Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2019 m. spalio 3 d. nutarimu T. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį 300,00 Eur bauda už tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. 14.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), vykdė eksploatuoti netinkamų automobilių ardymo veiklą, neturėdamas tam leidimo, kuriame būtų apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. 710 (suvestinė redakcija nuo 2018-07-01) ,,Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ (toliau – Taisyklių) 9 punkto reikalavimus. Šį nutarimą T. K. apskundė teismui.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimu T. K. skundas buvo patenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2019 m. spalio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena T. K. nutraukta. Apylinkės teismas nutarime pažymėjo, jog T. K. surašytame nutarime administracinio nusižengimo byloje nenurodyta, kokius Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus jis pažeidė, nors tai buvo nurodyta jam duotame privalomajame nurodyme, kur akcentuotas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Teismo nuomone, Institucijos nutarime konstatuotas faktas, kad T. K. priklausančioje teritorijoje rasta mažiausiai viena eksploatuoti netinkama transporto priemonė buvo apardyta, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog ji pripažintina atliekomis, kaip tai reglamentuota teisės aktuose. Teismo manymu, skundžiamame Institucijos nutarime nėra išdėstytos visos teisės normos, kurių pažeidimu kaltinamas T. K., ir dėl to tenka konstatuoti, kad kaltinimas jam buvo suformuluotas netinkamai, t. y. jame nenurodyta, kuriame Taisyklių punkte nustatytus kriterijus atitinka sklype (duomenys neskelbtini), rasta apardyta transporto priemonė, pažeidimo esmė apibūdinama ne pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus, o tik tikrinimo metu atlikta vizualia jų apžiūra, nuotraukose užfiksuotais jų vaizdais. Be to, teismas nutarime pažymėjo, jog nurodoma apardyta transporto priemonė ir atskiros kitų automobilių dalys Institucijos atlikto tyrimo metu nebuvo aiškiai identifikuotos, nesurinkti duomenys apie jų VIN kodus ir nenustatyta jų priklausomybė konkretiems asmenims. Teismas pažymėjo, jog pirmiausia tokia transporto priemonė (ar atskiros dalys) turi būti priskirta atliekoms, apibrėžtoms Atliekų tvarkymo įstatyme. Teismo nuomone, Institucijos išvada, jog T. K. sklype užfiksuotas automobilis buvo ne remontuojamas ar restauruojamas, o paprasčiausiai ardomas į atsargines detales, buvo padaryta tik vizualiai įvertinus rastos transporto priemonės būklę, t. y. į tai, kad ji jau buvo apardyta, o jos nuimtos (išimtos) detalės sudėtos toje pačioje transporto priemonėje arba šalia jos. Teismo vertinimu, transporto priemonių ardymui pripažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veikla svarbu objektyviai nustatyti ir įrodyti, koks yra ardymo (apdorojimo) tikslas. Teismas nurodė, jog jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl to, kad ją siekiama fiziškai sunaikinti (išardyti savo malonumui, turėti atsarginių detalių ar perduoti į metalo laužo supirktuvę), tai leidimo reikia, tačiau jei transporto priemonė išardoma tik laikinai, pavyzdžiui, suremontavimo tikslu, tuomet leidimo nereikia. Teismo manymu, šioje byloje nebuvo surinkta duomenų, paneigiančių T. K. paaiškinimus, jog jis šią transporto priemonę įsigijo siekdamas ją sutaisyti ar restauruoti, vertina ją kaip turtą, kurį siekia atkurti, o automobilių ardymo veiklos kaip ūkinės veiklos jis nevykdo. Be to, teismo nuomone, formalus įrodymų rinkimas šioje administracinio nusižengimo byloje ir aplinkybių tyrimas lėmė ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepakankamą informavimą ir realių galimybių jam pasinaudoti savo teisėmis sudarymą, tai laikytina ir tam tikru jo konstitucinių teisių nepaisymu, bet ir šioje byloje būtinų įrodymų nepakankamą surinkimą. Teismas nutarime pažymėjo, jog nepranešus sklypo savininkui, kad atlikta jo sklypo ir jame esančių daiktų apžiūra, neužduodant klausimų apie kiekvieno aktualaus pažeidimo sudėčiai daikto priklausomybę, laikymo ir/ar ardymo tikslą, automobilio(-ių) įregistravimą ar neįregistravimą viešajame registre ir kt., lėmė tai, jog šioje byloje tokių įrodymų ir nėra surinkta bei pateikta, nors jie yra aktualūs pažeidimo konstatavimui.

3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vedėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.

3.1. Institucijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vertino surinktų įrodymų visumą. Institucijos manymu, iš byloje esančių fotonuotraukų, apžiūros akto, teismo posėdžio metu kaip liudytojo apklausto bylos baigtimi nesuinteresuoto pareigūno paaiškinimų ir kitų byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog T. K. užsiėmė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla. Institucijos tvirtinimu, byloje apklausto pareigūno paaiškinimai buvo logiški, nuoseklūs, patvirtinantys bylos duomenis, o pareiškėjo T. K. paaiškinimai tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teikiant skundą, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, neatitiko nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl turėtų būti vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys objektyviems byloje surinktiems duomenims. Be to, pažymima, jog versija, kad T. K. savo kieme laikė remontuojamą automobilį, įsigytą savo poreikiams, buvo pateikta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, tai taip pat kelia pagrįstų abejonių jos tikrumu, pareiškėjo sąžiningumu ir turėtų būti vertinama kaip pasirinkta gynybos strategija. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio tyrimo metu T. K. nekėlė versijos, nepateikė paaiškinimo, jog šią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) – įsigijo siekdamas jį sutaisyti ar restauruoti, vertina jį kaip turtą, kurį siekia atkurti. Institucija nurodo, jog priešingai, T. K. Institucijos pareigūnui pripažino, jog ardė savo kieme stovintį automobilį, netinkamai laikė išardytų automobilių dalis, paaiškino, jog nežinojo, jog negalima taip jų laikyti, labai galėjosi. Be to, kaip įrodymą, jog atsakingai tvarko atliekas, pateikė 2019-08-01 kvitą, kuris patvirtina, kad T. K. atliekų tvarkytojui perdavė kitas biologiškai nesuyrančias atliekas. Institucijos nuomone, šis pateiktas kvitas patvirtina ne tai, kad T. K. atliekas tvarko atsakingai, o tai, jog iš jo daromos veiklos susidaro tokios (plastiko) atliekos, kurias jis perduoda atliekų tvarkytojui. Institucija taip pat skunde pažymėjo, jog apžiūros metu užfiksuota įvairių, ne tik (duomenys neskelbtini) markės automobilių dalių krūva, kitos pavienės automobilių dalys, kurios visos susidarė iš ardymo veiklos. Institucijos manymu, šios aplinkybės patvirtina T. K. tikslą – išardyti nenaudojamą transporto priemonę, metalo laužą parduoti į metalo supirktuvę ir už tai gauti pinigus, o kitas atliekas perduoti kitiems atliekų tvarkytojams.

3.2. Institucija skunde nurodo, jog T. K. teismo posėdyje teigė, jog automobilį įsigijo savo poreikiams, siekdamas jį suremontuoti ar restauruoti. Pažymima, jog remontas yra automobilio taisymas, kad atitiktų techninei apžiūrai keliamus reikalavimus, ar sudėtinių dalių keitimas, bet ne automobilio išardymas. Institucijos tvirtinimu, tokios būklės, kokia nustatyta apžiūros metu, automobilis (duomenys neskelbtini) negali būti eksploatuojamas, jis tiesiog netinkamas naudoti, kadangi buvo išardytos visos automobilio salono dalys, nuimti ratai, išimtas variklis, nuimtas radiatorius ir kt., todėl teigti, jog lauke, esant nepalankioms oro sąlygoms, automobilis yra remontuojamas, tiesiog nelogiška. Institucijos nuomone, įvertinus apžiūros metu užfiksuotus duomenis, T. K. paaiškinimus, pateiktą kvitą, t. y. įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, darytina išvada, kad vis dėlto T. K. vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą.

3.3. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinio tyrimo metu surinktus įrodymus. Institucijos nuomone, T. K. kieme rasta didžiąja dalimi išardyta transporto priemonė, t. y. be registracijos numerio, 2 ratų, variklio, radiatoriaus, vairo, sėdynių, kitų salono detalių, su atjungtomis žarnelėmis, kuriomis į aplinką tekėjo pavojingi automobiliniai skysčiai, neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateikto transporto priemonės apibrėžimo ir tai, kad tokios būklės transporto priemonė neeksploatuotina pagal tiesioginę savo paskirtį kaip transporto priemonė, ir tikrai neatrodanti, jog būtų remontuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, laikytina atlieka. Institucijos tvirtinimu, nagrinėjamu atveju T. K. kieme rasta didžiąja dalimi išardyta transporto priemonė atitinka Taisyklių 2 priedo 3 ir 7 punktus. Institucija pažymėjo, jog tam, kad nusižengimas būtų padarytas, nereikia laukti, kol bus visiškai išardyta ir supjaustyta transporto priemonė, kadangi vienas iš Taisyklių tikslų – transporto priemonių atliekų susidarymo prevencija.

3.4. Institucijos tvirtinimu, nagrinėjamoje byloje T. K. pareikštas kaltinimas yra suformuluotas aiškiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, taip pat norminiai aktai, kurių reikalavimus pažeidė T. K..

3.5. Institucija skunde taip pat nurodė, jog nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose) teismas turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi ir pareigą patikrinti Institucijos nustatytas administracinio nusižengimo faktines aplinkybes bei esant poreikiui jas patikslinti, taip pat nustatyti, patikslinti ir kitas bylos aplinkybes. Institucijos nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju teismas turėjo pareigą pareikalauti T. K. duomenų apie turimas ar turėtas transporto priemones, o jų nepateikus, gauti tokius duomenis iš (duomenys neskelbtini), o iš šių duomenų būtų galima spręsti apie T. K. turimų ar turėtų transporto priemonių būklę, dalyvavimą viešajame eisme. Institucijos tvirtinimu, iš šių duomenų būtų galima spręsti, ar T. K. sistemingai, neteisėtai vykdo netinkamų eksploatuoti transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veiklą.

3.6. Taip pat Institucijos skunde nurodoma, jog T. K. buvo išaiškinta ir sudaryta galimybė naudotis savo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašomas dalyvaujant T. K., jam buvo paaiškinta, jog bus rašomas protokolas, protokolo surašymo metu jam buvo užduoti klausimai, kurie numatyti ANK 609 straipsnio 1 dalyje, gauti atsakymai pažymėti protokole, o suformavus protokolą jis buvo atspausdintas ir pateiktas T. K. susipažinti ir pasirašyti. Nurodoma, jog pagal ANK 616 straipsnį administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Kadangi administracinio nusižengimo byloje buvo T. K. paaiškinimas, kurio būtinybės papildyti nebuvo, reikalavimo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taip pat nebuvo, vadovaujantis ANK 616 straipsnio nuostatomis, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Skunde pažymima, jog pareiškėjas reikalavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka galėjo pateikti bet kuriuo metu nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki bylos išnagrinėjimo, tačiau to nepadarė. Institucijos nuomone, atsižvelgus į anksčiau pateiktą teisinį reglamentavimą, Institucijos pareigūnai išaiškino ir sudarė galimybę atsakomybėn traukiamam asmeniui naudotis savo teisėmis, kuriomis jis, Institucijos nuomone, naudojosi aplaidžiai.

4. Atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos apeliacinį skundą T. K. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2019 m. spalio 3 d. nutarimą ir nutraukė T. K. administracinio nusižengimo bylą.

8. Pažymėtina, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; arba 2) nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų; arba 3) kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo; arba 4) nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą; arba 5) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje, T. K. buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad vykdė eksploatuoti netinkamų automobilių ardymo veiklą, neturėdamas tam leidimo, kuriame būtų apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Apygardos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. K. kaltę pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-09-09 apžiūros akto (13.2)-22 (b. l. 46–47) ir 2019-10-11 apžiūros akto Nr. (13.2)-23 (b. l. 30), fotonuotraukų (b. l. 31–32, 48–51), teismo posėdžio metu apklausto Institucijos pareigūno T. K. paaiškinimų (b. l. 40–42), 2019-09-09 privalomojo nurodymo Nr. PN15-52 (b. l. 52-53), paties T. K. paaiškinimo (b. l. 54) ir kitų byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog T. K. užsiėmė būtent eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veikla, tam neturėdamas reikiamo leidimo.

10. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra aiškus tiek T. K. Institucijos suformuotas kaltinimas, tiek aiškiai nurodyti ir teisės aktai, kurių reikalavimus jis pažeidė, t. y. T. K. 2019-10-03 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3130-2019 administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Pažymėtina, jog formuluojant kaltinimą T. K. buvo aiškiai nurodyta, jog jo veika pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. Dl-710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimus (eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos), kadangi 2019-09-09 atliktos apžiūros metu ((apžiūros aktas Nr. (13.2)-22)) buvo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi techniškai netvarkingas pradėtas ardyti automobilis, teritorijoje yra atskiros automobilių dalys, galbūt skirtingų automobilių, ant naftai pralaidžios dangos laikomos pavojingos atliekos (varikliai, amortizatoriai), tai yra vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, atitinkančio aplinkos ministro patvirtintose Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje T. K. pareikštas kaltinimas yra suformuluotas aiškiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, nurodytos jo padarymo aplinkybės, taip pat norminiai aktai, kurių reikalavimus jis pažeidė.

11. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą, nurodė, jog nebuvo surinkta duomenų, paneigiančių T. K. paaiškinimus, jog jis šią transporto priemonę įsigijo siekdamas ją sutaisyti ar restauruoti, vertina ją kaip turtą, kurį siekia atkurti, o automobilių ardymo veiklos, kaip ūkinės veiklos, nevykdo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. K. priklausančioje teritorijoje rasta viena apardyta eksploatuoti netinkama transporto priemonė savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog ji pripažintina atliekomis, kaip tai reglamentuota teisės aktuose. Tačiau Apygardos teismas, pritardamas Institucijos apeliacinio skundo argumentams, mano, jog 2019-09-06 Institucijos atliktos apžiūros metu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), kuris iš esmės buvo išardytas, kadangi buvo išardytos visos automobilio salono dalys, nuimti ratai, išimtas variklis, nuimtas radiatorius ir kt., taip pat kitos netinkamos naudoti, netvarkingai sudėtos įvairių automobilių pavienės dalys (varikliai, amortizatoriai) laikytinos atliekomis, kaip tai reglamentuojama teisės aktuose.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. D1-710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ Taisyklių 7.2 punkte nustatyta, kad eksploatuoti netinkama transporto priemonė – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms įstatyme. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama Mi klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba Nj klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais. Taisyklių 2 priede nustatyti kriterijai, pagal kuriuos transporto priemonė priskiriama atliekoms. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. K. kieme rasta transporto priemonė buvo iš esmės išardyta, t. y. be registracijos numerio, 2 ratų, variklio, radiatoriaus, vairo, sėdynių ir kitų salono detalių, su atjungtomis žarnelėmis, kuriomis į aplinką tekėjo pavojingi automobilio skysčiai, todėl ji neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateikto transporto priemonės apibrėžimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, jog T. K. kieme rastos transporto priemonės būklė įrodo, jog ji negalėjo būti eksploatuojama pagal tiesioginę savo paskirtį kaip transporto priemonė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, laikytina atlieka. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju T. K. kieme rasta iš esmės išardyta transporto priemonė atitinka Taisyklių 2 priedo 3 ir 7 punktus, t. y. transporto priemonė, priskiriama atliekoms.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria Institucijos apeliacinio skundo argumentams, jog T. K. buvo išaiškinta ir sudaryta galimybė naudotis savo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašomas jam dalyvaujant, protokolo surašymo metu jam buvo užduoti klausimai, kurie numatyti ANK 609 straipsnio 1 dalyje, gauti atsakymai pažymėti protokole, o suformavus protokolą jis buvo atspausdintas ir pateiktas T. K. susipažinti ir pasirašyti (b. l. 56–57). Atsižvelgus į tai, kad pagal ANK 616 straipsnį administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje buvo T. K. paaiškinimas ir jis nepateikė reikalavimo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos reikalavimų.

14. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pareikalauti T. K. duomenų apie turimas ar turėtas transporto priemones, o jam jų nepateikus, gauti tokius duomenis iš (duomenys neskelbtini), ir iš šių duomenų spręsti apie T. K. turimų ar turėtų transporto priemonių būklę, dalyvavimą viešajame eisme bei tai, ar jis nuolat, neteisėtai vykdo netinkamų eksploatuoti transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veiklą. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiems Institucijos apeliacinio skundo argumentams ir pažymi, jog vis dėlto pareiga surinkti administracinio nusižengimo byloje duomenis, patvirtinančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma tenka Institucijai. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje ir be Institucijos apeliaciniame skunde minimų duomenų surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. K. kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Institucija įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasi įstatymu įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2019 m. spalio 3 d. nutarimu T. K. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį 300,00 Eur bauda už tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. 14.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), vykdė eksploatuoti netinkamų automobilių ardymo veiklą, neturėdamas tam leidimo, kuriame būtų apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. 710 ,,Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 9 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2019 m. spalio 3 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.