas svetimą dviratį per savo buto langą prisidėjo prie vykdomos vagystės (2 t., b. l. 33–37).
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Tiesiogiai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. D. ir V. M. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad V. D. ir V. M., 2024 m. sausio 8 d. apie 14.00 val. trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, o tiksliau, V. D. tyčia nukirpus sandėlio durų spyną laikančius metalus ir kartu su V. M. įsibrovus į vidų pagrobė nukentėjusiajam G. B. priklausantį turtą, yra įrodyta visiškai.
Kaltinamasis V. D. savo kaltę dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies, paaiškino, kad iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su V. M. ėjo pasiimti ten jų buvusias rogutes. V. D. prisipažįsta nukirpęs sandėliuko spyną, bei tai, kad G. B. priklausantį dviratį per langą perdavė V. M. ir tokiu būdu buvo pasisavintas svetimas turtas, tačiau nepripažįsta, kad turėjo sumanymą vogti dviratį. Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai.
Kaltinamųjų kaltė įrodyta, visų pirma, V. D. daliniu prisipažinimu, kad nukirpo sandėlio spyną laikančias skardeles bei, kad per pirmo aukšto langą perdavė V. M. nukentėjusiajam G. B. priklausantį dviratį, taip pat ir V. M. visišku prisipažinimu, jog V. D. nukirpus sandėlio spyną laikančias skardeles ir patekus į sandėlio vidų, iš jo pasisavino G. B. priklausantį dviratį. Tai, kad V. D. ir V. M. pasisavino svetimą G. B. priklausantį turtą – dviratį, užfiksuota G. B. pareiškime policijai, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose, kuriuose nurodyta, kad V. M. anksčiau yra laikęs daiktus minėtame sandėliuke ir iki nusikaltimo įvykdymo dienos vis dar turėjo ten palikęs jam priklausančių daiktų, todėl galėjo bandyti patekti į sandėliuką. Nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtino ir liudytojas J. S., kuris nurodė, kad dieną, kai dingo G. B. priklausantis dviratis, matė V. D. ir V. M. prie sandėliuko durų. Tai, kad prie sandėliuko durų 2024 m. sausio 8 d. buvo pastebėti būtent V. D. ir V. M. patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kuriuose J. S. iš jam parodytų 6 nuotraukų, vienu atveju atpažino V. D., kitu – V. M.. Kad nusikaltimas buvo įvykdytas įsibraunant į patalpą, patvirtina 2024 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtos savanoriškai V. D. pateiktos metalui skirtos replės. Taip pat, 2024 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), esančioje bendro naudojimo rūsio patalpoje buvo rastas G. B. priklausantis dviratis, jis buvo rastas atliekant V. M. parodymų patikrinimą vietoje, tai patvirtina faktą, kad 2024 m. sausio 8 d. V. D. iškėlus G. B. priklausantį dviratį per balkono langą, V. M. jį nusistūmė iki (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. sausio 25 d. akistatos tarp V. D. ir V. M. matyti, kad kaltinamasis V. M. pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o V. D., nors nepripažino, jog vagystę vykdė kartu su V. M., tačiau nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną suprato, kad kirpdamas metalinėmis žirklėmis sandėliuko spynos laikiklį, perduodamas svetimą dviratį per savo buto langą prisidėjo prie vykdomos vagystės (2 t., b. 1. 33–37).
Atsižvelgiant į tai, kad V. D. savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, teismas pažymi, jog teismų praktikoje nustatyta, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K-223-696/2017). Nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, V. D. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. M.. Tai, kad kaltinamieji veikė kartu bendrininkų grupe, įrodo nusikalstamos veikos eiga – V. D. nukirpo sandėlio spyną laikančias skardeles, jiems abiem patekus į sandėlį, V. M. išsivarė dviratį į pirmą aukštą, iš kurio per savo buto balkono langą dviratį V. D. iškėlė ir perdavė V. M., kuris jį nusistūmė iki (duomenys neskelbtini).
Įvertinus kaltinamųjų duotus parodymus bei byloje ištirtų įrodymų visetą, konstatuojama, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji įvykdė veikdami tiesiogine tyčia. Kadangi nustatyti kaltinamųjų veiką kvalifikuojantys požymiai – vagystė įsibrovus į patalpą, todėl kaltinamųjų veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jų veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji šio nusikaltimo sudėties požymiai.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamieji V. D. ir V. M. įvykdė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Sprendžiant dėl kaltinamajam V. D. skirtinos bausmės rūšies parinkimo, teismas vertina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, praeityje yra teistas 2 kartus, teistumai neišnykę. Kaltinamasis, be kita ko, baustas administracine tvarka, ir, nors paskirtas baudas sumokėjęs, tačiau tai, jog asmuo baustas administracine tvarka, rodo jo polinkį vykdyti teisei priešingas veikas. Kaltinamasis nepripažįsta, kad vykdė vagystę kartu su V. M., tačiau nurodo, jog supranta, kad, nukirpęs sandėlio spyną laikančias skardeles bei perdavęs V. M. dviratį per savo buto balkono langą, prisidėjo prie vagystės įvykdymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis nepripažįsta nusikalstamą veiką įvykdęs kartu su V. M., ištirtų įrodymu visetu buvo patvirtinta, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas V. D., jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. M.. V. D. psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas taikytas nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. D. skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo – bausmė, jos terminą nustatant mažesnį negu vidurkis.
Kaltinamasis V. D. nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi subendrintina ją visiškai sudedant su 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
Sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui ir probacijos taikymui, teismas pažymi, kad, vis dėlto, įvertinus jau aptartus duomenis teisingumo principo kontekste, teismo vertinimu, vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors kaltinamasis V. D. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, vis dėlto, jo išsakyta pozicija dėl įvykdyto nusikaltimo suponuoja išvadą, kad kaltinamasis objektyviąsias nusikaltimo aplinkybes pripažįsta, t. y. jis pripažįsta, kad nukirpo spyną laikančias skardeles bei tai, kad perdavė V. M. dviratį per savo buto balkono langą. Teismas taip pat pažymi, kad žala šioje byloje yra visiškai pašalinta, G. B. priklausantis dviratis jam buvo grąžintas neapgadintas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, nors jo teistumai dar nėra išnykę, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ankstesnės jo įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo susijusios su turtiniais nusikaltimais, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja visos tiek formalios, tiek materialios sąlygos taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris apibrėžiamas BK 75 straipsnyje, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant pareigas, kurios padės užtikrinti kaltinamojo resocializacijos procesą ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, praeityje yra teistas 3 kartus, tačiau teistumai išnykę, be kita ko, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, tačiau tai, jog asmuo baustas administracine tvarka, rodo jo polinkį vykdyti teisei priešingas veikas. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad suprato, jog pasiėmė ne jam priklausantį dviratį, suprato savo veiksmų neteisėtumą, tačiau dviračio negrąžino. Be to, teismas pažymi, kad ir anksčiau V. M. yra teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Kaltinamajam V. M. psichiatrinis gydymas taikytas nebuvo, tačiau buvo konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-420/2023 nurodyta, kad V. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 200). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. D. skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos terminą nustatant mažesnį negu vidurkis.
Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– biologiniai pėdsakai, supakuoti į baltos spalvos popierinį voką Nr. 1, replės, supakuotos į baltos spalvos voką Nr. 2., V. D., V. M. DNR lyginamieji pavyzdžiai supakuoti į baltos spalvos popierinį voką saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas visiškai sudedant, prie griežtesnės Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerius) metus, ir skirti V. D. subendrintą bausmę – 2 (du) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbi arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per pirmus 6 mėnesius išdirbti po 15 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais asmenimis ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirto bausmės vykdymo atidėjimo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti V. D. probaciją, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– biologinius pėdsakus, supakuotus į baltos spalvos popierinį voką Nr. 1, reples, supakuotas į baltos spalvos voką Nr. 2., V. D., V. M. DNR lyginamuosius pavyzdžius, supakuotus į baltos spalvos popierinį voką, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.