- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- N2-1180-793/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14069-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- A. O.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- V. O.
- Advokatai
- Vita Litinskienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovei A. O., ieškovės atstovei advokatei Vitai Litinskienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovui V. O. (V. O.), institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą 2004-12-22 tarp jos ir atsakovo V. O. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1212) dėl sutuoktinio kaltės. Nurodė, kad atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis. Jis turėdavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kurį vis prasitęsdavo. Pažymėjo, jog 2011 m. lapkričio mėn. atsakovo laikinas leidimas gyventi Lietuvoje baigėsi, jis išvyko iš šalies, ir jau nuo 2012 m. sausio mėn. su atsakovu nutrūko visi ryšiai. Atsakovas ilgą laiką visiško nepalaiko jokio ryšio su šeima. Pažymėjo, jog ieškovei net nėra žinoma jo dabartinė gyvenamoji vieta. Nurodė, kad dar iki atsakovo išvykimo iš Lietuvos, jo ir ieškovės santykiai jau kurį laiką vis blogėjo. Atsakovas buvo jūreivis, todėl retai būdavo namuose, o grįžęs iš jūros piktnaudžiaudavo alkoholiu, dėl tokio atsakovo elgesio šeimoje kildavo konfliktai. Po santuokos nutraukimo prašo nepilnamečio sūnaus A. O. (A. O.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. O., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2013-12-01 iki jo pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-12-06, po 500,00 Lt per mėnesį (b. l. 2-4).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių.
Teismo posėdžio metu ieškovė A. O. nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai. Pažymėjo, jog jau tris metus kartu su atsakovu negyvena ir nežino, kur jis yra. Nurodė, kad atsakovui yra žinomi ieškovės kontaktai, tačiau jis nei su ieškove, nei su sūnumi visiškai nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio. Mano, jog santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta. Prašo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisti išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymą ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Vita Litinskienė posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog akivaizdu, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas jau tris metus yra išvykęs iš Lietuvos ir visiškai nepalaiko jokio ryšio su šeima. Teigė, kad pagrįsti ieškovės reikalavimai iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. O. periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2013-12-06 iki vaiko pilnametystės bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-12-06, skaičiuojant po 500,00 Lt per mėnesį.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Aldona Venckaitienė nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilieties ir, pasibaigus jo leidimui gyventi Lietuvoje, jis išvyko iš šalies, ir jau ilgą laiką nesirūpina šeima bei neteikio išlaikymo nepilnamečiui vaikui – vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas. Pritaria ieškovės prašymams, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš atsakovo būtų priteistas 500,00 Lt išlaikymas, mokamas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Atsakovas V. O. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 75-76). 2014-12-09 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarta bylą nagrinėti atsakovui V. O. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. O. ir atsakovas V. O. susituokė 2004-12-22 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1212 (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. O. (b. l. 9). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad A. O. dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2009-09-16 asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas-butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad V. O. vardu nėra nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 10). Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymų matyti, kad A. O. ir V. O. vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b. l. 14, 15). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos apie asmens duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. O. 2006-02-07 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2011-11-20 gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikui (b. l. 19).
Dėl santuokos nutraukimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2011 metų gruodžio mėnesio, kai atsakovui baigėsi leidimo lakinai gyventi Lietuvoje galiojimas, ir jis išvyko iš šalies. Ieškovė ir atsakovas bendro ūkio netvarko. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, per šį laikotarpį iš atsakovo nebuvo gauta jokių žinių, jis nepateikė atsiliepimo dėl ieškovės ieškinio, nedalyvavo teismo posėdžiuose, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis nėra suinteresuotas išsaugoti santuoką. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).
Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, kadangi atsakovas prieš trejus metus paliko savo šeimą – pasibaigus jo laikinam leidimui gyventi Lietuvoje jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nuo to laiko tik vieną kartą - 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje,telefonu susisiekė su sūnumi. Atsakovas jau ilgą laiką nesirūpina savo šeima bei neišlaiko nepilnamečio vaiko. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d. 3 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, todėl daro išvadą, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, paliko šeimą, nesirūpino šeima, neteikė materialinės paramos sutuoktinei ir nepilnamečiui vaikui, nebuvo lojalus šeimai. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. O. paliktina santuokinė pavardė – O., atsakovui V. O. paliktina santuokinė pavardė – O. (O.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi A. O., tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio sūnaus A. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. O. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (LR CK 3.194 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas visiškai nevykdo savo pareigos teikti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą nuo 2011 metų guodžio mėnesio, t. y. materialiai neišlaiko nepilnamečio sūnaus, o išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga (LR CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.
Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystimąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui ji skiria apie 1000,00 Lt kas mėnesį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius.
Rašytine bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nuo 2012-11-21 iki 2013-08-23 dirbo UAB „Baltic Salmon“, jos mėnesio pajamos vidutiniškai siekė 1305,36 Lt (atskaičius mokesčius) (b. l. 16-17, 42). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dabartinės jos pajamos, taip pat siekia apie 1200,00 Lt per mėnesį. Duomenų apie atsakovo darbovietes byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, kad pasibaigus laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui, atsakovas išvyko iš šalies ir šiuo metu ieškovei, apskritai, nėra žinoma jo tiksli buvimo ar gyvenamoji vieta. Ieškovė nurodė, jog, kol ji su atsakovu gyveno kartu, jis buvo jūrevis, todėl jo pajamos buvo pakankankamai didelės, todėl atsižvelgiant į tai mano, jog 500,00 Lt per mėnesį išlaikymo priteisimas nepilnamečiui sūnui nebus per didelė suma atsakovui. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės išsamiais ir nuosekliais paaiškinimais dėl reikamo vaikui išlaikymo dydžio bei atsakovo galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymą, ir laiko juos patikimais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas ar neįgalus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas apie nagrinėjamą civilinę bylą yra informuotas tinkamai, tačiau nustatytais terminais nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko, todėl preziumuojama, jog atsakovas sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais ir jų neginčija. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. O. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, yra pagrįstas todėl tenkintinas, iš atsakovo V. O. nepilnamečio sūnaus A. O. išlaikymui priteistina po 500,00 Lt (nuo 2015-01-01 po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur, 81 euro ct) (500,00 : 3,4528 = 144,81)) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.192¹ str., 3.200 str., 3.208 str.).
Ieškovė prašo vaikui priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2011-12-01 iki 2013-12-06, t. y. iš esmės nuo atsakovo faktiško išvykimo iš Lietuvos Respublikos iki kreipimosi į teismą dienos. CK 3.200. str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimą dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė kreipėsi į teismą 2013-12-06. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo, be kitų aplinkybių turi būti vertinamos aplinkybės dėl kokių priežasčių ieškovas ankščiau nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, jog ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad į teismą kreipėsi tik po kurio laiko po atsakovo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi turėjo suruošti visus dokumentus bei iškart neturėjo finansinių galimybių kreiptis į teismą, be to, tik išvykus atsakovui ieškovė dar tikėjosi, kad jis grįš į Lietuvą. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog ieškovės prašymas yra pagrįstas ir tai duoda pagrindą konstatuoti, kad iki kreipimosi į teismą dienos nepilnamečiui vaikui buvo būtinas iš atsakovo gautinas jos prašomo dyžio – 500,00 Lt išlaikymas kas mėnesį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovo V. O. laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2013-12-06 priteistinas nepilnamečio sūnaus A. O. išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 500,00 Lt per mėnesį, iš viso – 12086,00 Lt.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Ieškovė A. O. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus A. O. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Šalys išlaikymo sau viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovė yra sudariusi sutartį dėl teisinės pagalbos (b. l. 5, 6). Pažymėtina, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė prašo iš atsakovo jai priteisti 144,00 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kadangi byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas už advokatės pagalbą, ieškovei iš atsakovo priteistina 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl reikalavimų priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą atleista įstatymo. Patenkinus ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 543,00 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 228 str., 290 str., 291 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. O. (V. O.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2004-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1212, dėl sutuoktinio V. O. (V. O.) kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. O. palikti santuokinę pavardę – O., atsakovui V. O. (V. O.) palikti pavardę – O.
Nepilnamečio vaiko A. O. (A. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo V. O. (V. O.), gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui A. O. (A. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt) (nuo 2015-01-01 po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur, 81 euro ct) (500,00 : 3,4528 = 144,81)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-06, iki A. O. (A. O.) pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo V. O. (V. O.), gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui A. O. (A. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 12086,00 Lt (dvylika tūkstančių aštuoniasdešimt šešis Lt 00 ct) (atitinkamai 3500,35 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.
Skirti A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. O. (A. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo V. O. (V. O.), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt 00 ct) (atitinkamai 41,71 Eur) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo V. O. (V. O.), gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 543,00 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt tris Lt 00 ct) (atitinkamai 157,26 Eur) žyminio mokesčio.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.