Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko R. G. (toliau – Institucija) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. spalio 7 d. nutarimo I. P. (toliau – I. P.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. 2019 m. birželio 11 d. nutarimais pripažino I. P. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. kovo 15 d., 15.30 val., 2019 m. kovo 22 d., 15.40 val. ir 2019 m. kovo 24 d., 9.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą I. P. buvo skirtos trys administracinės nuobaudos – piniginės baudos po 65 (šešiasdešimt penkis) eurus.

2. Nesutikdama su priimtais nutarimais, I. P. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. spalio 7 d. nutarimu I. P. skundą tenkino, panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2019 m. birželio 11 d. nutarimus Nr. 64-ANR_N-1954-2019, 64-ANR_N-1955-2019, 64-ANR_N-1956-2019 ir administracinių nusižengimų teisenas I. P. atžvilgiu nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs I. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jos kaltės jai inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, be kita ko, nepagrįstą nei vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nei loginiu teisės aktų bei jų prasmės vertinimu, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

7. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, asmenys yra traukiami administracinėn atsakomybėn dėl kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymo, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymo, važiavimo šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimo, apsisukimo pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimo į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymo, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimo.

8. Nagrinėjamu atveju pagal komentuojamo straipsnio nuostatas I. P. trimis skirtingais Institucijos nutarimais buvo nubausta dėl to, kad pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus. Kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse, ženklas Nr. 303 draudžia motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Aptariamų taisyklių 3.1 punkte išaiškinta aptarnaujančio transporto sąvoka, pagal kurią, aptarnaujantysis transportas – tai transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime, Kelių eismo taisyklės neapibrėžia sąvokos „priklausančios toje zonoje gyvenantiems asmenims“ reikšmės, t. y. sprendžiant iš Kelių eismo taisyklėse esančių sąvokų, nėra vienareikšmiškai nurodyta, kokiais pagrindais (nuosavybės teisės, patikėjimo, panaudos, nuomos, lizingo sutarties pagrindais ir kt.) asmuo, kuris gyvena kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zonoje, turi valdyti toje kelio zonoje statomą automobilį. Ir vis tik, priešingai nei tai teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, minėtos sąvokos siaurinamasis aiškinimas, apsiribojant tik nuosavybes teise, laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu kelio ženklo Nr. 303 tikslų – apriboti galimybę ne minėto ženklo veikimo zonoje gyvenantiems asmenims įvažiuoti į ženklo Nr. 303 galiojimo teritoriją. Priešingu atveju susiklostytų visiškai nelogiška situacija, kai asmuo, gyvenantis minėtoje zonoje, tačiau automobilį valdantis, pavyzdžiui, lizingo sutarties pagrindu, kai automobilis nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei, tačiau jos faktinis valdytojas yra asmuo, vairuojantis komentuojamą transporto priemonę, negalėtų naudotis jam, kaip minėtos zonos gyventojui suteikiama teise statyti automobilį kelio ženklo Nr. 303 zonoje tol, kol automobilis nepereitų jo nuosavybėn pasibaigus lizingo sutarties terminui.

9. Šiuo konkrečiu atveju ginčo dėl to, kad automobiliu ,,Poeshe Cayenne“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) I. P. naudojosi panaudos sutarties pagrindu, nėra. Šį faktą betarpiškai patvirtina byloje esanti ir 2019 m. kovo 1 d. tarp panaudos davėjo M. T. bei panaudos gavėjo I. P. sudaryta komentuojamos transporto priemonės panaudos sutartis (b. l. 7). Be to, apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. P. išsamiai paaiškino ir šios sutarties sudarymo aplinkybes – vykstant jos ir sutuoktinio skyrybų procesui, jos šiuo metu įgytas automobilis priklausytų abiem sutuoktiniams ir skyrybų atveju būtų dalinamas lygiomis dalimis, todėl, siekdama to išvengti, skyrybų proceso laikotarpiu I. P. naudojasi kitam asmeniui priklausančiu automobiliu aukščiau aptartos panaudos sutarties pagrindu. Tokiu būdu, abejonių tuo, jog I. P. inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo metu ji teisėtai naudojosi automobiliu, kuris buvo perduotas jai naudotis panaudos sutarties pagrindu, aukštesniajam teismui nekyla, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilis (teisė naudotis automobiliu) nepriklausė I. P.. Juo labiau, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.636 straipsnį, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Iš aptarto seka, kad iš esmės panaudos gavėjas turi rūpintis panaudos sutarties pagrindu jam patikėta transporto priemone kaip sava, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad iš esmės visos transporto priemonės disponavimo teisės, išskyrus jos perleidimą tretiesiems asmenims (ši teisė priklauso išimtinai daikto savininkui, kuriam daiktas priklauso nuosavybės teise), panaudos sutarties pagrindu pereina panaudos gavėjui. Esant šių duomenų visumai, teigti, jog komentuojamu atveju teisėta transporto priemonės valdytoja, neabejotinai gyvenanti adresu, kuriame galioja kelio ženklas Nr. 303 ((duomenys neskelbtini)), negalėjo statyti automobilio komentuojamo kelio ženklo galiojimo zonoje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys skundžiamu nutarimu buvo įvertinti visapusiškai, jokie procesiniai pažeidimai vertinamu atveju padaryti nebuvo, dėl ko, Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.