Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (100)-11.46-9.

Minėtu nutarimu L. J. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159-2 straipsnio 5 dalį paskirta 1100 Lt bauda už tai, kad jis savavališkai pastatė tvorą (cokolis, metaliniai strypai, mūro stulpai, aukštis iki 2,0 m) ant valstybiniam fondui priklausančios žemės, kuriai neturi nuosavybės ar kito valdymo teisės patvirtinančio dokumento; tvora aptvėrė žemės dalį, esančią šalia L. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Zujūnų sen., Vilniaus r.; taip pat pastatė apie 1,5 m aukščio atraminę sieną L. J. ir S. D. žemės sklypų riboje.

Skunde paaiškino, kad priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo įvykdyti ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai. Jam nebuvo pranešta apie atidėtą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyks 2009-09-08, 9 val. 2009-09-07 pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – Priežiūros skyrius) prašymą, nurodydamas, kad dėl ligos jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija D, Nr. 6096776, laikotarpiui nuo 2009-09-01 iki 2009-09-11, ir prašydamas atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo teigimu, jis negavo atsakymo į šį savo prašymą ir nebuvo informuotas apie sprendimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nutarimo priėmimo data yra 2009-11-16, pareiškėjas mano, kad Priežiūros skyrius atsižvelgė į minėtą prašymą ir atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, tačiau apie tai neinformavo. Pareiškėjo teigimu, tai, kad jam nebuvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, yra savarankiškas pagrindas panaikinti nutarimą, nes jam nebuvo suteikta galimybė apginti savo teises ir interesus, o tai prieštarauja ATPK normoms, bendriesiems teisės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Priežiūros skyrius, nepranešdamas apie bylos nagrinėjimą, atėmė vieną iš pagrindinių pareiškėjo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisių, įtvirtintą ATPK 272 straipsnyje, t. y. teisę duoti paaiškinimus ir pateikti įrodymus. Priežiūros skyrius neįvykdė ATPK 280 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo išsiaiškinti, ar asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. Be to, Priežiūros skyrius, nepranešdamas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, pažeidė ATPK 252 straipsnyje įtvirtintą lygybės prieš įstatymą ir nagrinėjantį bylą organą (pareigūną) principą.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2006-04-21 pagal pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės Z. J. bei B. A. ir D. A., įsigijo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Zujūnų sen., Vilniaus r. Sklypo įsigijimo dieną tvora jau buvo pastatyta. Ankstesni sklypo savininkai tvorą pastatė dėl savo nežinojimo, atsižvelgdami į tai, kad kaimyninių žemės sklypų savininkai taip pat yra pasistatę tokius statinius. Pareiškėjo teigimu, jis nuolat teikė prašymus atitinkamoms valstybinėms institucijoms dėl valstybinės žemės, kurioje stovi tvora, išpirkimo bei nuomos, t. y. dėjo visas pastangas siekiant įteisinti statinį. Priimant skundžiamą nutarimą, visiškai nebuvo atsižvelgta į šias aplinkybes, todėl nutarimas nepagrįstas ir jame nurodytos sankcijos yra per griežtos. Ankstesni sklypo savininkai 2003-05-28 pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybei dėl užtvertos valstybinės žemės išpirkimo. Pareiškėjas, 2006-04-21 įsigijęs sklypą ir žinodamas, kad tvora yra pastatyta ant valstybinės žemės, atliko sklypo geodezinius matavimus, o 2007-05-08 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriui prašymą dėl papildomo žemės išsipirkimo. 2007-05-25 pareiškėjas gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymą, kuriame buvo nurodyta išsiperkant žemę vadovautis 1998 m. parengta ir 1998-06-22 Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 512 patvirtinta Vilniaus r., Zujūnų sen., (duomenys neskelbtini) kaimo detalaus plano korektūra. Vadovaudamasis gautu atsakymu bei atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nurodyti jokie prieštaravimai dėl galimybės išsipirkti tvora užstatytą valstybinės žemės sklypą, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrių ir 2009-01-21 pateikė prašymą leisti išsinuomoti užstatytą valstybinę žemę, suformuotą pagal minėtą detalųjį planą. Pateiktas prašymas iki šiol nagrinėjamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriuje ir nėra gautas joks atsakymas. Pareiškėjo nuomone, jis atliko visus įmanomus veiksmus susidariusioje situacijoje, kokių galima būtų reikalauti iš sąžiningo ir rūpestingo turto valdytojo.

Pareiškėjas teigė, kad atraminė siena taip pat buvo pastatyta ankstesnių sklypo savininkų ir dėl atraminės sienos statymo buvo gautas kaimyninio sklypo savininkės S. D. žodinis sutikimas. Atraminė siena buvo pastatyta 2005 metais, o S. D. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su skundu dėl atraminės sienos teisėtumo ištyrimo tik 2008-08-05. Tokie S. D. veiksmai, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad atraminė siena nekliudė S. D. naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu ir jos veiksmai yra nesąžiningi. Ankstesni sklypo savininkai dabartinės atraminės sienos vietoje buvo iškasę nuolydį, kurio buvimas netenkino S. D., todėl, atsižvelgdami į jos nuomonę, pastatė atraminę sieną. Prieš pastatant atraminę sieną, S. D. ant sklypų ribos jau buvo pastačiusi 1,5 metro medinę tvorą ir šalia jos pasodinusi tujų gyvatvorę, kurios aukštis šiuo metu yra didesnis nei atraminė siena, todėl S. D. skundas dėl jai trukdančio atraminės sienos aukščio yra visiškai nepagrįstas. Atraminės sienos aukštis objektyviai negali trukdyti S. D. labiau nei jos pačios pastatyta tvora ir pasodinti augalai. Pareiškėjo teigimu, atraminė siena nėra jo sklypo ir S. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riboje, o toliau nuo jos.

Pažymėjo, kad nutarimą priėmusi institucija, skirdama baudą, neįvykdė ATPK 30 straipsnyje bei ATPK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, taikytinų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas. Nutarime institucija nepagrindė administracinės nuobaudos dydžio, nepagrįstai skyrė per didelę administracinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas laiko, kad dėl to paties pažeidimo yra baudžiamas du kartus, nes dėl tvoros ir atraminės sienos statymo buvo paskirta ir administracinė nuobauda ir brangiai pareiškėjui kainuosiantis įpareigojimas nugriauti šiuos statinius.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas prašė skundą atmesti. Sutiko, kad apie atidėtą bylos nagrinėjimą pareiškėjui nebuvo pranešta, bet, atstovo nuomone, tai negalėjo pažeisti pastarojo teisių, kadangi šis jau seniai žinojo apie susidariusią situaciją.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) vyriausiasis specialistas A. K. P. surašė 2009-08-03 savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-11, kuriame nustatė, jog L. J. savavališkai pastatė tvorą (cokolis, metaliniai strypai, mūro stulpai, aukštis iki 2,0 m) ant valstybiniam fondui priklausančios žemės, kuriai neturi nuosavybės ar kito valdymo teises patvirtinančio dokumento; tvora aptvėrė žemės dalį, esančią šalia L. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k, Zujūnų sen., Vilniaus r.; taip pat pastatė apie 1,5 m aukščio atraminę sieną L. J. ir S. D. žemės sklypų riboje (b. l. 41). Už šį pažeidimą Departamento vyriausiasis specialistas E. Š. surašė L. J. 2009-08-21 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (100)-11.46-10 (b. l. 13-14, 40). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-16 nutarimu Nr. (100)-11.46-9 L. J. paskirta 1100 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 159-2 straipsnio 5 dalyje (b. l. 11-12, 39).

ATPK 159-2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) miestelyje ar kaime neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų. L. J. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 159-2 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.2 punktą.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Remiantis to paties straipsnio 2 dalies 1 punktu, ši teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243, 7 punkte nustatyta, kad yra laikoma savavališka statyba (įsakymas neteko galios nuo 2010-01-01). Pagal reglamento 7.2. punktą savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje): nesudėtingo statinio atveju – neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, o kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas, – žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento ir/ar pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Teismas laikosi nuomonės, kad būtina panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai išaiškinti padarytą teisės pažeidimą. Tokia išvada daroma dėl to, kad reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei dėl to, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

Atkreiptinas dėmesys į esminius protokolo bei nutarimo trūkumus, kurie šiuo atveju neleidžia teismui priimti sprendimo. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aiškus L. J. administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas. Šiuo atveju institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nesiaiškino, kada buvo pradėti ir baigti tvoros bei atraminės sienos statybos darbai. Protokole yra nurodyta tik administracinio teisės pažeidimo nustatymo data, t. y. 2009-08-03. Pareiškėjas nurodė, kad tiek tvora, tiek atraminė siena buvo pastatyta ankstesnių sklypo savininkų. Pareiškėjas įsigijo žemės sklypą pagal 2006-04-21 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 18-21). Asmuo negali būti baudžiamas už kitų asmenų padarytus veiksmus. Jam gali kilti pareigos dėl tokių veiksmų atlikimo pasekmių šalinimo, tačiau ne dėl pačių veiksmų atlikimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimo padarymo laiko fiksavimas administracinio teisės pažeidimo protokole yra svarbus tuo atžvilgiu, kad administracinė nuobauda turi būti paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo terminų, numatytų ATPK 35 straipsnyje. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyks 2009-09-08, 9 val. 00 min., Departamente, Vitebsko g. 19, Vilniuje, kab. Nr. 6. Pareiškėjas 2009-09-07 pateikė Departamentui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos (b. l. 16) ir pateikė nedarbingumo pažymėjimo kopiją (b. l. 17). Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas 2009-11-16, darytina išvada, kad nutarimą priėmusi institucija, atsižvelgusi į pareiškėjo prašymą, atidėjo bylos nagrinėjimą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų buvęs informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimą ar būtų kviečiamas atvykti 2009-11-16.

Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, neįvykdė ATPK 280 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos išsiaiškinti, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką ir pažeidė ATPK 272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą bylą nagrinėti tik dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui arba kai yra žinoma, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Dėl minėtų protokolo surašymo trūkumų bei būtinybės išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas šiuo atveju negali pats išspręsti administracinės atsakomybės klausimų bei remdamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, todėl byla grąžintina nagrinėti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nuo 2010-01-01 bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 159-2 straipsnio 5 dalyje, nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (ATPK 246³ straipsnis). Remiantis ATPK 259-1 straipsnio 2 dalimi, administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225–247(11) straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, byla grąžintina Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (100)-11.46-9 ir grąžinti bylą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.