Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei, kaltinamajam A. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui, nukentėjusiems D. G. ir Ž. M., Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Palaimienei, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2016 m. birželio 27 d., apie 21 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu laikydamas rankose peilį, juo užsimojęs grasino nužudyti sugyventinę D. G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, sūnui Ž. M. bandant apginti motiną, bandant atimti iš tėvo peilį, jis tyčia peiliu sužalojo sūnui Ž. M. dešinę ranką, padarydamas jam paviršinę pjautinę žaizdelę su odos nubrozdinimu dešinėje plaštakoje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas Ž. M. sveikatą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. birželio 27 d. namo grįžo po darbo apie 17.30 val. ir parsinešė butelį degtinės, kurį pradėjo gerti vienas pavėsinėje. Pavėsinėje įsijungė radiją, klausėsi muzikos. Namuose buvo jo sugyventinė D. G., kuri kelis kartus liepė pritildyti muziką arba išjungti ją, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Tuo metu jautėsi labai girtas. Vėliau atėjusi sugyventinė D. G. išjungė radiją. Dėl tokių sugyventinės veiksmų jis labai supyko ir nuėjo prie šiltnamio, nes žinojo, kad jame yra laikomas peilis. Eidamas šaukė, rėkė ant sugyventinės necenzūriniais žodžiais, laikė rankoje peilį. Tikrai pamena, jog laikydamas peilį šaukė sugyventinei D. G., kad ją užmuš. Ar peiliu buvo užsimojęs prieš sugyventinę nepamena, nes buvo labai girtas. Tuo metu atėjo sūnus Ž. M., kuris bandė atimti peilį, tačiau kaltinamasis peilio nenorėjo atiduoti, stipriai spaudė jį rankose, intensyviai priešinosi, gali būti, kad grumdamasis su sūnumi Ž. M. jam įpjovė, nes peilio tikrai nenorėjo atiduoti ir priešinosi. Dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Būdamas blaivus taip nesielgia.

Nukentėjusioji D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis ir vaikų tėvas, kartu gyvena jau 18 metų. 2016 m. birželio 27 d., apie 17 val., A. M. namo grįžo neblaivus ir toliau namuose, pavėsinėje, gėrė degtinę. Taip pat jis labai garsiai klausėsi muzikos ir nukentėjusi kelis kartus paprašė, kad jis muziką patildytų, tačiau kaltinamasis nekreipė jokio dėmesio į jos prašymą. Tuomet neapsikentusi triukšmo, ji išjungė muziką. Dėl tokių jos veiksmų kaltinamasis labai supyko ir nubėgo į šiltnamį, kuriame yra laikomas peilis, kuris naudojamas ūkio darbams. Eidamas keikėsi necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu, šaukė, kad jis ją užmuš. Kai pamatė, kad kaltinamasis eina su peiliu rankoje link jos, ji labai išsigando ir pašaukė sūnų į pagalbą. Tuo metu kaltinamasis pakėlė ranką su peiliu ir užsimojęs juo šaukė, kad užmuš. Tačiau atbėgęs sūnus Ž. M. pradėjo su kaltinamuoju grumtis, nes šis nenorėjo atiduoti peilio. Kai kaltinamasis nusiramino, Ž. M. paleido jį ir pamatė, kad Ž. M. yra įpjauta į ranką. Kaltinamasis kai būna blaivus yra neagresyvus, geras žmogus, tačiau būdamas neblaivus tampa agresyviu. Pažymėjo, kad kaltinamajam atleido.

Nukentėjusysis Ž. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo tėvas. 2016 m. birželio 27 d. vakare grįžęs namo girdėjo, kaip barasi kaltinamasis ir nukentėjusioji D. G., abu buvo išgėrę. Kaltinamasis buvo labai girtas. Dėl ko barėsi negirdėjo. Tuomet išgirdo, kaip šaukia mama ir kviečia jį ateiti, nes kaltinamasis turi peilį. Ž. M. iš karto išbėgo į lauką ir pamatė, kad kaltinamasis pakeltoje rankoje laiko peilį ir užsimojęs šaukia, kad užmuš. Jis tuomet puolė prie kaltinamojo ir bandė atimti peilį, tačiau jis labai stipriai priešinosi. Tuo metu jam buvo įpjauta ranka.

Iš pranešimo apie galimai murtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį matyti, kad policijai buvo pranešta, kad neblaivus D. G. sugyventinis grasino jai peiliu, po ko peiliu sužalojo sūnui ranką (b.l. 7-8).

Iš 2016 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemas (b.l. 9-13).

Iš 2016 m. birželio 27 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Ž. M. ir buvo nustatyta, kad jam ant dešinės rankos plaštakos, ties nykščiu, yra padarytas įbrėžimas apie 4 cm ilgio (b.l. 14-16).

Iš 2016 m. birželio 28 d. specialisto išvados Nr. G 711/2016 (05) matyti, kad Ž. M. padaryta paviršinė pjautinė žaizdelė su odos nubrozdinimu dešinėje plaštakoje, paveikus pjaunančių, brėžiančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. Ž. M. sveikata sutrikdyta nežymiai. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b.l. 24).

Iš asmens blaivumo testo, atlikto 2016 m. birželio 27 d. 22 val. 14 min. matyti, kad D. G. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumo laipsnis (b.l. 27).

Iš asmens blaivumo testo, atlikto 2016 m. birželio 27 d. 22 val. 50 min. matyti, kad A. M. buvo nustatytas 3,03 promilių girtumo laipsnis (b.l. 38).

Iš 2016 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis (b.l. 32-36).

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. M. kaltė, jog jis tyčia pasiėmęs iš šiltnamio peilį ir juo užsimojęs grasino nužudyti sugyventinę D. G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti nukentėjusiąją D. G.. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas - žmogaus kūno neliečiamumas (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba sveikata (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materialioji – nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. M. kaltė, jog jis tyčia sužalojo savo sūnų Ž. M., visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 49), baustas administracine tvarka (b. l. 50-51), priklausomybės ligų ir psichiatro dispanserinėje įskaitose neįrašytas (b.l.53).

Įstatymo pagrindų, leidžiančių kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltės rūšį, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, į padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis ankščiau baustas administracine tvarka, į tai, kad ankščiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, teismas mano, kad A. M. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

A. M. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 27 d. 22 val. 30 min. iki 2016 m. birželio 29 d. 13 val. 15 min. (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.

Įvertinant, kad kaltinamasis A. M. smurtines nusikalstamas veikas padarė prieš savo šeimos narį bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 297-299, 302-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę - viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikose baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad A. M. turi atlikti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį.

Kaltinamojo A. M. išbūtą laiką laikiname sulaikyme nuo 2016 m. birželio 27 d. 22 val. 30 min. iki 2016 m. birželio 29 d. 13 val. 15 min., kuris prilygintas 2 paroms, įskaityti į A. M. paskirtiną viešųjų darbų bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalie 2 punkto b punktas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.