- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-411-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- UAB „If draudimas“
- Atsakovas
- UAB „G4S LIETUVA“
- Trečiasis asmuo
- O. B., UAB „GNT Lietuva“
- Advokatai
- Žygimantas Pacevičius, Kęstutis Pustis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „If draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-936-592/2007 pagal ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „G4S LIETUVA“ (buvusi UAB „Falck security“) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys O. B. , UAB „GNT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2005-11-10 ieškovas UAB „If draudimas“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 45001,65 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „GNT Lietuva“ 2004-01-01 buvo sudarę draudimo sutartį KR Nr. 000920 dėl gabenamų ir sandėliuojamų krovinių draudimo nuo visos galimos rizikos. Draudimo sutarties galiojimo metu – 2004 m. spalio-lapkričio mėnesiais – UAB „GNT Lietuva“ sandėlio patalpose buvo atrasti prekių trūkumai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo darbuotojas O. B. laikotarpyje nuo 2004 m. spalio mėn. vidurio iki 2004-11-16, vykdydamas UAB „GNT Lietuva“ pastato ir teritorijos, esančių Verslo g. 6, Domeikavos sen., Kauno rajone, apsaugą ir turėdamas laisvą priėjimą prie šiame pastate laikomų draudėjo prekių, iš šio pastato pagrobė svetimą didelės vertės turtą, padarydamas bendrovei 71475,77 Lt turtinę žalą. O. B. dalį prekių grąžino, todėl bendrovei padaryta žala sumažėjo iki 50085,72 Lt. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas išmokėjo UAB „GNT Lietuva“ 45001,65 Lt draudimo išmoką ir tuo atlygino padarytą žalą. Likusią neatlygintą žalą atlygino atsakovas. Nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal tarp atsakovo ir UAB „GNT Lietuva“ 2002-11-22 sudarytą sutartį Nr. FA0168 dėl UAB „GNT Lietuva“ priklausančio minėto pastato vidaus patalpų apsaugos bei bendros tvarkos palaikymo organizavimo ir vykdymo, atsakovas įsipareigojo organizuoti ir vykdyti objekto apsaugą ir užtikrinti, kad objektą saugos profesionalūs specialiai parengti apsaugos darbuotojai bei užtikrinti saugomo objekto saugumą, užkirsti kelią užpuolimams bei kitiems neteisėtiems kėsinimams į objektą, taip pat atsakovas buvo pilnai atsakingas už objekto, jo dalies bei objekte esančio turto netekimą, sugadinimą ar sunaikinimą. Siekdami užtikrinti ne tik fizinę objekto apsaugą, bet vykdyti ir techninę objekto apsaugą, atsakovas ir UAB „GNT Lietuva“ 2003-02-0l pasirašė sutartį Nr. TS04363. Atsakovui prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, todėl tai sąlygojo dar didesnius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, vykdant prievoles, tačiau atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovo darbuotojas O. B. įvykdė nusikalstamą veiką darbo (savo pamainos) metu eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas (LR CK 6.38 str., 6.248 str., 6.264 str., 6.1015 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „G4S LIETUVA“ (buvusi UAB „Falck security“) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Asmens ir turto saugos įstatymo 13 str. aiškiai nustato, kad asmens ir turto saugos paslaugų teikimo pagrindas yra rašytinė saugos tarnybos ir kliento sutartis. Šio ginčo atveju ieškovas negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo UAB „GNT Lietuva“ atsakovo atžvilgiu. Šiuo atveju nėra atsakovo atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Nei pagal Fizinės apsaugos sutarties prieduose esančias nuostatas, nei pagal kitas Fizinės apsaugos sutarties sąlygas, atsakovas neprisiėmė prievolės besąlygiškai garantuoti (užtikrinti) sandėliuose esančio turto išsaugojimą. Todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovo atsakyti už tai, ko atsakovas nebuvo įsipareigojęs įvykdyti UAB „GNT Lietuva“. Minėtos sutarties 4.1 p. buvo nurodyta, kad atsakovas pilnai materialiai atsakingas už sandėlyje esantį turtą tik tada, jei tas turtas buvo perduotas atsakovui saugoti pagal perdavimo-priėmimo aktą ir nuostoliai atsirado dėl sutartinių pažeidimų. 2004 m. spalio-lapkričio mėnesiais atsakovui vykdant Fizinės apsaugos sutartį, jokių vertybių ar kito turto bendrovė neperdavė atsakovui, o atsakovas iš šios bendrovės jokio turto nepriėmė. Ieškovas, minėdamas Techninę apsaugos sutartį, nepateikė jokių objektyvių įrodymų bei nenurodė, kokią konkrečiai šios sutarties prievolę pažeidė atsakovas. Priimant į darbą O. B. ir jam dirbant pas atsakovą, nebuvo nustatyta jokių teisės aktuose numatytų ar kitų pagrindų dėl ko šis asmuo negalėjo būti priimtas ir dirbti pas atsakovą ir/ar būtų suabejota jo sąžiningumu. Vien tik baudžiamosios bylos iškėlimas minėtam atsakovo darbuotojui ir jo kaip įtariamojo statusas tokioje byloje savaime nereiškė, kad nusikalstamą veiką įvykdė šis darbuotojas, o kartu nesudarė teisėto pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir/ar nerūpestingą ir neapdairų prievolių vykdymą. Vien prekių trūkumų sandėliuose nustatymo faktas, nesukėlė atsakovo atsakomybės. Atsakovo atsakomybei atsirasti buvo būtina nustatyti, kad ieškovo ar UAB „GNT Lietuva“ nurodyti nuostoliai buvo atsakovo elgesio rezultatas. Byloje esantis UAB „GNT Lietuva“ 2005-01-26 raštas, adresuotas ieškovui, dėl nuostolių atlyginimo buvo grindžiamas tik minėtu prekių sąrašu, nurodant jų vertę. Atsakovo atsakomybė ribojama apsaugos sutartimis (CK 6.113 str., 6.156 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.245 str. – 6.249 str., 6.253 str., 6.258 str., 6.1015 str.).
Tretysis asmuo UAB „GNT Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais. Pagal Fizinės apsaugos sutartį atsakovas įsipareigojo saugoti bendrovės turtą, esantį objekte, nuo kėsinimųsi. Nors sutarties objektas tiek sutartyje, tiek jos prieduose apibrėžtas nelabai tiksliai, nurodant, kad tai pastatai, tačiau apsaugos įmonės samdomos tam, kad nuo vagysčių ir panašių nusikaltimų nuosavybei būtų saugomas būtent patalpose esantis turtas. Su atsakovu buvo sudaryta minėta sutartis tuo tikslu, kad būtų saugomos patalpose laikomos prekės. Atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, nes neužtikrino tinkamos prekių apsaugos, neapsaugojo prekių nuo kėsinimosi, parinko netinkamą, vos mėnesį tedirbusį, nepakankamai išbandytą darbuotoją. Tai buvo atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovas neįrodė, kad jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, ir tinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį. Žalos padarymo faktas užfiksuotas byloje esančiuose dokumentuose. Tarp atsakovo sutartinių pareigų netinkamo atlikimo ir atsiradusios žalos buvo tiesioginis, aiškus priežastinis ryšys: jei atsakovas sutartį būtu vykdęs tinkamai, žala nebūtų atsiradusi. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas privalo atlyginti savo samdomo darbuotojo padarytą žalą. Sutarties sąlygos, kad atsakovas pilnai materialiai atsako už turto netekimą tik jei turtas jam perduotas pagal perdavimo aktus, o nuostolių dydžiui nustatyti sudaroma komisija, nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovo sutarties pažeidimo arba atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų (CK 1.137 str., 6.193 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.252 str., 6.264 str.).
Tretysis asmuo O. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-05-31 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 tarp UAB „GNT Lietuva“ ir UAB „If draudimas“ buvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, susiję ir su sandėliuojamais kroviniais. Minėtu laikotarpiu galiojo UAB „GNT Lietuva“ ir UAB „Falck security“ sutartis Nr. TS04363 dėl patalpų saugojimo stebėjimo ir reagavimo režimu (toliau – Techninė apsaugos sutartis), sutartis Nr. FA0168 dėl UAB „GNT Lietuva“ priklausančio prekybos centro pastatų, vidaus patalpų apsaugos ir bendros tvarkos palaikymo, aptariant, kad vienas iš saugomų objektų yra patalpos (toliau – Fizinė apsaugos sutartis). Kauno apygardos teismo 2006-04-12 nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, atsakovo darbuotojas O. B. nuteistas už UAB „GNT Lietuva“ priklausančių prekių vagystę iš minėtų patalpų (baudžiamoji byla Nr. 1-68-20/06). 2005-03-10 ieškovas sumokėjo draudėjui 45001,65 Lt už pastarojo patirtus nuostolius. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pagal sutartinius santykius atsakovas nėra atsakingas už UAB „GNT Lietuva“ padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad Techninės apsaugos sutarties ir Fizinės apsaugos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos ta apimtimi, kiek tai yra susiję su atsakovo pareiga pilnai atlyginti žalą. Teismas nustatė, kad pagal Fizinės apsaugos sutarties 4.1 p. nuostatas atsakovas įsipareigojo pilnai materialiai atsakyti tuo atveju, jeigu saugomuose objektuose esantis turtas buvo perduotas atsakovui saugoti pagal perdavimo priėmimo aktą, o šios sutarties 4.2 p. numatyta, kad nuostolių dydžiams nustatyti UAB „GNT Lietuva“ sudaro komisiją, į kurios sudėtį turi būti įtrauktas atsakovo atstovas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad UAB „GNT Lietuva“ perdavė turtą pagal perdavimo priėmimo aktą, kad buvo sudaryta minėta komisija. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko atsiranda prievolė iš sutartinių teisinių santykių atlyginti žalą. Teismas nustatė, kad teismo nuosprendžiu buvo konstatuota O. B. kaltė ir nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo atsakovo darbuotojas ir žala padaryta einant darbines pareigas. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad turi būti taikytos CK 6.264 str. nuostatos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareiga yra pagrįsti nuostolių dydį (pateikti prekių įsigijimo sąskaitas faktūras ir kitus įstatymų nustatytos formos apskaitos dokumentus). Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad trečiojo asmens UAB „GNT Lietuva“ išvardintų prekių sąrašas ir jame nurodytos sumos nėra pakankamas įrodymas, kad šios prekės priklausė šiai bendrovei, kad prekių vertė yra tokia, kokia nurodyta sąraše. Teismas konstatavo, kad pateiktos sąskaitos faktūros ir kita dokumentacija neįrodė aplinkybės, kad šios prekes priklausė būtent UAB „GNT Lietuva“. Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad nusikaltimo padarymo laikotarpiu UAB „GNT Lietuva“ balanse buvo apskaitytos šios prekes ir jos buvo laikomos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog sumokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, todėl nėra pagrįstas ir reikalavimas priteisti 45001,65 Lt dydžio nuostolius. Teismas pažymėjo, kad nuosprendyje konstatuota, jog O. B. kaltė pagrobus visą kaltinimo akte nurodytą daiktų kiekį nėra neabejotinai įrodyta. Teismas konstatavo, kad nėra įrodyta O. B. kaltė dėl kitų prekių vagystės fakto, todėl atsakovui neatsirado prievolė atlyginti šių prekių vertę. Teismas pažymėjo, kad atmetus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad visuma byloje esančių įrodymų leido padaryti išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.264 str., CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „If draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-05-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, taip pat pagal CPK taisykles perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, esminių procesinių teisės normų pažeidimų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Skundžiamas teismo sprendimas yra absoliučiai neteisėtas, kadangi buvo priimtas ir paskelbtas be motyvų, t.y. pagal Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimo Nr. 35/03-11/06 17 p. reikalavimus teismo sprendimas nebuvo surašytas jo paskelbimo dieną, o buvo surašytas praėjus pusei metų nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo paskelbimo dienos. Nors ieškovas ne kartą kreipėsi ir raštu, ir žodžiu į teismą dėl sprendimo pateikimo, ieškovui skundžiamas teismo sprendimas buvo pateiktas tik kartu su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-01-08 nutartimi po to, kai 2007-12-28 ieškovas raštu kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pirmininką dėl teismo sprendimo pateikimo. Ieškovo įsitikinimu, surašant sprendimą po ilgo laiko tarpo nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės teismas negalėjo įvertinti visų bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, proceso dalyvių pateiktų argumentų ir motyvų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, suvaržė ieškovo galimybes apginti savo teises ir teisėtus interesus įvertinant teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei pateikiant apeliacinį skundą.
2) Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik O. B. kaltės dėl negrąžintų prekių abejonėmis baudžiamojoje byloje, ir netirdamas bei nevertindamas civilinėje byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, nesivadovaudamas tikimybių pusiausvyros principu, pažeidė procesinės teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad O. B. kaltė nėra įrodyta dėl iš UAB „GNT Lietuva“ pavogtų, bet negrąžintų prekių vagystės, ir dėl to CK 6.264 str. pagrindu atsakovui neatsiranda prievolė atlyginti žalą. Atsakovas pripažino O. B. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl bendrovei padarytos žalos, kadangi atlygino dalį UAB „GNT Lietuva“ patirtos žalos (2005-06-27 mokėjimo nurodymas Nr. 704402237 sumai, lygiai 4084,07 Lt), o vėliau trečiajam asmeniui O. B. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Kadangi O. B. baudžiamojoje byloje pripažino savo kaltę tik dėl grąžintų prekių vagystės, o dėl likusių kaltę neigė, Kauno apygardos teismo 2006-04-12 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-20-06 buvo konstatuota, kad O. B. kaltė pagrobus visą kaltinimo akte nurodytą daiktų kiekį nėra neabejotinai įrodyta.
3) Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti trečiojo asmens O. B. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl visų iš UAB „GNT Lietuva“ pagrobtų prekių, o tuo pačiu pripažinti atsakovo pareigą kompensuoti ieškovo prašomą priteisti išmokėtą draudimo išmoką, lygią 45001,64 Lt. O. B. kaltę dėl likusių negrąžintų bendrovės prekių patvirtino įrodymai ir aplinkybės. UAB „GNT Lietuva“ prekių vagystės buvo užfiksuotos po O. B. įsidarbinimo pas atsakovą ir jo darbinių pareigų, saugant bendrovės turtą, pradžios. Nuosprendyje konstatuota, kad pirmą kartą prekes O. B. pagrobė iš bendrovės išdirbęs apie du mėnesius. Savo kaltę dėl dalies pagrobtų prekių O. B. pripažino. Taip pat pripažino, kad prekes pagrobė per kelis kartus. Žymią dalį pagrobtų prekių grąžino. Kadangi jis buvo sulaikytas po nusikaltimo padarymo, o ne jo darymo metu, nėra galimybių kategoriškai paneigti ar patvirtinti, kad pagrobė tik grąžintas prekes, o kitų – ne. Pagrobtų prekių buvo grąžinta po truputį praktiškai iš visų prekių grupių, kategorijų ar rūšių, nurodytų UAB „GNT Lietuva“ pranešimuose policijoje. O. B. turėjo visas galimybes pagrobti prekes, kadangi turėjo signalizacijos įjungimo metu patikrinti, ar užrakintos visos bendrovės sandėlio durys, ar nėra likusių pašalinių asmenų, ir tai darydavo vienas, be bendrovės atstovų. Nuosprendyje konstatuota, kad bendrovė buhalterinę apskaitą vedė tinkamai. Todėl nebuvo pagrindo abejoti bendrovės pateiktais duomenimis apie pagrobtų prekių kiekį ar pačių prekių buvimu sandėliuose. Kitų asmenų, grobusių ar įtariamų grobus minėtas prekes, nebuvo nustatyta.
4) Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių UAB „GNT Lietuva“ patirtą žalą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktos sąskaitos – faktūros ir prekių vežimo važtaraščiai nepagrindžia žalos dydžio. Atsakovas nepaneigė baudžiamojoje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės, kad bendrovė apskaitą vedė tinkamai, todėl teismas nepagrįstai kėlė abejones dėl to, ar pagrobtos prekės nusikaltimo padarymo metu buvo apskaitytos trečiojo asmens balanse, ar jos buvo laikomos minėtose patalpose.
5) Teismas sprendime nepasisakė, nevertino ieškovo teismo posėdyje išdėstytų išsamių argumentų ir motyvų, kodėl tarp UAB „GNT Lietuva“ ir atsakovo, sudarius sutartį, susiklostė faktiniai pasaugos santykiai, ir, todėl netinkamai kvalifikavo tarp bendrovės ir atsakovo susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl tarp atsakovo ir UAB „GNT Lietuva“ susiklosčiusių faktinių atlygintinės pasaugos teisinių santykių atsakovas už iš bendrovės pavogtas prekes atsako visais atvejais, jeigu neįrodo nenugalimos jėgos. Kadangi byloje nenugalimos jėgos aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl atsakovas privalėjo kompensuoti visą ieškovo išmokėtą draudimo išmoką už iš UAB „GNT Lietuva“ pagrobtas prekes.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Falck security“ atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-05-31 sprendimą palikti nepakeistą.
Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.
Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą ir atmesdamas reikalavimus atsakovui UAB „G4S LIETUVA“ (buvusi UAB „Falck security“), neįtraukdamas į bylą draudimo bendrovės, kurioje buvo apdrausta atsakovo profesinė civilinė atsakomybė, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.), nagrinėjant klausimą dėl subrogacijos taikymo šioje byloje (LR CK 6.1015 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl draudimo bendrovės, kurioje buvo apdrausta 2004 m. spalio-lapkričio mėnesiais atsakovo profesinė civilinė atsakomybė, įtraukimo į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos draudimo bendrovės teisėms ir pareigoms.
Subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Draudikas, įstojęs vietoj draudėjo (naudos gavėjo), išlaiko visas jo teises. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (pvz., draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą. Jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, t. y. tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko (nagrinėjamos bylos atveju). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė aplinkybių dėl subrogacijos taikymo šioje byloje. Kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, spręstina byla (LR CPK 8 str., 13 str., 41 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Ieškovas UAB „If draudimas“ sumokėjo pagal 2007-06-29 mokėjimo nurodymą (3 t., b.l. 36) 1350,05 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovui UAB „If draudimas“ 1350,05 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė