- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-456-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- S. T., J. T.
- Atsakovas
- J., J. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei,
dalyvaujant apeliantui ieškovui S. T., jo atstovui adv. Artūrui Šukevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. T. ir J. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-157-127/2010 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei J. T. bei atsakovės J. T. priešieškinį ieškovui S. T. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovas S. T. prašė priteisti jam ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės priešieškinio reikalavimams taikyti senatį. Nurodė, kad santuoka su atsakove J. T. sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu. Šiame sprendime nebuvo išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimai. Santuokos metu su atsakove iš bendrų lėšų įsigijo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Prašė butą padalinti natūra, nes neturi, kur gyventi, bloga sveikata, ketina ginčo bute gyventi su dabartine sutuoktine L. T. Sutiko, kad atsakovė mokėjo už buto šildymą, ginčo bute padarė remontą, tačiau ne už 6 000 Lt, kaip ji pati nurodė, o už 3 000 Lt. Sutiko kompensuoti atsakovei 1/3 dalį išlaidų už komunalines paslaugas, ½ dalį išlaidų už šildymą ir 1 500 Lt už ginčo buto remontą. Neprieštaravo, kad buvo išlaikymo vaikui įsiskolinimas, tačiau jį jau sumokėjo. Dalijant ginčo butą, prašė taikyti rinkos kainas, galiojančias bendros nuosavybės pabaigoje.
Atsakovė J. T. priešieškiniu prašė santuokoje įgytą turtą padalinti nelygiomis dalimis, pripažinti J. T. nuosavybės teises į 61/100 dalis santuokinio turto ir priteisti natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti S. T. nuosavybės teises į 39/100 dalis santuokinio turto ir priteisti natūra jam keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 50 000 Lt vertės prekes, kuriuos ieškovas pasiėmė nutraukiant santuoką; priteisti iš ieškovo J. T. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims nutraukus santuoką, faktiškai santuokos metu įgytas turtas buvo pasidalintas: J. T. atiteko butas, santuokos nutraukimo metu kainavęs 82 419 Lt, bei namų apyvokos daiktai ir baldai, kainavę apie 5 000 Lt; S. T. atiteko prekių (kailinių) už 50 000 Lt ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė buvo 7 000 Lt. Įsigyjant ginčo butą, kainavusį 8 000,76 rublių, pradinį įnašą už butą atsakovė sumokėjo iš savo asmeninių lėšų – tėvo M. R. asmeniškai jai dovanotų 4 000 rublių. Po santuokos nutraukimo iki nagrinėjamos bylos iškėlimo ginčo buto išlaikymas kainavo 28 010,36 Lt, buto remontas 6 778,93 Lt. Prie buto išlaikymo ir jo remonto ieškovas neprisidėjo. Be to, ieškovas skolingas ieškovei 2 359,75 Lt dukters Lilijos išlaikymui. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti jam ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu kainuojančio 125 000 Lt, nepagrįstas. Ieškovas, palikęs šeimą dėl kitos moters, daug metų neišlaikė buto, nemokėjo mokesčių, neprisidėjo prie buto remonto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažinęs S. T. nuosavybės teises į 1/3 dalį, o J. T. nuosavybės teises į 2/3 dalis buto (duomenys neskelbtini). Priteisė J. T. natūra butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 125 000 ir iš jos piniginę 41 666,67 Lt kompensaciją S. T. už jam tenkančią 1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini). Priteisė iš J. T. turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1 250 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti S. T., iš S. T. turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 572 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 1 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti J. T. Priteisė iš J. T. ir S. T. į valstybės biudžetą po 12 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas taikė ieškinio senaties terminą atsakovės priešieškinio reikalavimams dėl kilnojamojo turto padalijimo, nurodęs, kad CK 3.129 straipsnis numato, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo priimtas 2000 m. (duomenys neskelbtini), jame nustatyta, kad S. T. jau metus laiko gyvena atskirai. Atsakovė J. T. reikalavimą dalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą pareiškė tiktai 2009-03-17, t.y. suėjus senaties terminui santuokos metu įgytam kilnojamajam turtui dalinti. Dalindamas kooperatinį trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad pajinės įmokos sumokėtos santuokoje iš bendrų lėšų, o įrodymai, kad pradinį įnašą už butą J. T. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų – tėvo M. R. asmeniškai jai dovanotų 4 000 rublių, teismui nepateikti. Remiantis CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau įstatymas leidžia tam tikrais atvejais nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Kadangi ieškovas S. T. dešimtį metų nesirūpino butu, jo išlaikymu ir atnaujinimu, nemokėjo mokesčių ir kitų rinkliavų, o atsakovė J. T. ne tik sumokėjo visus mokesčius savo lėšomis, bet ir atnaujino butą, ieškovui S. T. pripažino nuosavybės teises į 1/3 dalį, kurios vertė 41 666,67 Lt, o atsakovei J. T. – į 2/3 dalis, kurių vertė 83 333,33 Lt, buto (duomenys neskelbtini), kainuojančio 125 000 Lt (remiantis atsakovės J. T. pateikta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 10-01-08-V). Teismas priteisė iš atsakovės kompensaciją ieškovui už jam priklausančią 1/3 buto dalį pinigais, nurodęs, kad S. T. daug metų negyvena ginčo bute, yra sukūręs kitą šeimą, todėl jo apsigyvenimas bute, kuriame gyvena buvusi sutuoktinė, vaikai ir anūkai, neigiamai atsilieptų visiems buto gyventojams, prieštarautų geros moralės normoms, o atsakovės turtinė padėtis leistų jai tokią kompensaciją sumokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, kad šalys išsituokdamos faktiškai turtą pasidalijo – atsakovei atiteko butas, ieškovui - vertingi kailiniai už 50 000 Lt, automobilis Audi 100 6 905,60 Lt vertės. Taikydamas ieškinio senatį atsakovės reikalavimui dėl kilnojamojo turto, įgyto santuokoje, padalijimo, visgi turėjo remtis faktine medžiaga, liudytojų parodymais ir įvertinti aplinkybę, kad santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas šalių faktiškai buvo pasidalintas. Atitinkamai turėjo būti sumažinta ieškovui priteistinos buto dalies vertė. Teismas privalėjo vertinti liudytojų parodymus dėl pradinio įnašo už butą sumokėjimo iš atsakovės asmeninių lėšų, tačiau dėl šių įrodymų vertinimo nepasisakė. Pradinio įnašo dydžiu turėjo būti mažinama ieškovui priteistinos buto dalies vertė. Ieškovas nevykdė pareigos mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai ir bylos nagrinėjimo metu buvo susidaręs 2 359,75 Lt įsiskolinimas, todėl, net ir nesant pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo skolos priteisimo, ieškovui priteistino turto vertės dalis turėjo būti mažinama išlaikymo įsiskolinimo dydžiu.
Apeliaciniu skundu ieškovas S. T. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl bendro santuokoje įgyto turto padalijimo ir priteisti iš S. T. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), arba, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad minėto buto padalijimas natūra šioje byloje negalimas, priteisti ieškovui S. T. piniginę kompensaciją už jam tenkančią ½ dalį buto pagal rinkos kainas; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes atsakovės atlikti buto gerinimo darbai ir komunalinių mokesčių mokėjimas yra objektyviai būtini kiekvienam rūpestingam tokio pobūdžio turto savininkui, ypač, kai šį turtą savininkas naudoja tenkindamas išimtinai savo interesus. Jei turtas vieno iš sutuoktinių žymiai pagerintas, atsakovės prašymu iš ieškovo galėjo būti priteista kompensacija. Atkreipė dėmesį, kad butas pagerintas už 5 280,93 Lt, o ne, kaip teigė atsakovė, už 6 089,66 Lt. Ieškovas išreiškė nesutikimą dėl J. T. pateiktos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. 10-01-08-V nustatytos buto, (duomenys neskelbtini), 125 000 Lt rinkos vertės. Anksčiau sutiko su tokia buto rinkos verte, nes nenorėjo vilkinti teismo proceso, be to, tikėjosi, jog butas bus padalintas natūra. Reali buto kaina didesnė, ekspertų vertinimu ji siekia 140 000 -150 000 Lt. Už pirmos instancijos teismo priteistą kompensaciją įsigyti būsto negalės, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo S. T. apeliacinį skundą atsakovė J. T. prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, tenkinti jos apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo teisė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo yra akivaizdi bei neprieštarauja nei teisės aktams, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-577/2009, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-220/2007). Nors ieškovas nesutinka su atsakovės pateikta buto verte, įrodymus dėl kitokios šio turto vertės turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, bet to nepadarė. Naujos turto vertės nurodymas apeliaciniame skunde vertintinas kaip naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimas. Ieškovo argumentas, nurodantis, kad turto vertės jis neginčijo, nes manė, kad teismas turtą padalins natūra, atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovą atstovauja advokatas, kuris galėjo ir privalėjo išaiškinti kiekvieno procesinio sprendimo pasekmes bei aktyvaus teismo vaidmens prasmę tokio pobūdžio bylose, taip pat faktą, kad apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikti nebus galima.
Apeliacinius skundus atsisakytina tenkinti.
Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys vaikai: A., g. (duomenys neskelbtini), M., g. (duomenys neskelbtini), L., g. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo metu visi vaikai liko gyventi su motina. Santuoka nutraukta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2000 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu (l. 5), dukters L. išlaikymui juo buvo priteista iš S. T. po 175 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Santuokos metu šalys įgijo butą su rūsiu, 61,45 kv.m. ploto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jo vertė santuokos nutraukimo metu sudarė 82 419 Lt. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi turto verte, nustatyta 2010-01-08, – 125 000 Lt, pagal J. T. pateiktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą. CK 3.119 str. nustato, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra padalijus turtą teismo sprendimu (CK 3.100 str. 6 p.), taigi atsakovės pateikta V. J. įmonės įvertinimo ataskaita geriausiai atitinka dalijamo buto rinkos vertę teismo sprendimo priėmimo metu. Ieškovo S. T. reikalavimas remtis turto įvertinimu vidutinę rinkos vertę apskaičiuojant vadovaujantis LR Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, taikant masinį vertinimą, yra nepagrįstas, nes tokiu būdu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ginčo buto vertė 191 000 Lt yra nustatyta 2008-12-04 ir neatitinka reikalavimo įvertinti turtą sprendimo priėmimo metu.
Ieškovas S. T., apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytomis šalims nelygiomis priteisiamo buto dalimis, teigė, jog teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo.
Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus taip pat atsižvelgiama sprendžiant dėl bendro turto padalijimo būdo. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovei priteisė didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį – 2/3, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dešimt metų nesirūpino butu, jo išlaikymu ir atnaujinimu, nemokėjo mokesčių nei kitų rinkliavų. Atsakovė sumokėjo visus mokesčius savo lėšomis, atliko buto remontą, pakeitė langus į plastikinius, įstatė šarvuotas duris, pakeitė santechniką. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai - buto remonto išlaidos 6 098 Lt sumai pagrindžiantys išlaidų dokumentai ir suvestinė (l. 57-69, 251), buto išlaikymo išlaidų 12 734,55 Lt sumai įrodymai ir suvestinė (l. 254, 69-177). Ieškovo teiginiai apie buto atnaujinimo mažavertiškumą nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl juos vertinti teismui nėra pagrindo. Atsikirtimų į kitos šalies reikalavimus pateikimas turi būti paremtas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje, kitaip jie neturi byloje reikšmės ir negali būti vertinami (CPK 178 str.). Sąrašas aplinkybių, kurios suteikia teismui teisę nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių pricipo, nėra baigtinis, jos kiekvienoje byloje nustatytinos atsižvelgiant į individualias reikšmingas ginčo aplinkybes. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad nuo šalių santuokos nutraukimo iki turto pasidalijimo praėjo beveik dešimt metų, per tą laiką iš esmės pasikeitė turto vertė, kitos aplinkybės, suaugo, tapo pilnamečiais ir savarankiškais jų vaikai. Tačiau santuokos nutraukimo metu šeimos namuose su atsakove liko gyventi visi trys vaikai, dukra L. buvo nepilnametė, ir visi kartu gyveno ilgą laiką. Remiantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos Viršuliškių seniūnijos 2009-01-27 pažyma Nr. (2009-42413-PS)-16 bute (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą tuo metu deklaravo atsakovė J. T., jos anūkas M. K., g. (duomenys neskelbtini), dukros A. F., g. (duomenys neskelbtini), L. S., g. (duomenys neskelbtini), pastarosios sutuoktinis R. S., g. (duomenys neskelbtini) (l. 27).
Šalių santuokos metu įgyto kilnojamojo turto pirmosios instancijos teismas nedalijo, šiems atsakovės J. T. reikalavimas taikė senatį (CK 3.129 str.). Byloje pateikiami įrodymai patvirtina, kad santuokos nutraukimo metu ieškovo vardu buvo įregistruotas automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (l. 181), kurio vertę atsakovė nurodė 6 905,60 Lt. Ieškovas S. T. neginčijo aplinkybės, kad šis automobilis liko pas jį, tai patvirtino teismo posėdyje 2009-09-16, automobilį įvertino 1 000 Lt (l. 223). Be to, atsakovė paaiškino, kad palikdamas šeimą, ieškovas paėmė sau vertingas prekes – kailinius, 20 vnt. (l. 206), daugiausiai audinių, kuriais prekiavo turguje. Nors ieškovas nepripažino šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme, naujai nurodė, kad prekes ėmė komiso pagrindais, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus, keitė savo paaiškinimus (parengiamajame posėdyje 2009-04-29 teigė, kad kailinių vertė buvo 20 000 Lt, l. 205, teismo posėdyje 2009-09-16, davęs priesaiką, teigė, kad kailinių vertė buvo 50 000 Lt, l. 223, teismo posėdyje 2010-04-15 teigė, kad jų vertė buvo 10 000 Lt, l. 261), todėl faktinės aplinkybės vertintos remiantis kitais duomenimis byloje, taip pat ir liudytojų parodymais. Verslo liudijimai prekybai prekyvietėse, išduoti S. T. nuo 1995-04-12 iki 1998-12-31, patentai prekybai prekyvietėse 1996 m., 1997 m., (l. 230, 54, 56) patvirtina, kad jis, iki paliko šeimą 1999 m., vertėsi prekyba turguje. Liudytojomis apklaustos L. S., K. T., V. R. parodė, kad ieškovas išeidamas iš šeimos pasiėmė kailinius, automobilį Audi 100 (l. 225, 226).
Nors šiam kilnojamajam turtui (automobiliui, prekėms) padalyti pirmosios instancijos teismas yra pritaikęs senaties terminą, esant byloje neginčytiniems duomenims apie faktiškai ieškovui atitekusį kilnojamąjį turtą, būtina į juos atsižvelgti nustatant šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šie faktai reikšmingi ne kaip dalintina bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nesvarbus tikslus tokio turto vertės nustatymas, bet kaip aplinkybė, turinti įtakos nustatant kiekvienam iš buvusių sutuoktinių tenkančias nuosavybės dalis.
Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijumi visos šios aukščiau aptartos aplinkybės – vaikų gyvenimas šeimos namuose kartu su atsakove po santuokos pasibaigimo, ieškovo paimtos vertingos prekės ir automobilis, pripažintinos taip pat reikšmingomis nustatant atsakovei didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė šias visas aplinkybes, kurias įvertinusi, teisėjų kolegija pripažįsta jas reikšmingomis nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tačiau keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas dalis ar kompensacijos dydį naujai įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo. Kaip jau buvo minėta aukščiau, po santuokos nutraukimo praėjo beveik dešimt metų, keitėsi tiek kilnojamojo, kuris praktiškai neišliko, tiek nekilnojamojo turto vertės, į bylą nėra pateikti tikslesnę kilnojamojo turto vertę pagrindžiantys duomenys, nėra galimybės objektyviai nustatyti detalų kompensacijų balansą, todėl ieškovui pirmosios instancijos teismo priteista 1/3 dalis, atsakovei 2/3 dalys dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės laikytina optimaliu sprendimu.
Apeliacinės instancijos teismui ieškovo S. T. pateikti įrodymai apie pablogėjusią jo sveikatos būklę, nuo 2010-08-04 nustatytą 40 proc. darbingumo lygį ir paskirtą 532 Lt netekto darbingumo pensiją nėra reikšminga aplinkybė nustatant jam priteistiną santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį, nes šios aplinkybės neegzistavo santuokos pasibaigimo metu. Taip pat nėra reikšmingi jo teikiami duomenys apie atsakovės J. T. vardu po santuokos nutraukimo įgytą ir paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nes tai yra atsakovės asmeninė nuosavybė, nėra dalintina, ir šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės nustatant kiekvieno iš sutuoktinių dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Antstolės D. P. 2009-11-23 išduota pažyma patvirtina, kad jos kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 803/02, skolininkas S. T., alimentų skola iki dukros L. pilnametystės sudaro 2 359,75 Lt (l. 229). Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išlaikymo skolos dydžiu nesumažino iš atsakovės ieškovui priteistinos kompensacijos, tačiau dėl to nėra būtina keisti sprendimą, nes dėl skolų įskaitymo šalys gali susitarti sprendimo vykdymo metu.
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kooperatinio buto (duomenys neskelbtini) statybos įnašui tėvai padovanojo 4 000 rublių, kurie turi būti pripažinti asmeninėmis lėšomis ir atitinkamai jai turi būti priteista didesnė buto dalis. Ieškovas S. T. lėšų dovanojimo faktų nepripažino, teigė, kad butas buvo statomas šeimos lėšomis, jis visą laiką dirbo (darbo knygelė l. 232-241). Šalys butą (duomenys neskelbtini) įgijo 1977 m. kooperatinės statybos būdu butų kooperatyve Nr. 134 K-205, buto orientacinė vertė sudarė 8 000 rublių, įnašo vertė – 3 200 rublių. J. T. 1976-07-23 įmokėjo 2 525 rub., 1977-07-26 – 800 rub. (l. 49-53). Tačiau duomenų, išskyrus liudytojų parodymus, kad įmokoms lėšos buvo jai tėvų dovanotos, byloje nėra. Duomenys apie 1971-1974 m. klientų sąskaitas AB banko „Hansabankas“ informacinėse duomenų bazėse nėra išlikę (l. 178, 179), todėl nėra galimybės įrodyti, kad atsakovės tėvai, ar pati atsakovė iki santuokos sudarymo būtų turėjusi asmeninių lėšų. Liudytojomis apklaustos K. T. ir I. L. S., atsakovės sesuo, patvirtino, kad pradiniam šalių buto statybos įnašui lėšų skyrė atsakovės tėvai, tačiau liudytojų parodymai nėra leistini, kai įrodinėjamas didelės vertės sandorio (4 000 rublių) sudarymas. Be to, reikšmingas ne tik lėšų perdavimas, bet ir jų suteikimas konkrečiam tikslui, nes nėra atmestina, jog buto statybai lėšos galėjo būti dovanojamos šeimai, t.y. abiems sutuoktiniams. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad pradinį įnašą už butą sumokėjo iš tėvo M. R. asmeniškai jai dovanotų lėšų, pagrįstai vertino kaip neįrodytą.
Ieškovui tenkančios nuosavybės dalies kompensavimas pinigais – 41 666,67 Lt, geriausiai atitinka šalių interesus, nes jis daug metų negyveno ginčo bute, yra sukūręs kitą šeimą, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino, kad jo apsigyvenimas bute, kuriame gyvena buvusi sutuoktinė, anūkai, neigiamai atsilieptų visų buto gyventojų interesams, prieštarautų gerai moralei, sudarytų prielaidas konfliktams kilti.
Remiantis aptartais argumentais, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliaciniai skundai netenkintini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė: