Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. birželio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir atlyginti 10 000 Eur turtinę žalą. 2023 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2021 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Kita 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

2) 2023 m. gruodžio 6 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d., bei turto konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje .

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. rugsėjo 27 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose, valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2012 m. vasario 15 d. nutartimi 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) 2012 m. gegužės 22 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (18 epizodų), 187 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (10 epizodų) – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir 2012 m. vasario 15 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 2013 m. kovo 4 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. ir V. M. 2024 m. sausio 8 d. apie 14.00 val. trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, tai yra V. D. tyčia nukirpus sandėliuko durų spyną laikančius metalus, ir taip kartu su V. M. įsibrovus į G. B. priklausantį sandėliuką, iš ten pagrobė svetimą – G. B. priklausantį turtą – 400 Eur vertės dviratį „Romet“.

V. D. ir V. M. kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Tiesiogiai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. D. ir V. M. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad V. D. ir V. M., 2024 m. sausio 8 d. apie 14.00 val. trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, o tiksliau, V. D. tyčia nukirpus sandėlio durų spyną laikančius metalus ir kartu su V. M. įsibrovus į vidų pagrobė nukentėjusiajam G. B. priklausantį turtą, yra įrodyta visiškai.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta, visų pirma, V. D. daliniu prisipažinimu, kad nukirpo sandėlio spyną laikančias skardeles bei, kad per pirmo aukšto langą perdavė V. M. nukentėjusiajam G. B. priklausantį dviratį, taip pat ir V. M. visišku prisipažinimu, jog V. D. nukirpus sandėlio spyną laikančias skardeles ir patekus į sandėlio vidų, iš jo pasisavino G. B. priklausantį dviratį. Tai, kad V. D. ir V. M. pasisavino svetimą G. B. priklausantį turtą – dviratį, užfiksuota G. B. pareiškime policijai, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose, kuriuose nurodyta, kad V. M. anksčiau yra laikęs daiktus minėtame sandėliuke ir iki nusikaltimo įvykdymo dienos vis dar turėjo ten palikęs jam priklausančių daiktų, todėl galėjo bandyti patekti į sandėliuką. Nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtino ir liudytojas J. S., kuris nurodė, kad dieną, kai dingo G. B. priklausantis dviratis, matė V. D. ir V. M. prie sandėliuko durų. Tai, kad prie sandėliuko durų 2024 m. sausio 8 d. buvo pastebėti būtent V. D. ir V. M. patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kuriuose J. S. iš jam parodytų 6 nuotraukų, vienu atveju atpažino V. D., kitu – V. M.. Kad nusikaltimas buvo įvykdytas įsibraunant į patalpą, patvirtina 2024 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtos savanoriškai V. D. pateiktos metalui skirtos replės. Taip pat, 2024 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), esančioje bendro naudojimo rūsio patalpoje buvo rastas G. B. priklausantis dviratis, jis buvo rastas atliekant V. M. parodymų patikrinimą vietoje, tai patvirtina faktą, kad 2024 m. sausio 8 d. V. D. iškėlus G. B. priklausantį dviratį per balkono langą, V. M. jį nusistūmė iki (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. sausio 25 d. akistatos tarp V. D. ir V. M. matyti, kad kaltinamasis V. M. pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o V. D., nors nepripažino, jog vagystę vykdė kartu su V. M., tačiau nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną suprato, kad kirpdamas metalinėmis žirklėmis sandėliuko spynos laikiklį, perduodamas svetimą dviratį per savo buto langą prisidėjo prie vykdomos vagystės (2 t., b. 1. 33–37).

Atsižvelgiant į tai, kad V. D. savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, teismas pažymi, jog teismų praktikoje nustatyta, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K-223-696/2017). Nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, V. D. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. M.. Tai, kad kaltinamieji veikė kartu bendrininkų grupe, įrodo nusikalstamos veikos eiga – V. D. nukirpo sandėlio spyną laikančias skardeles, jiems abiem patekus į sandėlį, V. M. išsivarė dviratį į pirmą aukštą, iš kurio per savo buto balkono langą dviratį V. D. iškėlė ir perdavė V. M., kuris jį nusistūmė iki (duomenys neskelbtini).

Įvertinus kaltinamųjų duotus parodymus bei byloje ištirtų įrodymų visetą, konstatuojama, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji įvykdė veikdami tiesiogine tyčia. Kadangi nustatyti kaltinamųjų veiką kvalifikuojantys požymiai – vagystė įsibrovus į patalpą, todėl kaltinamųjų veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jų veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji šio nusikaltimo sudėties požymiai.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamieji V. D. ir V. M. įvykdė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Sprendžiant dėl kaltinamajam V. D. skirtinos bausmės rūšies parinkimo, teismas vertina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, praeityje yra teistas 2 kartus, teistumai neišnykę. Kaltinamasis, be kita ko, baustas administracine tvarka, ir, nors paskirtas baudas sumokėjęs, tačiau tai, jog asmuo baustas administracine tvarka, rodo jo polinkį vykdyti teisei priešingas veikas. Kaltinamasis nepripažįsta, kad vykdė vagystę kartu su V. M., tačiau nurodo, jog supranta, kad, nukirpęs sandėlio spyną laikančias skardeles bei perdavęs V. M. dviratį per savo buto balkono langą, prisidėjo prie vagystės įvykdymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis nepripažįsta nusikalstamą veiką įvykdęs kartu su V. M., ištirtų įrodymu visetu buvo patvirtinta, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas V. D., jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. M.. V. D. psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas taikytas nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. D. skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo – bausmė, jos terminą nustatant mažesnį negu vidurkis.

Kaltinamasis V. D. nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi subendrintina ją visiškai sudedant su 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui ir probacijos taikymui, teismas pažymi, kad, vis dėlto, įvertinus jau aptartus duomenis teisingumo principo kontekste, teismo vertinimu, vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors kaltinamasis V. D. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, vis dėlto, jo išsakyta pozicija dėl įvykdyto nusikaltimo suponuoja išvadą, kad kaltinamasis objektyviąsias nusikaltimo aplinkybes pripažįsta, t. y. jis pripažįsta, kad nukirpo spyną laikančias skardeles bei tai, kad perdavė V. M. dviratį per savo buto balkono langą. Teismas taip pat pažymi, kad žala šioje byloje yra visiškai pašalinta, G. B. priklausantis dviratis jam buvo grąžintas neapgadintas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, nors jo teistumai dar nėra išnykę, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ankstesnės jo įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo susijusios su turtiniais nusikaltimais, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja visos tiek formalios, tiek materialios sąlygos taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris apibrėžiamas BK 75 straipsnyje, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant pareigas, kurios padės užtikrinti kaltinamojo resocializacijos procesą ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, praeityje yra teistas 3 kartus, tačiau teistumai išnykę, be kita ko, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, tačiau tai, jog asmuo baustas administracine tvarka, rodo jo polinkį vykdyti teisei priešingas veikas. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad suprato, jog pasiėmė ne jam priklausantį dviratį, suprato savo veiksmų neteisėtumą, tačiau dviračio negrąžino. Be to, teismas pažymi, kad ir anksčiau V. M. yra teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Kaltinamajam V. M. psichiatrinis gydymas taikytas nebuvo, tačiau buvo konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-420/2023 nurodyta, kad V. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 200). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. D. skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos terminą nustatant mažesnį negu vidurkis.

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– biologiniai pėdsakai, supakuoti į baltos spalvos popierinį voką Nr. 1, replės, supakuotos į baltos spalvos voką Nr. 2., V. D., V. M. DNR lyginamieji pavyzdžiai supakuoti į baltos spalvos popierinį voką saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas visiškai sudedant, prie griežtesnės Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerius) metus, ir skirti V. D. subendrintą bausmę – 2 (du) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbi arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per pirmus 6 mėnesius išdirbti po 15 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais asmenimis ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirto bausmės vykdymo atidėjimo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti V. D. probaciją, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– biologinius pėdsakus, supakuotus į baltos spalvos popierinį voką Nr. 1, reples, supakuotas į baltos spalvos voką Nr. 2., V. D., V. M. DNR lyginamuosius pavyzdžius, supakuotus į baltos spalvos popierinį voką, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.