Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-640-254/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
2A-640-254/2015
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01852-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Dalė Burdulienė (pran.)
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
G. P.
Civilinė byla Nr. 2A-640-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01852-2013-5;
Procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3.;75.8.; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Vilnius

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės), Dalės Burdulienės (pranešėjos) ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo ir 2014 m. lapkričio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-183-482/2014 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokinės pavardės palikimo, turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovė nurodė, kad santuokoje susilaukė trijų vaikų, kurie jau yra pilnamečiai. Ieškovė 2007 metais išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją ir kaskart grįždama į Lietuvą pastebėjo, kad atsakovas pasidarė nervingas, grubus, nelojalus, tapo agresyvus, pradėjo nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, nesirūpino šeima. Vėliau jai tapo žinoma atsakovo pasikeitusio elgesio priežastis - atsakovo neištikimybė. Be to, atsakovas ne kartą vartojo prieš ieškovę tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Atsakovas neprisidėjo prie šeimos narių išlaikymo ir visas gaunamas pajamas skirdavo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė prašė padalinti su atsakovu santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, taip pat priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą, nes dėl atsakovo neištikimybės, žiauraus elgesio su šeimos nariais patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį ir emocinį skausmą, prarado pasitikėjimą savimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas 6000 Lt sumai. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini); kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas - 6000 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovo 4100 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį ieškovės naudai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniais skundais prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą, taip pat 2014 m. gruodžio 17 d. patikslintu apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir vadovavosi tik ieškovės, dukterų bei ieškovės draugės parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad nesmurtavo prieš ieškovę vaikų akivaizdoje ir ieškovė santuokos metu niekada nesikreipė į šeimos gydytoją ar policiją dėl netinkamo atsakovo elgesio. Jis mano, kad ieškovė paliko šeimą, nes išvyko į užsienį ir, neatsižvelgdama į tai, kad apeliantas nesutinka, į Lietuvą gyventi nuolat negrįžo. Be to, išvykdama į užsienį, ieškovė paliko jam neįgalią ir nepilnametę dukrą. Apelianto įsitikinimu, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nesugebėjimo bendrauti, vesti bendro ūkio, kartu spręsti susiklosčiusių problemų, taip pat dėl esminių charakterių nesutapimų bei nesuderinamo požiūrio į šeimos vertybes, todėl prašė panaikinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo apeliantas nurodė, kad į bendrą turto balansą turėjo būti įtrauktos ieškovės gautos darbinės pajamos nuo 2007 m., kurių ½ dalis priklauso atsakovui.

Apeliantas taip pat nesutiko su priimtu papildomu sprendimu ir nurodė, kad ieškovė įrodymus, pagrindžiančius išlaidas už turto vertinimo ataskaitos parengimą (4000 Lt) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (400 Lt) teismui pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmos instancijos teisme pabaigos, todėl neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismui 2015 m. birželio 25 d. šalys pateikė prašymą jų santuoką, sudarytą 1980 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 298), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes. Šalys nurodė, jog yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nurodytos santuokos nutraukimo sąlygos. Santuoką jie laiko faktiškai iširusia, nes nuo 2013 m. negyvena kartu, netvarko bendro ūkio, jų neberiša jokie tarpusavio saitai, neturi jokių bendrų interesų, todėl negalima tikėtis, kad vėl galėtų pradėti gyventi kartu, todėl jų santuoka nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsižvelgiant į tai, jog civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui pačios šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, todėl ir šeimos bylose sutuoktiniai gali bet kurioje proceso stadijoje apsispręsti ginčą baigti taikiai ar, vadovaujantis įstatymo jiems suteikta galimybe, sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Kai bylos nagrinėjimas iš ginčo teisenos transformuojamas į jos nagrinėjimą ypatingąja teisena, santuoka nutraukiama bei kiti santuokos nutraukimo padariniai išsprendžiami CPK 538-541 ir CK 3.53 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2002). Tiek įstatymas (CPK 541 straipsnio 1 dalis), tiek kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006) nurodo, jog klausimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi būti išsprendžiamas tik teismo sprendimu. Todėl nagrinėjant apeliantų pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo apeliacinės instancijos teisme, turi būti priimamas naujas sprendimas CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Įstatymas numato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir abu sutuoktiniai yra veiksnūs (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateikto pareiškėjų prašymo, pridėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos. Pareiškėjai nebegyvena kaip šeima daugiau nei metai, nei vienas jų susitaikyti nepageidauja, abu prašo bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka, todėl kolegija daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės, kas yra pagrindas šalių santuoką nutraukti (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

Pripažintina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar trečiųjų asmenų interesų, nepilnamečių vaikų ar kreditorių jie neturi, todėl pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinama (CK 3.53 str.). Tokiu atveju, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą bei priima byloje naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinama apeliacinės instancijos teismui pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

Pareiškėjams išaiškintina, kad jei viena iš šalių nevykdytų šios teismo patvirtintos sutarties, kita šalis įgytų teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šis teismo sprendimas, įsiteisėjantis nuo jos priėmimo momento, užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu jie nenurodė santuokoje įgyto ir dalintino turto. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), abu arba vienas iš šalių gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjams pateikus prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylą išnagrinėjus, vadovaujantis CK 3.51–3.53 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjai grąžinama 75 procentai arba 109 Eur sumokėto (145 Eur (500 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį (t. 1, b. l. 76), o apeliantui - 75 procentai arba 64 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį įpareigotina grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 540–541 straipsniu, Civilinio kodekso 3.51, 3.53 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir 2014 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nutraukti pareiškėjų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1980 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą ir įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 298, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: G. P. – (duomenys neskelbtini) - pavardę, V. P. – (duomenys neskelbtini) – pavardę.

Patvirtinti pareiškėjų G. P. ir V. P. 2015 m. birželio 25 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis:

1.Sutarties objektas(duomenys neskelbtini)

Grąžinti pareiškėjai G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 109 Eur, o pareiškėjui V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 64 Eur žyminį mokestį. Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimą per 3 dienas nuo priėmimo dienos siųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ „Regitra“.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento.

Teisėjos Dalė BurdulienėIzolda NėnienėAlbina Rimdeikaitė