Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-04-29 · Administracinė byla Nr. A-261-369-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-29
Bylos Nr.
A-261-369-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-369/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.1;15.2.3.1; 15.2.3.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Daivai Zubytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2 434,33 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, o pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina patirtos turtinės žalos fakto. Pažymėjo, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pabrėžė, jog neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėja neginčija Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)-A3-199 teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. teigė, kad dėl Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)-A3-199 pareiškėja nepatyrė turtinės ir neturtinės žalos, nes į viešumą iškilo pačios pareiškėjos neteisėti veiksmai, o ne minėtas įsakymas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: iš atsakovo pareiškėjai priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmėtė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą ir bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja neteisėtais atsakovo veiksmais, sukėlusiais žalą, nurodo tik atsakovo darbuotojų veiksmus ir nereiškia reikalavimų atitinkamiems subjektams dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su neteisėtu atsakovo įsakymu nušalinti ją nuo darbo funkcijų vykdymo bei įsakymo viešumo sukeltomis pasekmėmis ir reikalavimą grindžia Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalimi. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėją nušalinant nuo pareigų nebuvo laikytasi Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų (34 straipsnis), todėl įsakymas neteisėtas. Tačiau iš sprendimo neaišku priežastinį ryšį tarp kurių atsakovo veiksmų ir žalos vertino teismas. Teismas pažymėjo, kad sprendime skiriasi pareiškėjos skunde bei teismo sprendime nurodytų atsakovo veiksmų, siejamų su žalos kilimu, apimtis ir turinys. Teisėjų kolegija nurodė, kad turi būti nustatinėjamas žalos faktas bei jos apimtis. Žalos priežastinis ryšys yra reikšmingas tik su neteisėtais atsakovo veiksmais, nurodytais pareiškėjos.

II.

E. P. patikslintu skundu prašė priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2 284,33 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat, prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja A. B. parašė tarnybinį pranešimą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame pažymėjo, jog E. P. ketino ją papirkti, duodama 200 Lt kyšį. 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr.(5.3)-A3-199, kuriuo pareiškėją nušalino nuo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2-6.6 punktuose nustatytų funkcijų vykdymo. Pareiškėja mano, kad nušalinimas nuo pareigų buvo nepagrįstas ir neteisėtas, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 prieštaravo galiojantiems teisės aktams, buvo priimtas norint pakenkti jos reputacijai. Pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų neturint tam teisėto pagrindo. 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto apylinkės prokuratūra jos atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 60-1-00217-06 pagal požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalyje. Tačiau 2006 m. birželio 8 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šių veiksmų buvo išspausdinti straipsniai laikraščiuose, rodyti reportažai per televizijas, kuriuose pareiškėja buvo charakterizuojama neigiamai, pateikta informacija neatitiko tikrovės. Nors pranešimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius gavo 2006 m. birželio 9 d., tačiau administracijos direktorius savo įsakymą dėl nušalinimo nuo pareigų atšaukė tik 2006 m. birželio 28 d.

Pareiškėja nurodė, kad šie neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, dėl socialinėje aplinkoje išgyvenamo spaudimo pablogėjo sveikatos būklė. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos veiksmai, surašant nepagrįstą tarnybinį pranešimą, ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų vykdymo buvo esminė prielaida neturtinei žalai atsirasti. Pareiškėja teigia, kad buvo pažeminta jos, kaip valstybės tarnautojos, reputacija bei susilpnėjo pasitikėjimas ja.

Subjektyvus neturtinės žalos elementas yra emociniai išgyvenimai, objektyvusis – pablogėjusi reputacija, dėl psichologinių problemų atsirado reali asmeninė žala, pasireiškusi jai 2006 m. birželio 19 d. diagnozuotu savireguliacijos sutrikimu, kurios priežastis yra dėl darbdavio veiksmų atsiradusios psichologinės problemos, t. y. pablogėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo bendravimo galimybės, nes ribojo savo pasirodymus viešumoje, nuolat girdėjo aplinkinių replikas. Pakenkimo intensyvumą bei jo trukmę rodo ir 2006 metų gruodžio mėnesį atliktas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, kuriame pareiškėjos darbo krūvis įvertintas kaip mažas, o veiklos kokybė įvertinta kaip bloga. Nurodė, jog dėl patiriamo spaudimo darbe ir intensyvių išgyvenimų, ji negalėjo tęsti magistrantūros studijų Vilniaus Gedimino technikos universiteto Nekilnojamojo turto valdymo fakultete, pati buvo priversta kreiptis į gydytojus, kurie diagnozavo somatoforminę autonominę disfunkciją – savireguliacijos sutrikimą. Šios ligos simptomai atsirado po socialinėje aplinkoje išgyvento streso.

Dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų didžiulį stresą išgyveno ir pareiškėjos šeima. Motinai A. A. ir tėvui V. A. pablogėjo sveikata, dukrai S. P. diagnozuotas depresinis epizodas. Nurodė, jog po 2006 m. birželio 31 d. įvykių dėl aplinkinių psichologinio spaudimo dukra buvo išvežta pas senelius. Šiauliuose ji taip pat buvo gydoma. Neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt.

Pareiškėja turtinę žalą grindžia patirtais nuostoliais dėl pablogėjusios jos bei dukros sveikatos. Nurodė, kad nuo 2006 m. birželio mėnesio lankėsi pas psichologą Šiauliuose, ir išlaidos kurui sudaro 1 606,33 Lt. Pareiškėja lankėsi pas psichologą, kuriam sumokėjo 200 Lt. Kadangi išlaiko mažametę S. P., už jai paskirtus vaistus sumokėjo 400 Lt. Dėl 2006 m. gegužės 30 d. įvykio buvo praradusi darbingumą nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2006 m. liepos 1 d., todėl neteko dalies darbo užmokesčio, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo apmokėta 85 procentai kompensuojamo uždarbio. Dėl to patirtą žalą vertina kaip negautas 78 Lt pajamas. Iš viso turtinę žalą įvertino 2 284, 33 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundo netenkinti.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjos E. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271, 6.246 - 6.249, 6.250 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis konstatavo, kad žala, padaryta viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Teismas pažymėjo, kad neteisėti veiksmai – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje, jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Teismas nustatė, kad turtinės bei neturtinės žalos atsiradimas bei pareiga ją atlyginti kildinama iš 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)-A3-199, kuriuo pareiškėja buvo nušalinta nuo kai kurių jos pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymo (b.l. 13) bei jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, tačiau savo pareigas ėjo ir už tai gavo atlyginimą. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose konstatuota, kad nušalinant pareiškėją nuo pareigų nebuvo laikytasi Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų (34 straipsnis), nes nušalinti įtariamąjį nuo pareigų gali ikiteisminio tyrimo tyrėjas pagal prokuroro prašymą, todėl įsakymas yra neteisėtas ir teismas pakartotinai nenagrinėja minėto įsakymo teisėtumo (b.l. 110-117, 152-158). Tačiau pareiškėja nuo pareigų buvo nušalinta iš dalies, tai yra negalėjo atlikti tik kai kurių funkcijų, numatytų jos pareigybės aprašyme, už darbą gavo pilną darbo užmokestį, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės į žalos atlyginimą, kai nušalinimas nuo pareigų pripažįstamas nepagrįstu (Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis). Įsakymo pripažinimas dėl procedūrinių pažeidimų neteisėtu negali būti pagrindu turtinei ir neturtinei žalai atsirasti. Deliktinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymas „Dėl E. P. nušalinimo“ bei pranešimas policijai apie kilusį incidentą dėl pinigų perdavimo sukėlė žalą, ar yra priežastinis ryšys tarp patirtos turtinės ir neturtinės žalos bei minėtų veiksmų. 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (5.3)-A3-199, kuriuo pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų dalies vykdymo, nebuvo viešai paskelbtas, apie tokio įsakymo priėmimą nebuvo informuojama žiniasklaidoje (b.l. 37-40).

Teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 yra individualaus pobūdžio teisės aktas, kuris apibūdinamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 14 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.). Jokiame teisės akte nenumatyta, apie individualaus akto paskelbimą viešai, todėl už minėto akto paviešinimą atsiranda atsakomybė, tačiau būtina sąlyga pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui nustatymas viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens atliekančio valdžios funkcijas, aktų neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina konstatuoti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Teismas remdamasis Civilinio kodekso 6.271, 6.246 padarė išvadą, kad pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui sąlygos - viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas aktų neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina konstatuoti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Jei valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos tarnautojai veikia kaip privatūs asmenys, o tokia faktinė situacija visuomeniniuose santykiuose nėra neįprasta, galimas neturtinės žalos atlyginimas pagal aptariamą teisės normą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.) iš esmės yra paneigiamas pirminėje stadijoje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, paisant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų institutą, būtina nustatyti, ar neturtinės žalos atlyginimas tikrai yra kildinimas iš neteisėtų valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tik konstatavus pastarąsias pirmines sąlygas, t. y. nustačius, kad veikimas ar neveikimas atliktas būtent valdžios institucijos atstovų ir buvo veikta/neveikta viešojo administravimo srityje (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.), dar net nevertinant pačio veikimo ar neveikimo esmės, teisiškai būtų pagrįstas bendrųjų neturtinės žalos elementų nustatinėjimas, kurių organinė visuma galimai sąlygotų neturtinės žalos atlyginimą, teismo įvertintą pinigais.

Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje į procesą įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. B., būdama viešuoju asmeniu, viešai spaudoje laikraštyje Palangos tiltas 2006 birželio 3-6 dienomis informavo visuomenę apie tai, kad E. P. jai įbruko 200 Lt, t. y. paskleidė informaciją apie kitus viešuosius asmenis inter alia pareiškėją E. P. (b.l. 37). Toks veiksmas nebuvo sąlygotas jokiais teisės aktais, skirtais reglamentuoti trečiojo suinteresuoto asmens, kaip valdžios institucijos atstovo, įgalinimus. Minėta veika buvo visiškai nesusijusi su jai pavestomis viešojo administravimo funkcijomis. Teismas padarė išvadą, kad tretysis suinteresuotas asmuo A. B. veikė ne viešojo administravimo sektoriuje, o privačiame. Tai suponuoja vienos iš pirminių sąlygų nebuvimą akivaizdžiai eliminuojančią teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kituose laikraščiuose pateiktos informacijos šaltiniai nežinomi, nes pareiškėja kitiems subjektams - žiniasklaidai, institucijoms pradėjusioms ikiteisminį tyrimą, fiziniams asmenims - reikalavimų nereiškia, nors Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kuri priimta vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi, buvo siūlyta pareiškėjai tikslinti skundą, tačiau patikslintame 2009 m. sausio 14 d. skunde reiškiami reikalavimai tapatūs pirminiam skundui ir reiškiami tik tam pačiam atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (b.l.152-158, 162,166-171).

Teismas konstatavo, jog emocinį stresą sukeliantis faktorius buvo ne pareiškėjos nušalinimas nuo tam tikrų funkcijų atlikimo, bet dėl tokios informacijos paskelbimo viešai ir dėl pačios pareiškėjos veiksmų – pinigų perdavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant E. P. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nesurinkta duomenų, kad ji davė kyšį valstybės tarnautojai A. B. už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (b.l. 36). Nors pareiškėja teigia, kad 200 litų buvo skirti kavai, arbatai ir kitoms bendroms kolektyvo išlaidoms, tačiau tokia suma akivaizdžiai viršija minėtoms reikmėms skiriamas išlaidas. Trečiojo suinteresuoto asmens A. B. paaiškinimu (b.l. 104-105) nustatyta, kad ji pinigų bendroms išlaidoms nerinko, o kavai pirkti skirtus pinigus (po 10 litų kas mėnesį) darbuotojai palikdavo pas sekretorę dėžutėje. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos netinkamas elgesys sukėlė incidentą tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens, kuris buvo paviešintas nenustatytų asmenų, išskyrus A. B. informaciją laikraščiui Palangos tiltas. Pati pareiškėja nurodo, kad tuo metu emocinį stresą ji ir jos artimieji patyrė ir dėl pasklidusių kalbų apie jos netradicinę orientaciją. Be to, 2006 metais Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos bylos dėl turto tarp bendrasavininkių padalijimo (b.l. 90), kurioje pareiškėja buvo proceso šalimi. Tokiu būdu stipresnius ir emocingesnius išgyvenimus, nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, pareiškėja patyrė ir dėl minėtų faktorių.

Teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas L. R., gavęs vedėjo pavaduotojos A. B. tarnybinį pranešimą dėl bandymo įduoti jai 200 Lt, 2006 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Palangos miesto policijos viršininką įvykio ištyrimui (baudž.byla, b.l. 4-5).

Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl E. P. veiksmų nutrauktas, nesant E. P. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudž.byla, b.l. 38). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti motyvai dėl 200 Lt davimo A. B. bei nepaneigtas tokio įvykio buvimas, todėl laikytina, kad dėl šio įvykio yra ir pareiškėjos kaltė, nes jis įvyko dėl pareiškėjos veikos. Atsakovo veiksmuose dėl pranešimo apie įvykį policijai kaltės nėra. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra neteisėtas veiksmas, asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis).

Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą atsakovė buvo informuota 2006 m. birželio 8 d. raštu, kurį gavo 2006 m. birželio 9 d. (b.l. 90), tačiau įsakymas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. „Dėl E. P. nušalinimo“ priimtas tik 2006 m. birželio 28 d., t. y. praėjus 19 dienų po rašto apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatytas terminas per kiek dienų atsakovas privalo panaikinti įsakymą apie nušalinimą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nušalinimo terminui pasibaigus, o BPK 157 straipsnio 5 dalyje, kai nušalinimo priemonė pasidaro nebereikalinga. Teismas konstatavo, kad atsakovės priimtas sprendimas panaikinti įsakymą, kuriuo iš dalies E. P. buvo nušalinta nuo pareigų, priimtas nepažeidžiant įstatymų. Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai viešojo administravimo srityje yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, nes atsakovės veiksmais pareiškėjai nebuvo padaryta turtinė ir moralinė žala.

IV.

Pareiškėja E. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiom aplinkybėm:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašė teismo priteisti neturtinę žalą, todėl aplinkybė, jog ji gavo darbo užmokestį, nereiškia, kad neturtinė žala nebuvo padaryta.

2. 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus architekto pavaduotoja A. B. parašė tarnybinį pranešimą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame pažymėjo, jog pareiškėja ketino ją papirkti. Neatliekant jokio vidinio tyrimo, nereikalaujant paaiškinti šiuos veiksmus, 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.3)-A3-i 199 iki atskiro sprendimo pareiškėja neteisėtai buvo nušalinta nuo architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2.-6.6. punktuose nustatytų funkcijų vykdymo. Šiuose punktuose yra nustatomos darbo funkcijos, kurios buvo esminės, vykdomos kiekvieną dieną, t. y. faktiškai pareiškėja buvo nušalinta nuo pagrindinio atliekamo savo darbo. Nušalinimas nuo pareigu pakenkė pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, autoritetui, nieko nepagristi darbdavio įtarimai bei kaltinimai sukėlė dvasines kančias.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose konstatuota, kad nušalinant pareiškėją nuo pareigų nebuvo laikytasi Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų, todėl įsakymas neteisėtas. 2006 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 pripažintas neteisėtu.

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 punktas nenustato, jog nepagrįstai nušalinus tik nuo dalies darbo funkcijų atlikimo prarandama galimybė reikalauti atlyginti padarytą žalą.

4. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 yra viešas (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 7 p.). Jis buvo prieinamas visuomenei, apie ji buvo informuota spauda.

6. 2006 m. gegužės 31 d. A. B. ėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas, jai buvo taikomos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. A. B. ėjo pareigas valstybės tarnyboje ir atliko viešojo administravimo veiklą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais. A. B. buvo tiesioginis pareiškėjos vadovė, todėl jos veika 2006 m. gegužės 31 d. pateikiant tarnybinį pranešimą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui bei informuojant apie įvykio aplinkybes visuomenę laikytina veika tiesiogiai susijusi su darbinių funkcijų vykdymu.

7. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (5.3)-A3-199 yra viešas. Tai patvirtina LR Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 11 dalis. Ši aplinkybė nebuvo paneigta ir bylos nagrinėjimo metu. Žalos atsiradimas nepriklauso nuo to, kas informavo visuomenę apie įvykį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos parodymus, dėl pareiškėjos ir jos artimųjų patirtą emocinį stresą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš atsakovo įsakymo, kuriuo ji buvo nušalinta nuo darbo funkcijų vykdymo, bei įsakymo paviešinimo pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai viešojo administravimo srityje yra teisėti bei pagrįsti ir atsakovas savo veiksmais pareiškėjai nepadarė turtinės ir moralinės žalos.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.3)-A3-199 pareiškėja, architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė, iki atskiro sprendimo buvo nušalinta nuo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 15 d. įsakymo Nr.(4.1)-A1-92 2.1 punktu, 6.2-66 punktuose nustatytų funkcijų vykdymo (b.l.13). Nušalinimas buvo panaikintas atsakovo 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.(5.3)-A3-259 (b.l. 89).

Įsakymo turinys ir pareiškėjos 2009 m. sausio 14 d. patikslinto skundo argumentai patvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl tarnybos santykių, kadangi pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš atsakovo įsakymo, kuriuo ji buvo nušalinta nuo darbo funkcijų vykdymo bei įsakymo paviešinimo pasekmių.

Atsakovas individualiu aktu nušalino pareiškėja nuo dalies pareigų ir jis veikė ne viešojo administravimo srityje, o valstybės tarnybos srityje kaip darbdavys. Todėl remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu žala negali būti atlyginama pagal LR CK 6.271 straipsnį, nes minėtu punktu nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas tik žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų. Esant šiam teisiniam reguliavimui administracinis teismas neturi pagrindo vertinti publikacijų spaudoje apie pareiškėjos nušalinimą nuo pareigų ir galimai tuo padarytos žalos atlyginimo bei galimai padarytos žalos atlyginimo kitais CK numatytas pagrindais.

Todėl šio ginčo atveju administraciniame teisme spręstinas tik žalos atlyginimas, galėjęs atsirasti dėl tarnybos santykių.

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsniu nustatyti valstybės tarnautojo nušalinimo pagrindai ir sąlygos. Šio straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybės tarnautojas, kuris buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi šioje byloje nustatė, kad pareiškėjos nušalinimas yra neteisėtas. Tokiu būdu pareiškėja pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį turi teisę į žalos atlyginimą. Žala pagal CK 6.249 ir 6.250 straipsnius yra skiriama į turtinę ir neturtinę. Todėl asmuo dėl nepagrįsto nušalinimo turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, ginčui taikytinas Darbo kodekso 248 straipsnis, kurio 1 dalies 4 punktu nustatyta, jog darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. DK 250 straipsnis numato, kad neturtinės žala atlyginama vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Tokiu būdu pareiškėja turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atsiradusią iš tarnybos santykių.

Žalos atlyginimui remiantis DK 246 straipsniu būtini privalomi žalos atlyginimo elementai, tai yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp priešingų pažeidėjo veiksmų ir žalos, pažeidėjo kaltė, teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo padarymo metu turi būti susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla.

Neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, kad dėl nušalinimo pablogėjus sveikatai ji gydėsi, buvo nedarbinga ir dėl to prarado darbo užmokestį bei patyrė nuostolių, kuriuos sudaro jos ir jos dukters gydymo išlaidos. Šis reikalavimas neatitinka DK 246 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl nepagrįstas, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp nušalinimo ir patirtų nuostolių. Šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjos bei jos dukters sveikatos sutrikimai buvo neteisėto nuo pareigų nušalinimo pasekmė. Esant šioms aplinkybėms atsakovas tokių nuostolių atlyginti neprivalo, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Neturtinės žalos atlyginimą pareiškėja grindžia tuo, kad neteisėtas nušalinimas sukėlė emocinius išgyvenimus, pablogėjo pareiškėjos reputacija, pablogėjo gyvenimo kokybė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais buvo apribota pareiškėjos teisė į darbą, sukėlė pareiškėjai emocinius išgyvenimus ir tai pablogino jos gyvenimo kokybę. Nustatant atlygintinos žalos dydį kolegija taip pat atsižvelgia ir į pačios pareiškėjos elgesį, kuris įtakojo vėlesnį jos nušalinimą nuo pareigų, tai yra nepagrįstas pinigų įteikimas to paties skyriaus vedėjai, kuriame dirbo pati pareiškėja. Esant šiai aplinkybei atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Lt.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, taikytinas šiam ginčui, ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėja prašo priteisti jai bylos nagrinėjimo metu patirtas teismo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį suinteresuota šalis dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja motyvuoto ir įrodymai pagrįsto prašymo nepateikė, todėl teismas neturi galimybės spręsti prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

E. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Patenkinti E. P. skundą iš dalies ir priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos E. P. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimą.

E. P. skundą dėl turtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas Ablingis Stasys GagysIrmantas Jarukaitis