Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., R. G. ir A. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Pagal palikėjos mirties metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas Z. Č. yra L. E. Č. (mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus (b. l. 8, 10). Kėdainių rajono apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 25 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. B. (duomenys neskelbtini) metais įdukrino L. E. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7). Iš byloje pateikto mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. B. (b. l. 9). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad po B. B. mirties liko nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), susidedantis iš gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei kitų kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (šulinio, stoginės, lauko tualeto) (b. l. 4). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad šalia B. B. priklausančio namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), stovi ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–28). Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis paveldėjo L. E. Č. palikimą (b. l. 11–12). VĮ Registrų centras 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė L. E. Č. prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Kauno apskrities archyvo 2014 m. balandžio 9 d. pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas B. B., P. ūkis. Knygų skiltyse „Pastatai, esantieji ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas (1935 m.), svirnas (1932 m.), tvartas (1932 m.) (b. l. 32).

Pareiškėjo Z. Č. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytais paaiškinimais, suinteresuotų asmenų bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjo motina L. E. Č. (mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis) po B. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti – gyvenusi tame pačiame kaime, kaip ir jos motina, prižiūrėjo, rūpinosi ir tvarkė palikėjos turtu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), su jame likusiais namų apyvokos daiktais. Teismas konstatuoja, kad L. E. Č. su palikėjos B. B. turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatyti palikimo priėmimo faktai, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Nors pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą nurodant konkretų palikimą sudarantį turtą, tačiau CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir 1964 m. CK 587 straipsnyje. Todėl, nesant pakankamai duomenų ar pareiškime yra išvardintas visas palikimą sudarantis turtas, skolos, kiti įsipareigojimai, pareiškėjo prašymas tenkintinas nedetalizuojant palikimą sudarančio turto.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 23,79 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad pateikdamas pareiškimą pareiškėjas sumokėjo 144,90 Eur žyminį mokestį (b. l. 34, 35). Kadangi pareiškimas turėjo būti apmokėtas mažesniu, 72,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 82 straipsnis), todėl jo permokėtas žyminis mokestis – 72,90 Eur (144,90 Eur – 72,00 Eur), grąžintinas pareiškėjui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Į grąžintiną žyminio mokesčio sumą įskaičius teismo priteistas bylinėjimo išlaidas, pareiškėjui grąžintinas 49,11 Eur (72,90 Eur – 23,79 Eur) žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49,11 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 11 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugsėjo 5 d. (mokėtojas V. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokama už Z. Č., 133,60 Eur suma).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.