- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- ATP-662-478/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00218-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nukentėjusysis
- N. P.
- Kategorijos
- 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo N. P. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas G. D. 2012-05-08 surašė D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. dėl to, kad jis 2012 m. balandžio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), nugriovė kaimynui N. P., gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančią tvorą, tuo padarydamas nukentėjusiajam N. P. 50 Lt turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla D. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. nutraukta LR ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, jog nėra patikimų įrodymų, kad tvorą nugriovė būtent D. V.. Be to, pažymėjo, jog nugriautą tvorą N. P. yra pasistatęs nelegaliai, todėl, vadovaujantis principu, jog teisė neatsiranda iš neteisės, priėjo išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nugriovus nelegaliai pastatytą tvorą, N. P. patyrė žalą.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu Kauno apygardos teismui jį skundžia N. P. ir prašo išnagrinėti bylą iš esmės, skundžiamą nutarimą panaikinti. Teigia, jog posėdžio metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad žemės sklypo ribos yra nustatytos ir patvirtintos dar 1995 m. Varėnos raj. Žemėtvarkos specialistų. Skunde nurodoma, jog nepagrįstai atmestas prašymas iškviesti statybos priežiūros specialistą dėl sklypo ribų, kuris paliudytų, jog tvorą nugriauti leista iki 2012-10-02. Tai, apelianto manymu, paneigtų, kad tvora šiuo metu nelegali. Teigia, jog teismas nepagrįstai taikė principą, jog iš neteisės teisė neatsiranda, nes, pareiškėjo teigimu, tvora nelegali taps tik po 2012-10-02, todėl žala šiuo metu padaryta. Be to, šiuo metu yra paduotas skundas dėl žemėtvarkos specialistų galimai neteisėtų veiksmų. Skunde taip pat nurodoma, jog liudytojas R. L. parodė, jog matė, kad D. V. kažką darė būtent toje vietoje, kur buvo rasta nuvirtusi tvora. Teismas taip pat netyrė D. V. nurodytos aplinkybės, kad tvorą galėjo nukirpti kitas kaimynas V. K.. Dėl šių aplinkybių nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra kitų patikimų įrodymų, kuriais būtų galima D. V. pripažinti kaltu. Taip pat, nagrinėjant bylą apeliantas prašo atsižvelgi į tai, kad D. V. siekia išvengti atsakomybės, klaidino teismą dėl V. K., šmeižė nukentėjusįjį, į tai, kad D. V. keitė parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į N. P. apeliacinį skundą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato laikinai einantis viršininko pareigas Gintautas Grabliauskas prašo N. P. skundą atmesti bei palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. priimtą nutarimą. Atsiliepime teigiama, jog teismas pilnai ir visapusiškai įvertino surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
N. P. skundas atmetamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliantas nesutinka su teismo nurodytu įrodymų vertinimu.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti renkami ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios teisės normos sprendžiant D. V. atsakomybės pagal ATPK 50³ straipsnį nepažeistos. Teismo išvados, jog nesurinkta patikimų įrodymų dėl D. V. kaltės, bei išvada, jog negali būti laikoma, kad padaryta žala nugriovus nelegaliai pastatytą statinį, yra pagrįstos ir neprieštaraujančios faktinėms aplinkybėms.
Nagrinėjamu atveju, D. V. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis tyčia sugadino N. P. priklausantį turtą - tvorą ir taip jam padarė 50 Lt žalą. Pažymėtina, jog D. V. nuosekliai neigė nukirpęs N. P. tvorą, o kitų patikimų duomenų dėl to, kad būtent D. V. sugadino tvorą, nenustatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis N. P. pats nematė, kas nukirpo tvorą. Apie tai jam pasakė R. L.. Liudytojas R. L., tiek tiriant pareiškimą (b.l. 5), tiek ir teisme taip pat nenurodė, kad būtų matęs, jog D. V. nurodytą dieną būtų sugadinęs N. P. tvorą. Nors, kaip skunde teigia nukentėjusysis, R. L. matė, kaip D. V. vaikščiojo prie N. P. tvoros ir kažką darė, tačiau liudytojas nematė, ką būtent darė. Be to, D. V. nurodė, kad tą dieną jis vaikščiojo po savo sklypą, vežė malkas, tačiau neigė, kad būtų kirpęs ar kitaip gadinęs N. P. tvorą. Byloje į posėdį buvo kviesti ir liudytojai V. K. bei V. T., tačiau į posėdžius neatvyko, parašė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, nurodydami, kad nenori kištis į ginčą tarp kaimynų. Be to, įvertintina ir tai, kad visi šie asmenys yra kaimynai, o tarp N. P. ir D. V. jau ne vieni metai vyksta ginčai dėl žemės sklypo ribų. Tai patvirtina ir policijos komisariato pateikta pažyma (b.l. 18-19) bei nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys. R. L. santykiai su D. V. priešiški, todėl remtis vien šio liudytojo parodymais negalima. Be to, R. L. parodymai nekonkretūs ir tiesiogiai nepatvirtina D. V. veiksmų griaunant, gadinant tvorą. Tai, kad D. V. keitė parodymus dėl V. K. veiksmų prie N. P. tvoros, taip pat nelaikytina D. V. kaltės įrodymu. Jokių kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad tvorą sugadino būtent D. V., nenustatyta.
Aptarti duomenys patvirtina, jog buvo imtasi priemonių išaiškinti bylai išspręsti svarbias aplinkybes, tačiau patikimų duomenų, patvirtinančių, kad N. P. tvorą sugadino būtent D. V., nebuvo surinkta. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju nelaikytina, kad N. P. buvo padaryta žala, nes kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų, sugadintą tvorą N. P. pasistatęs nelegaliai (b.l. 25-30). Teismas pažymi, jog terminas nugriauti nelegalų statinį yra priimto sprendimo dėl statinio pripažinimo nelegaliu pasekmė, ir nustatytas terminas nepaneigia statinio nelegalumo fakto, todėl skundo argumentai, jog iki nurodyto termino statinys laikytinas legaliu, nepagrįsti ir yra atmetami. Atsižvelgiant į šiuos motyvus atmetami kai nepagrįsti ir skundo argumentai dėl to, kad nepagrįstai buvo atmestas nukentėjusiojo prašymas kviesti specialistus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai nurodė nutarime, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta žala, nes iš neteisės teisė kilti negali. Tokiu būdu konstatuotina, jog nėra būtinojo veikos požymio - žalos.
Esant šioms aplinkybėms, D. V. atžvilgiu administracinės teisės pažeidimo byla pagrįstai nutraukta, nesant D. V. veikoje ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutarė:
N. P. apeliacinį skundą atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.