- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- A6.-2937-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02297-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- I. S.
- Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2937-1058/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02297-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2018 m. lapkričio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), IĮ „L“ vadovė ir savininkė, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: I. S., būdama IĮ „L“ vadove, žinodama, jog ši įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su darbuotojais ir tiekėjais, taip pažeisdama kreditoriaus – Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) teises. Teismo posėdžio metu I. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nežinojo įstatymuose numatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, nebuvo susipažinusi ir tai yra jos klaida. Pirmiausia stengėsi atsiskaityti su darbuotojais ir kitais įmonės kreditoriais. Po VMI patikrinimo pradėjo daryti viską, kad padengtų susidariusį įsiskolinimą, šiuo metu yra grąžinusi apie 1 000 EUR. Gruodį žadą kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties su VMI sudarymo, iki tol žadėjo stengtis padengti didžiąją dalį susidariusio įsiskolinimo, su darbuotojais susitarė, kad mėnesį neišmokės jiems atlyginimo, kad galėtų greičiau atsiskaityti su VMI. Baudą prašė išdėstyti maksimaliai leistinam laikui, kadangi jos materialinė padėtis yra sunki, atlyginimo negauna, nes yra įmonės savininkė, dividendus išsimoka, kai yra galimybė, yra išsiskyrusi, gyvena su mama ir dukra, gauna 250 EUR išlaikymo, mamos pensija 320 EUR, nekilnojamojo turto ar automobilio neturi. Iš esmės analogiškas aplinkybes I. S. nurodė ir VMI patikrinimo metu savo 2018 m. rugsėjo 4 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8). Teismo posėdyje VMI atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytus reikalavimus, nurodė, kad atsakomybėn traukiama I. S. jau yra padengusi nemažą dalį įsiskolinimo, pažadėjo stengtis padengti likusį įsiskolinimą. Prašė pripažinti I. S. kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, baudos dydį parinkti teismo nuožiūra, neprieštaravo, kad būtų paskirta mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Papildomai pateikė 2018 m. lapkričio 6 d. balansą, iš kurio matyti, kad I. S. stengiasi padengti įsiskolinimą. Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis). ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų pažeidimo. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad IĮ „L“ Juridinių asmenų registre registruota 2010 m. lapkričio 26 d., pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja registruota 2010 m. gruodžio 10 d. Nuo 2010 m. lapkričio 26 d. įmonės savininkė ir vadovė I. S.., kuri taip pat tvarko ir įmonės apskaitą. VMI apskaitos informacinės sistemos duomenimis IĮ „L“ mokestinė nepriemoka 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 10 640,31 EUR. VĮ „Registrų centras“ 2018 m. rugsėjo 3 d. bei VĮ „Regitra“ duomenimis, Įmonė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo vykdomas nuo 2017 m. kovo 1 d., priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, bei 2017 m. lapkričio 6 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris perduotas vykdyti antstolei J. Bareikienei. Operatyvaus patikrinimo laikotarpiu iš Įmonės banko sąskaitų mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota, Įmonė sumokėjo į biudžetą iš viso 908,01 EUR gyventojų pajamų mokesčio ir mokesčių 1001 kodu. Pagal Įmonės pateiktus preliminarius finansinės atskaitomybės dokumentus 2018 m. birželio 30 d., Įmonė turėjo turto už 2 609,00 EUR. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2018 m. birželio 30 d. sudarė 13 581,00 EUR (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos 2018 m. birželio 30 d. matyti, kad 34 070,00 EUR sudarė Įmonės pardavimo pajamos, 15 703,00 EUR pardavimo savikaina, 19 479,00 EUR bendrosios ir administracinės sąnaudos, 1 112,00 EUR nuostolis. Pagal Įmonės pateiktą laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. suvestinį buhalterinės apskaitos sąskaitų registrą nustatyta, kad laikotarpio pradžiai grynųjų pinigų likutis Įmonės kasoje buvo 0,00 EUR, gauta 50 807,14 EUR pajamų, patirta 50 564,09 EUR išlaidų (9 601,11 EUR išmokėta darbo užmokesčio (išmokėta: 2018-01-15 1459,30 EUR, 2018-02-22 1504,50 EUR, 2018-03-20 1151,50 EUR, 2018-04-16 1359,92 EUR, 2018-05-11 1321,50 EUR, 2018-05-25 139,19 EUR, 2018-06-12 991,69 EUR, 2018-07-12 1337,51 EUR, 2018-07-13 168,00 EUR, 2018-07-20 168,00 EUR), 3 041,01 EUR išmokėta tiekėjams (sumokėta UAB „S“ vadovui V. K. už patalpų nuomą 434,43 EUR 2018-01-22, 434,43 EUR, 2018-02-23, 434,43 EUR, 2018-03-27, 434,43 EUR, 2018-04-20, 434,43 EUR 2018-05-25, 434,43 EUR 2018-06-18, 434,43 EUR 2018-07-25), iš viso išmokėta 37 921,97 EUR atskaitingam asmeniui (I. S. ūkio išlaidoms – 4 913,06 EUR 2018-01-31, 4 701,67 EUR 2018-02-28, 4 534,84 EUR 2018-03-30, 4 813,09 EUR 2018-04-30, 5 321,07 EUR 2018-05-31, 5 151,80 EUR 2018-06-30, 8 486,44 EUR 2018-07-31), grynųjų pinigų likutis 2018 m. liepos 31 d. 243,05 EUR. Pagal Įmonės pateiktą atskaitingų asmenų avanso apskaitos registrą, 2018 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų likutis pas atskaitingą asmenį (I. S.) 0,00 EUR, atskaitingam asmeniui iš kasos išmokėta iš viso 37 921,97 EUR, atskaitingas asmuo patyrė 37 921,97 EUR išlaidų (AB „Lietuvos dujos“ 2018-01 mėn. 28,98 EUR, 2018-02 mėn. 34,46 EUR, 2018-03 mėn. 29,17 EUR, 2018-04 mėn. 31,87 EUR, 2018-05 mėn. 27,66 EUR, 2018-06 mėn. 29,91 EUR, 2018-07 mėn. 33,02 EUR; UAB „Vilniaus vandenys“ – 2018-01 mėn. 28,92 EUR, 2018-02 mėn. 24,93 EUR, 2018-04 mėn. 99,49 EUR, 2018-05 mėn. 16,02 EUR, 2018-06 mėn. 20,54 EUR, 2018-07 mėn. 22,26 EUR; UAB „ESO“ 2018-01 mėn. 45,59 EUR, 201.8-02 mėn. 54.19 EUR, 2018-03 mėn. 44,93 EUR, 2018-04 mėn. 43,80 EUR. 2018-05 mėn. 46,78 EUR,, 2018-06 mėn. 40.86 EUR, 2018-07 mėn. 41,43 EUR; UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2018-01 mėn. 285,75 EUR, 2018-02 mėn. 200,00 EUR, 2018-03 mėn. 429,99 EUR, 2018-04 mėn. 307,21 EUR, 2018-05 mėn. 148,47 EUR, 2018-06 mėn. 124,87 EUR, 2018-07 mėn. 130,86 EUR ir kitiems tiekėjams), grynųjų pinigų likutis pas atskaitingą asmenį 2018-07-31 0,00 EUR. Pagal pateiktus Didžiosios knygos duomenis bei Įmonės atsiskaitomosios sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., pinigų likutis 2018 m. sausio 1 d. AB „Swedbank“sąskaitoje 0,01 EUR, per minėtą laikotarpį negauta pajamų (0,00 EUR), nepatirta išlaidų (0,00 EUR), bendras likutis 2018 m. liepos 31 d. 0,01 EUR. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Įmonė suteikė maitinimo paslaugų už 49474,65 EUR, pirkėjai apmokėjo grynaisiais pinigais iš viso 49474,65 EUR (apskaitytos EKA), pirkėjų (debitorinis) įsiskolinimas laikotarpio pabaigai (2018-07-31) 305,50 EUR (vienintelis debitorius – Lietuvos regbio federacija. Tikrinamuoju laikotarpiu Įmonė nebuvo suteikusi ar gavusi paskolų (b. l. 13-14). Iš IĮ „L“ kasos aparato išrašų, atsiskaitymų su kreditoriais išrašų, kasos knygos bei kitų kartu su operatyvaus patikrinimo pažyma pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. įmonė mokėjo darbo užmokestį, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo už patalpų nuomą, kitas ūkio išlaidas (b. l. 31-90). Iš integruotos kliento informacijos – balanso išrašo matyti, kad IĮ „L“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. VMI mokestinė nepriemoka sudarė 10 640,31 EUR, 2018 m. spalio 8 d. – 8 858,37 EUR (b. l. 10-12). Iš posėdžio metu VMI pateikto 2018 m. lapkričio 6 d. balanso matyti, kad IĮ „L“ įsiskolinimas VMI sumažėjo iki 7 931,57 EUR. Nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad IĮ „L“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. I. S., būdama šios įmonės vadove ir žinodama apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su darbuotojais ir tiekėjais, o ne su VMI. Tai pripažino ir pati atsakomybėn patraukta I. S., be to minėtą faktą patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažymoje, integruotos kliento informacijos – balanso, kasos knygos išrašuose užfiksuoti duomenys. I. S. teigė, jog nebuvo susipažinusi su atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Kita vertus, pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, įmonės vadovės atsakomybei įtakos neturi, o įstatymų nežinojimas šiuo atveju nuo atsakomybės neatleidžia. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad I. S. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), nusižengimas yra tyčinis. Tiek nagrinėjimo teisme metu, tiek VMI operatyvaus patikrinimo metu I. S. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl savo veiksmų gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. I. S. bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, už analogiško nusižengimo padarymą taip pat nebausta. Po VMI patikrinimo I. S. dėjo pastangas siekdama sumažinti turimą įsiskolinimą VMI, ką patvirtina ir VMI pateiktas 2018 m. lapkričio 6 d. balansas. Teisme I. S. žadėjo ir toliau stengtis padengti susidariusį įsiskolinimą, artimiausiu metu žadėjo kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties su VMI sudarymo. Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakomybėn traukiama I. S. iš tiesų deda maksimalias pastangas siekdama pašalinti pažeidimą ir atsiskaityti su kreditoriumi, kurio teisės buvo pažeistos. I. S. šiuo metu gaunamos pajamos yra pakankamai mažos, ji yra išsiskyrusi, augina vaiką, gyvena kartu su motina, jokio nekilnojamojo turto neturi. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo kriterijams bei nepasiektų nuobaudai keliamų tikslų, o priešingai tik apsunkintų atsakomybėn traukiamos I. S. turtinę padėti, taip sukeliant kliūtis greitesniam atsiskaitymui su kreditoriumi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti I. S. paskyrus mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą maksimaliam įmanomam laikotarpiui, kadangi jos finansinė padėtis yra sunki, nurodė, kad kaip įmonės savininkė atlyginimo negauna, dividendus išsimoka esant galimybei (iš įmonės finansinės padėties akivaizdu, jog tokios galimybės šiuo metu neturi) gauna tik 250 EUR vaiko išlaikymui, gyvena kartu su savo motina, kurios pensija taip pat nėra didelė. ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė institucijai ar teismui, priimančiam nutarimą, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad tikslinga I. S. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 150 EUR. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais, nutarė: I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 900 EUR (devynių šimtų eurų) baudą. Paskirtos 900 EUR (devynių šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant po nutarimo įsiteisėjimo mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos. Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjęs baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nutarimą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-2937-1058/2018. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Giedrė Telksnienė