Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš garažo) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš namo) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (automobilio vagystė) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-06-15 ir 2011-08-24 nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė S. G. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Į atliktos bausmės laiką S. G. įskaitytos atliktos laisvės atėmimo bausmės pagal 2011-06-15 ir 2011-08-24 d. nuosprendžius.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. Ž., M. M. bei G. V., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. Ž. ir M. M., 2010 m. gruodžio 5 d. apie 22 val., Raseinių m., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į L. P. priklausantį, S. P. naudojamą garažą, iš kur pagrobė keturias žiemines padangas su ratlankiais, bendros 400 litų vertės, akumuliatorių pakrovėją, 232 litų vertės, vyriškus odinius aulinius batus, 210 litų vertės, iš viso padarydami nukentėjusiajam S. P. 842 litų turtinę žalą.

Be to, S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su G. V., 2010 m. gruodžio 6 d. apie 22 val., Raseinių m., (duomenys neskelbtini), atsuktuvu išdaužę namo priestato lango stiklą bei rūsio lango stiklą, įsibrovė į L. P. priklausančio gyvenamo namo, kuriame gyvena S. P., rūsį, pagrobė elektrinį grąžtą, 150 litų vertės, kirvį su kotu, 140 litų vertės, kirvį be koto, 30 litų vertės, po to įsibrovė į gyvenamąjį namą, namą, iš kur pagrobė 1220 litų (kupiūromis po 200 litų ir 20 litų monetomis), dujinį pistoletą, 235 litų vertės, 15 vnt. dujinio pistoleto šovinių, bendros 30 litų vertės, 10 vnt. dujinio pistoleto garsinių šovinių, bendros 20 litų vertės, 6 vnt. dujinių raketų, bendros 18 litų vertės, pneumatinį šautuvą su optiniu taikikliu, 150 litų vertės, šovinių dėžutę, 32 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“ 240 litų vertės su 20 litų vertės BITĖS „Labas“ SIM kortele, kraujo spaudimo matavimo aparatą, 170 litų vertės, vyrišką auksinį žiedą, 450 litų vertės, prožektorių, 25 litų vertės, juostinį fotoaparatą, 50 litų vertės, radijo imtuvą, 130 litų vertės, 0,7 litrų talpos butelį brendžio, 32 litų vertės, 0,5 litro vyno butelį, 16,60 litų vertės, 0,5 litro butelį likerio, 14 litų vertės, 0,5 litro butelį trauktinės „Trejos devynerios“, 16 litų vertės, 4 pakuotes fejerverkų, 240 litų vertės, 6 pakuotes fejerverkų, 36 litų vertės, 10 kg. cukraus, 30 litų vertės, 3 kg. miltų, 7 litų vertės, pakelį sausų pusryčių, 5 litų vertės, 5 vnt. virtuvinių peilių, 30 litų vertės, bevertę rusišką karinę uniformą, bevertį plastikinį maišelį, tęsdami savo veiksmus, jie 2010 m. gruodžio 6 d. apie 23 val. 30 min. Raseinių m. (duomenys neskelbtini) g. 57 A, veikdami bendrininkų grupėje, per išdaužtą priestato lango stiklą bei rūsio lango stiklą, įsibrovė į L. P. priklausantį gyvenamą namą, kuriame gyvena S. P., iš kur pagrobė beverčius automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, apie 300 g rūkytos dešros, 10 litų vertės, pusę batono, 1 lito vertės, iš viso padarydami nukentėjusiajam S. P. 3547,60 litų turtinę žalą.

Be to, S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su G. V., 2010 m. gruodžio 6 d. apie 23 val. 35 min., Raseinių m., (duomenys neskelbtini), pagrobė kieme stovėjusį, S. P. priklausantį 6000 litų vertės automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su 240 litų vertės automagnetola bei daiktų dėtuvėje buvusiais 150 litų, iš viso padarydami nukentėjusiajam S. P. 6390 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis S. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi nuteistasis S. G. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam S. G. paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. bausmę, BK 54 straipsnio ir 91 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. G. padarė tris nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, nors nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau iki šių nusikaltimų padarymo buvo įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, o po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, vėl darė analogiškus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiais, yra baustas administracine tvarka.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas S. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino, dėl savo elgesio labai gailisi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmuo laikomas prisipažinusiu padaręs nusikalstamą veiką tada, kai jis savo noru, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti minėtą aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu S. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies (1 t. 125-126, 151-152, 157-158; 2 t. 219 b. l.), nurodė ne visas jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Bylos duomenys taip pat liudija, kad S. G. parodymai nebuvo nuoširdūs, savo veiksmų jis kritiškai nevertino, nesigailėjo nusikaltęs, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiu yra labai švelnios: už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis nuteistas laisvės atėmimu atitinkamai 4 mėnesiams, 6 mėnesiams ir 7 mėnesiams, t. y. bausmėmis, artimomis minimaliai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmės yra 3 mėn.), kai šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis nepilnamečiui yra 3 metai 22 dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, apeliantui už visus tris nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. G. padarė 2010 m. gruodžio 5 d. ir 6 d., t. y. iki Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžių priėmimo, teismas nauju ir minėtais dviem ankstesniais nuosprendžiais S. G. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.).

Skundu apeliantas prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. taikyti jam BK 75 straipsnį.

Kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad S. G. padarė tris apysunkius nusikaltimus, po šių nusikalstamų veikų padarymo jis vėl darė nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas 2011 m. birželio 15 d. ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiais (2 t. 179-182, 183-187 b. l.), BK 75 straipsnio taikymas apeliantui yra netikslingas BK 41 straipsnio prasme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. G. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. G. apeliacinį skundą.