Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Skunde nurodoma, jog nuteistasis nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi liudytojų parodymai nėra pagrįsti ir prieštarauja vieni kitiems, taip pat nukentėjusieji buvo neblaivūs ir galėjo apsipažinti. Nuteistasis nurodo, kad yra liudytojų, kurie matė kaip L. M. išdaužė jo automobilio priekinį stiklą.

Apeliaciniu skundu M. Ž. ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl M. Ž. pripažinimo kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir neturtinės žalos priteisimo iš M. Ž., priimti išteisinamąjį nuosprendį M. Ž. atžvilgiu, civilinį ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, nes nebuvo įrodytas M. Ž. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.1 d. Nuosprendyje neteisingai ir šališkai įvertinti liudytojų parodymai, iš esmės tik vienintelio nukentėjusiojo T. D. paaiškinimais. Teismas neatsižvelgė, kad tarp liudytojų parodymų yra esminių prieštaravimų, kurie apelianto dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme daro negalimu. Teismas iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo T. D. parodymais, konstatavęs, jog nėra motyvų jais netikėti. Tačiau teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo pateiktas kelias skirtingas versijas, ne kartą keistą poziciją ir pan. Nukentėjusysis teismo posėdyje pripažino, jog buvo išgėręs. Be to, nukentėjusysis iki 2007-11-30 įvykusio gimtadienio visiškai nepažinojo M. Ž., į gimtadienį jie atvyko skirtingu laiku, bendravo su skirtingomis kompanijomis bei nebendravo tarpusavyje. M. Ž. pripažintas atlikęs nusikalstamus veiksmus dviejuose epizoduose: pakvietęs nukentėjusįjį pasikalbėti tualete sudavė smūgį į veidą ir vėliau nukentėjusįjį mušęs virtuvėje suduodamas smūgius į galvą. Nuosprendyje nepasisakyta dėl minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Aplinkybę, kad apeliantas pasikvietė nukentėjusįjį į tualetą ir ten sudavė smūgį į veidą, patvirtina tik paties nukentėjusiojo paaiškinimai. Nors apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu tualete buvo dar vienas vaikinas, vėliau jau jo nenurodė. Nukentėjusysis paaiškino, jog po to, kai M. Ž. jam smogė tualete, jis išėjo per koridorių į virtuvę, kur vėl buvo užpultas M. Ž. draugų, ištempiamas į lauką ir ten mušamas. Tuo tarpu kitas nukentėjusysis L. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdyje nurodė, kad išėjęs iš tualeto iš karto pamatė susistumdymą koridoriuje, į lauką išeidinėjančius žmones ir lauke mušamą nukentėjusįjį, nors prieš einant į tualetą jokių muštynių nebuvo. Liudytojas V. S. taip pat nurodė, kad išėjęs iš tualeto iš karto pamatė muštynes lauke, nors iki tol jokių muštynių nebuvo. Nukentėjusiojo parodymus apie tualete nuo M. Ž. gautus smūgius taip pat paneigia nukentėjusiojo klasiokės: G. B. teismo posėdyje nurodė mačiusi M. A. ir A. J. tualete mušančius nukentėjusįjį, o M. M. patvirtino visą vakarą ir ypač per konfliktą buvusi kartu su M. Ž.. Aplinkybės, kad nukentėjusiajam išėjus iš tualeto, virtuvėje M. Ž. jam sudavė smūgius, nepatvirtina nė pats nukentėjusysis. Nuosprendyje nurodomi tariamai M. Ž. nusikalstamus veiksmus patvirtinantys liudytojų parodymai, iš tikrųjų to nepatvirtina. Teismas nuosprendyje apskritai nenurodė, dėl kokių priežasčių atmeta M. M. parodymus, kad M. Ž. visą laiką praleido su ja. Skunde pažymima, kad tiek apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje liudytojai M. D., M. P., V. S., A. S. nurodė matę M. Ž. atliekant vienus ar kitus veiksmus, pavyzdžiui, skirtinguose epizoduose mušant nukentėjusįjį ir pan. 2007-11-30 įvykusiame gimtadienyje dalyvavo dvi skirtingos grupės vaikinų: nukentėjusiojo buvę klasiokai bei M. Ž. draugai. Šios kompanijos tarpusavyje nebuvo pažįstamos, vakarėlyje nebendravo, galimai tarp jų ir kilo muštynės. Iš nukentėjusiojo buvusių klasiokų kompanijos tik L. M. iš anksčiau pažinojo M. Ž., tuo tarpu kitų 6 asmenų nei nukentėjusysis, nei jo buvę klasiokai nepažinojo. Nepaisant to, 2007-12-01 patikslinime ir 2008-01-07 apklausoje nukentėjusysis, 2008-01-23 apklausoje V. S., 2008-02-13 apklausoje M. D. nurodo, jog atskiruose epizoduose tam tikrus veiksmus atliko M. Ž., įvardinamas „Mindaugu“. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymas atpažinti, kurio metu nukentėjusysis, V. S. ar M. D. iš septynių iki tol jiems nepažįstamų asmenų būtų atpažinę būtent M. Ž. kaip atlikusį vienus ar kitus veiksmus. Nesant kito logiško paaiškinimo, seka išvada, kad dar iki apklausų minėti asmenys tarpusavyje bendravo ir informaciją, kad nukentėjusįjį mušė būtent M. Ž., vienas kitam perdavė, o ne betarpiškai matė įvykio metu.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis T. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį iš dalies ir patenkinti jo civilinį ieškinį, priteisiant iš nuteistųjų L. K. ir M. Ž. po 10 000 lt iš kiekvieno, iš viso 20 000 lt jo naudai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis nesutinka dėl žalos dydžio – 1000 lt, jis yra neadekvatus padarytoms pasekmėms. Nukentėjusysis nurodo, kad be jokios priežasties nuteistieji jį mušė kumščiais per galvą, spardė kojomis, smogė su buteliu per galvą. Nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, veido sumušimas, muštinės žaizdos galvos srityje ir pan. Sunkioje būklėje nukentėjusysis buvo pristatytas į Vilniaus Universiteto vaikų ligoninę traumatologijos skyrių, kur buvo gydomas stacionariame skyriuje. Po sumušimo nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, ilgą laiką negalėjo normaliai mokytis, skaudėjo galvą, greitai pavargdavo, negalėjo susikaupti ir sportuoti, ką galėdavo daryti iki sumušimo. Padarytų traumų poveikį jaučia iki šiol. Patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir pažeminimą, nes jį mušė visų susirinkusių akivaizdoje. Nukentėjusysis nurodo, kad jam padaryta didelė moralinė skriauda ir priteista suma – 1000 lt visiškai neteisinga. Be to, veido srityje padaryti randai, kuriuos pašalinti reikalingos nemažos sumos. Skunde nukentėjusysis nurodo, jog sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į jo turtinę padėtį. Jis nedirba, mokosi, motina pensininkė, tėvas miręs, kitos materialinės paramos nėra.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo jį išteisinti, teigia, kad yra nekaltas, jog liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, be to, nukentėjusieji buvo neblaivūs ir galėjo apsipažinti. Toks nuteistojo teiginys nesudaro pagrindo jį išteisinti ir yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog nėra būtina, kad visų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai sutaptų net smulkmenose, svarbu, jog sutaptų esminėse detalėse. Be to, nagrinėjamu atveju muštynės truko tam tikrą laiką, keliose vietose, todėl natūralu, jog atskiri liudytojai matė atskiras įvykio dalis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybių, įrodančių, kad nukentėjusieji gali duoti neteisingus parodymus, nėra. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, jais netikėti kolegija nemato pagrindo. L. K. kaltė įrodyta visuma surinktų ir ištirtų įrodymų. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis T. D. parodė, kad jam būnant vonioje ir gulint ant grindų, L. K. spardė į butelį ir pataikė juo į galvą. Taip pat apklaustas teisme nukentėjusysis L. M. paaiškino, kad matė, kaip abu kaltinamieji lauke spardo T. D., o L. K. į vonioje gulėjusio T. D. galvą spardė butelį. Jis pats įėjo į vonią ir išstūmė iš jos L. K.. Taip pat liudytojas M. P. parodė, kad matė lauke gulintį T. D., o jam smūgius kojomis sudavė abu kaltinamieji. Be to, L. K. kaltė dėl L. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis L. M. parodė, kad padėjęs T. D. nusiprausti, jis išėjo iš vonios ir jį užpuolė L. K., kuris sudavė kelis smūgius ir užsimojo jam trenkti buteliu. Jis užsidengė ranka nuo smūgio į galvą ir po L. K. smūgio į ranką jis pajuto didelį skausmą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino apklaustas teisme liudytojas M. P., kuris paaiškino, kad matė, kaip L. K. bandė smūgiuoti L. M. į galvą, tačiau jis užsidengė ranka ir gavo smūgį į ranką. Specialisto išvada nustatyta, kad L. M. padarytos kraujosruvos veide ir dešinės plaštakos IV delnikaulio lūžis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad L. M. rankomis trenkė į nuteistojo priekinį automobilio TOYOTA PASEV valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą ir jį suskaldė. Dėl to surašytas tarnybinis pranešimas. Pažymėtina, kad dėl minėto įvykio priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. (T. 1 b. l. 152) Nuteistajam buvo išaiškinta, jog jis turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, taip pat teisė apskųsti nutarimą. Iš bylos matyti, kad nuteistasis šia savo teise nepasinaudojo. Dėl nurodytų motyvų L. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo T. D. parodymais, nors nukentėjusysis ne kartą keitė poziciją. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis buvo apklausiamas ne vieną kartą, ir davė nuoseklius ir išsamius parodymus, jų nekeitė. Neteisingas apelianto teiginys, kad T. D. pirminėse apklausose teigė, kad visiškai nevartoja alkoholio, priešingai, jau pirmojoje apklausoje (2008-01-04), nukentėjusysis nurodė, jog įvykio vakarą gėrė mažai, neteigė, kad alkoholio visai nevartojo. Kolegija pažymi, kad nuteistasis skunde nurodo neteisingus duomenis dėl VPK 5 PK postinio pranešimo, kur neva nurodyta, kad T. D., išėjusį į gatvę, sumušė nepažįstami asmenys. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, jame užfiksuota, kad T. D. nurodė, kad „švenčiant draugės gimtadienį ir išėjus į kiemą“. Kiemas prie namo negali būti suprastas kaip gatvė. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad iki 2007-11-30 gimtadienio, T. D. visiškai nepažinojo M. Ž., atvyko skirtingu laiku, tarpusavyje nebendravo, todėl kelia abejonių nukentėjusiojo teiginys, kad jį mušė būtent apeliantas. Pažymėtina, kad jau pirmojoje apklausoje (2008-01-04) nukentėjusysis T. D. nurodė, kad buvo iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu Mindaugas. Be to, aplinkybė, kad nukentėjusysis, kuris nepažinojo nuteistojo, negali jo atpažinti, visiškai nepagrįsta jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.

Nuteistasis skunde teigia, kad niekas nematė, kad T. D. būtų mušamas tualete ir tai patvirtina tik paties nukentėjusiojo parodymai. Tiek apklaustas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. D. paaiškino, kad M. Ž. pasikvietė jį pasikalbėti ir tualete sudavė smūgį į veidą. Motyvų, kodėl nukentėjusieji turėtų duoti neteisingus parodymus ir apkaltinti kaltinamuosius pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl vertino nukentėjusiųjų parodymus kaip teisingus.

Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog nėra jokių įrodymų, kad jis būtų sudavęs smūgius T. D. virtuvėje, ir tariamai tai patvirtinę liudytojai, iš tikro to nepatvirtina. Kolegija pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, ir kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas M. D. paaiškino, kad matė, kaip T. D. ėjo į virtuvę, o paskui jį M. Ž., kuris prisivijęs sudavė T. D. smūgius. Tokius T. D. parodymus patvirtino liudytojas A. L.. Be to, liudytojas A. S. paaiškino, kad matė iš vonios kruvinu veidu išeinantį T. D., o jam iš paskos M. Ž.. Ištirtų įrodymų visuma leido teismui padaryti teisingą išvadą, kad T. D., kaip nustatyta specialisto išvada, padaryti sužalojimai galvoje, yra nuo M. Ž. ir L. K. smūgių visumos. M. Ž. vonioje ir virtuvėje sudavė smūgius į galvą, o L. K. sudavė smūgius spirdamas butelį ir pataikydamas juo į galvą.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apskritai nenurodė dėl kokių priežasčių atmeta M. M. parodymus, kad M. Ž. visą laiką praleido su ja ir pažymi, jog M. M. tuo metu buvo T. D. klasiokė, taigi neturėjo jokios priežasties būti neobjektyvi ir liudyti nukentėjusiojo nenaudai, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog M. M. parodymai paneigti išanalizuotais liudytojų parodymais, kurie matė, kaip M. Ž. sudavė smūgius T. D.. Be to, kolegija pažymi, jog šiuo atveju buvo svarbiau ne tai, kad M. M. buvo T. D. klasės draugė, tačiau tai, kad ji tuo metu buvo M. Ž. mergina, ir buvo itin suinteresuota bylos baigtimi. Dėl šių aplinkybių visumos M. M. parodymai vertintini kritiškai.

Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjamas ir nenustatytas joks motyvas, dėl kurio M. Ž. galėjo sumušti T. D.. Pažymėtina, kad motyvas yra fakultatyvus subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, jis įeina į nusikalstamos veikos sudėtį ir yra įrodinėjamas tik tada, kai yra aprašytas BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. M. Ž. yra nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. – už tai, kad nežymiai sužalojo T. D.. Šio straipsnio dispozicijoje nėra aprašytas veikos motyvas, todėl jo įrodinėti nereikia. Taigi veika teisingai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes.

Nukentėjusysis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jam priteista suma – 1000 lt yra visiškai neteisinga. Padarytų traumų poveikį jaučia iki šiol. Patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir pažeminimą, nes jį mušė visų susirinkusių akivaizdoje. Nukentėjusysis nurodo, kad jam padaryta didelė moralinė skriauda. Kolegija pažymi, jog civilinis ieškinys turi būti pagrįstas. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas T. D. civilinį ieškinį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. T. D. atžvilgiu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis teigia, kad veido srityje esantiems randams pašalinti reikės nemažų lėšų, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jis nesiėmė jokių veiksmų randams pašalinti ir nepateikė jokių įrodymų, kad rūpinosi šiuo klausimu, nors po įvykio buvo praėję jau du metai. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, mokosi, dirba. Be to, pats nukentėjusysis teigia, jog niekur nedirba, motina yra pensininkė, kitos materialinės paramos nėra, todėl yra akivaizdu, jog nukentėjusysis prašydamas priteisti 20 000 lt turi aiškų tikslą praturtėti, kas nėra tapatinama su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusiojo prašoma 20 000 lt dydžio suma prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl nukentėjusiojo T. D. skundas atmestinas.