Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS atstovei A. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui E. B., institucijai duodančiai išvadą VVTAĮT prie LR SADM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

Atsakovas, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

Institucijos duodančios išvadą, VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS, atstovės nuomone ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( CK 3.3 str. ).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018-05-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pasekmių. Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad dukros A. B., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. B., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį atsakovas teiks materialinį išlaikymą po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo iki 200 Eur, kadangi iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai – abu vaikai pradėjo lankyti vaikų ugdymo įstaigas, nuo praeito sprendimo priėmimo vaikai išaugo, su amžiumi išaugo ir jų poreikiai, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis (dėl sergančių tėvų priežiūros ji negali dirbti). Kiekvieno vaiko poreikių, nurodytų ieškinyje, patenkinimui kas mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma.

Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Byloje nustatyta, kad šalių sūnus K. B., g. (duomenys neskelbtini), lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, o dukra A. B., g. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2-oje klasėje. Vaikų vieno mėnesio įprastinių poreikių patenkinimui reikalinga viso 400 Eur suma kiekvienam. O būtent: maistas 200 Eur, apranga 50 Eur, avalynė 22 Eur, ugdymo ir mokymosi reikmėms 19 Eur, švaros ir higienos priemonės 12 Eur, ryšiams ir internetui 19 Eur, transporto išlaidoms 12 Eur, pramogoms ir kultūriniams poreikiams 20 Eur, gyv. būsto išlaikymui 36 Eur.

Iš ieškovės aiškinimo, byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2018-12-31 nedirba, namuose prižiūri sergančius tėvus, kuriems reikalinga pagalba (motina juda tik su vaikštyne, nelipa laiptais, todėl jai būtina pagalba netgi rengiantis apatinę kūno dalį; tėvas nepaeina, sėdi vežimėlyje, rankas gali pakelti tik iki pečių linijos, sunkiai nulaiko ištiestą koją, pėdos nukarę). Nuo 2020-02-24 ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką (už 02 -211Eur, už 03 ir 04 – po 273 Eur ). Ieškovė su vaikais ir tėvais gyvena jų (tėvų) bute, vaikus jai padeda išlaikyti tėvai. Be to gauna: iš Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus 140,98 Eur išmoką vaikams, kuri nuo 2020-01 padidėjo – virš 200 Eur, iš Vaikų išmokų fondo kiekvienam vaikui mokama po 52 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nuo 2019-10-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2015-05-09 sprendimo priėmimo metu buvo bedarbis. Todėl jo (atsakovo) turtinė padėtis ( gaunamos pajamos) lyginant su 2015 m., kai jis nedirbo ir buvo priimtas teismo sprendimas, neabejotinai realiai pagerėjo. Atsakovas turto ir kitų išlaikytinių neturi, jis yra 47-erių metų amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, neturintis kitų išlaikytinių.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/201, 2014-12-10 nutartis Nr. 3K-3-529/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis po 2018-05-09 teismo sprendimo priėmimo pablogėjo, nes nuo 2018-12-31 nedirba dėl savo tėvų priežiūros, nuo 2020-02-24 yra registruota užimtumo tarnyboje, pragyvena iš gaunamų išmokų bei padeda jos tėvai, o atsakovas yra darbingas vidutinio amžiaus, dirbantis asmuo, kuris neturi kitų išlaikytinių, todėl realiai gali teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti (o ne po 50 Eur). Minėta, kad šalių abu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina – ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesne dalimi prisidėti prie abiejų vaikų išlaikymo, o tai daryti jai padeda kartu gyvenantys jos tėvai.

Pažymėtina, kad tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais (CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tarp jų ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.

Iš ieškovės aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukros A. B., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. B., g. (duomenys neskelbtini), poreikiai po 2018-05-09 priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 50 Eur kas mėnesį, tai yra praėjus dvejiems metams, pasikeitė, tai yra padidėjo: sūnus pradėjo lankyti vaikų ugdymo įstaigą darželį (duomenys neskelbtini)“, o dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2-oje klasėje , jų poreikiai išaugo ryšium su amžiumi (padidėjo poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, taip pat atsirado naujų poreikių - bendravimas su bendraamžiais, akiračio plėtimas, pramogos, higienos priemonės ir pan.; berniukas turi specialiųjų poreikių – turi raidos sutrikimų, jam teikiamos logopedo paslaugos, vaikas vežiojamas į užsiėmimus, patiriamos papildomos su tuo susiję kelionės išlaidos; dukra taip pat turi raidos sutrikimų, jai taip pat teikiamos logopedo paslaugos). Taigi, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad vaikų poreikiai po teismo 2018-05-09 sprendimo priėmimo ženkliai pakito, kadangi jiems reikia daugiau pinigų jų poreikiams tenkinti (ugdymui, laisvalaikiui, jiems reikalingi papildai, vitaminai, atsirado specialių poreikių, be to, augančiam vaikui reikalingas kokybiškas ir įvairiapusis maistas) .

Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2019-01-01 minimali mėnesinė alga yra 555 Eur, o nuo 2020-01-01 – 607 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, o šalių vaikų išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti.

Teismo išreikalauti byloje esantys rašytiniai įrodymai (Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyrius 2020-06-15 pažyma Nr, (duomenys neskelbtini) apie pajamas) patvirtina, kad nuo ieškinio padavimo – tai yra nuo 2019-11 kiekvienam ieškovės vaikui valstybė mokėjo po 70 Eur dydžio išmoką vaikui, o nuo 2020-01-01 valstybė moka po 100 Eur dydžio išmoką kiekvienam vaikui. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020-04-02 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020, išaiškino , kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.

Kadangi šalių vaikai nuo ieškinio padavimo gavo po 70 Eur dydžio išmoką vaikui, o nuo 2020-01-01 gauna po 100 Eur dydžio išmoką vaikui, todėl šiomis sumomis atitinkamai mažintinas nustatytas kiekvienam vaikui 400 Eur išlaikymo dydis (400 Eur – 70 Eur = 330 Eur ir 400Eur-100Eur = 300 Eur). Nustačius, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro nuo ieškinio padavimo- 2019-11-07 iki 2020-01-01 po 165 Eur (330Eur:2), o nuo 2020-01-01 po 150 Eur (300 Eur:2), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam iš nepilnamečių vaikų nuo ieškinio padavimo dienos – tai yra nuo 2019-11-07 iki 2020-01-01 po 165 Eur kas mėnesį, o nuo 2020-01-01 iki vaikų pilnametystės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė ( CK 3.192 str.,3.196 str.1d.1 p., 3.200 str., 3. 208 str.) .

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo turėtas 150 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo patenkintas 79 %, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 119 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 93 str.).

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 24,15 Eur, jos priteisiamos valstybės naudai taip : iš atsakovo 19,08 Eur, iš ieškovės 5,07 Eur išlaidų, (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str., 282 str, 1 d. 1 p.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dukrai A. B., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnui K. B., g. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai A. B., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnui K. B., g. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) kiekvienam kas mėnesį nuo 2019-11-07 iki 2020-01-01 , ir po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eurų) kiekvienam kas mėnesį o nuo 2020-01-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės I. B. naudai 119 Eur ( vieną šimtą devyniolika eurų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai : iš atsakovo E. B. 19,08 Eur ( devyniolika eurų 08 ct), o iš ieškovės 5,07 Eur (penkis eurus 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.