Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs I. S. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Daivos Žebelienės 2010 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Nomedo Metrikio 2009 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 85-1-00440-09, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Tauragės apskrities VPK 2009-06-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00440-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 198¹ str. 1 d. Tyrimas buvo pradėtas pagal I. S. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad nuo 2008-12-05 jos vyras A. S. , su kuriuo nebegyvena nuo 2009-04-08, ją slapta seka: kažkokiu būdu sužino apie jos mobiliojo ryšio skambučius, siunčiamas trumpąsias žinutes, elektroniniu paštu siunčiamus laiškus bei jos buvimo vietą.

Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras N. Metrikis 2009-10-19 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00440-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ str. 1 d., nes nenustatė, jog byloje yra duomenų, kad A. S. būtų kokiu nors specialiu programiniu būdu neteisėtai prisijungęs prie I. S. elektroninio pašto ar be jos žinios užsakęs „Locator“ paslaugą.

Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009-11-05 nutarimu atsisakė tenkinti I. S. skundą, kuriame ji nurodė, kad A. S. veikoje galbūt nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 198¹ str. 1 d., tačiau yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 166 str. 1 d. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog prie savitarnos svetainės „Mano Bitė“, siekiant gauti mobiliojo ryšio išklotines, buvo prisijungta L. S. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, išskyrus I. S. parodymus, jokių faktinių duomenų, jog tai padarė A. S. , tyrimo metu nebuvo surinkta.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-01-14 nutartimi atmetė I. S. skundą ir nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal I. S. pareiškimą atliktas išsamiai ir visapusiškai, atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, ištirtos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tinkamai įvertinti surinkti duomenys ir padaryta pagrįsta išvada, jog A. S. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 198¹ str. l d., 166 str. ir 167 str., todėl naikinti Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą nėra pagrindo.

Pareiškėja I. S. skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 85-1-00440-09 atliktas ne iki galo ir nevisapusiškai. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas neištyrus visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nenustačius su įvykiu susijusių asmenų, netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų bei netinkamai kvalifikavus nusikalstamą veiką. Pažymi, jog A. S. savo neteisėtais veiksmais, nusižengdamas LR Konstitucijos 22 str. nuostatoms, pažeidė jos teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, kadangi ji niekuomet nedavė jam sutikimo naudoti mobiliojo ryšio paslaugą „Locator“, sužinojusi apie šią paslaugą iškart pakeitė savo mobiliojo ryšio telefono numerį, taip pat nedavė sutikimo rinkti informaciją apie jos privatų gyvenimą. Todėl A. S. turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 166 str. 1 d. ir 167 str. 1 d. Mano, kad jo kaltės pagrindimui surinktų duomenų pakanka, tačiau esant būtinumui tikrai įmanoma jų surinkti daugiau. Pareiškėjos manymu, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokurorų priimti nutarimai bei Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos priimta nutartis tik patvirtina Tauragės rajono teisėtvarkos institucijų profesinį pasyvumą, nenorą kompetentingai ginti asmenų konstitucines teises bei šališkumą priimant atsakingus sprendimus asmens teisių ir teisėtų interesų srityje. Todėl prašo jos skundą tenkinti ir nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, panaikinti.

Nukentėjusiosios skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 212 str. nuostatos apibrėžia ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejus. Apylinkės prokuratūros prokuroras rėmėsi šio įstatymo 212 str. 1 p., nurodančiu, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra Kodekso 3 straipsnyje numatytų aplinkybių. Prokuroro nutarime nurodytas BPK 3 str. 1 d. 1 p., kuris numato pradėto baudžiamojo proceso nutraukimą, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sprendimas nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą priimtas remiantis šiuo baudžiamojo proceso įstatymo apibrėžimu. Tokia prokuroro išvada rodo, jog tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę (įtariamojo kaltės sąvoka pavartota BPK 212 str. 2 p.), tai iš dalies atspindi BPK 3 str. 1 d. taikymo motyvaciją. Kartu pažymėtina, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą negali būti grindžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas remiantis BPK 20 str. nuostatomis, nes ikiteisminio tyrimo metu renkami duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai pripažinti asmenį kaltu ar ne. Iš tirtos bylos matyti, kad konkretūs įtarimai dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos padarymo niekam pareikšti nebuvo, abu įvykio dalyviai buvo apklausti kaip liudytojai. BPK 21 str. apibrėžtas įtariamojo suvokimas yra pakankamai sudėtingas, todėl galima manyti, kad dėl galimos nusikalstamos veikos kaip įtariamasis buvo apklaustas A. S. , dėl to, kaip minėta, pranešimas apie įtarimą remiantis Kodekso 187 str. surašytas nebuvo. Todėl prokuroras, priimdamas sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovavosi tuo, kad nenustatė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, padarymo. Savaime suprantama, kad tokį sprendimą prokuroras galėjo priimti vertindamas į bylą surinktus duomenis (ne įrodymus). Dėl tam tikrų baudžiamojo proceso įstatymo (BPK) problemų tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo ir aukštesniojo teismo teisėjai, nagrinėdami ikiteisminio tyrimo problemą (dalyką), yra lyg ir priversti vykdyti teisingumą ikiteisminio tyrimo proceso stadijoje - spręsti konkretaus asmens kaltės klausimą (atsitiktinai ar ne, bet, kaip minėta, BPK 212 str. 2 p. minima net tokia sąvoka kaip įtariamojo kaltė, nors kaltės klausimas turėtų būti sprendžiamas remiantis tik įrodymais vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis. Ar gauti duomenys yra įrodymai, gali spręsti tik teismas ar teisėjas ir tik teisme vykstančiame procese. Tačiau nepaisant kai kurių baudžiamojo proceso įstatymo teorinių ir praktinių problemų, prokurorai ir teisėjai, remdamiesi bendrosiomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, privalo nuspręsti, ar baudžiamoji byla, kaip viena iš proceso materializavimo normų, gali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kur surinkti duomenys būtų vertinami kaip įrodymai, ar ne, antra, nuspręsti, ar tie duomenys apskritai turi procesinę reikšmę, ir vertinti, ar jie gali būti nagrinėjami teisiamajame posėdyje. Todėl manytina, kad ikiteisminis tyrimas, kaip viena iš baudžiamojo proceso stadijų, neturi būti tęsiamas ir byla neperduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, jeigu nustatomos akivaizdžios aplinkybės, rodančios, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš ikiteisminio tyrimo metu tirtos medžiagos matyti, kad konkreti problema kilo dėl to, jog nukentėjusioji I. S. įtarė, kad jos sutuoktinis A. S. neteisėtai ją sekė, naudodamasis mobiliojo ryšio bendrovėje užsakyta paslauga bei neteisėtai prisijungdamas prie kompiuterinės informacinės sistemos – nukentėjusiosios elektroninio ryšio adreso.

Kad mobiliojo ryšio paslauga, suteikusi galimybę žinoti kito asmens (nukentėjusiosios I. S.) buvimo vietą, buvo užsakyta, A. S. pripažino. Akivaizdu, kad tokie asmens veiksmai užtrauktų asmeniui baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, jeigu tų veiksmų turinys būtų pagrįstas veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių problema. Prokuroras, priimdamas sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, atsižvelgė į konkrečias aplinkybes, kad teisinio turinio ginčas kilo tarp sutuoktinių, kad įvykio aplinkybių nustatymo galimybės buvo ribotos. Iš tirtos medžiagos matyti, kad minėta mobiliojo ryšio paslauga gali būti užsakoma legaliai, esant kito asmens (sekamojo) sutikimui. Tiesioginės tokio sutikimo galimybės nurodytos ryšio bendrovių atsakymuose tyrimo pareigūnams: vienas iš tokių sutikimo būti sekamam būdų – gauti žinutę apie tai į savo mobilųjį telefoną ir paspausti mygtuką (+) apie sutikimo davimą. Nukentėjusioji aiškina, kad ji tokio sutikimo nebuvo davusi, kad tokį „sutikimą“ padarė pats A. S., pasinaudojęs šeimos gyvenimo aplinkybėmis, nes ji kartą pamiršusi ir namie palikusi telefono aparatą. A. S. aiškina, kad, iškilus tarpusavio nesutarimams, jis ir sutuoktinė nusprendė užsakyti paslaugą, kuria remiantis būtų galima nustatinėti I. S. buvimo vietą. Iš bylos matyti, kad tokia priemonė buvo realiai įgyvendinama. Tyrimo metu surinkti duomenys apibrėžtų galimos nusikalstamos veikos sudėtį, jei tie duomenys atspindėtų veikos ir objektyviąją, ir subjektyviąją puses. Nors, veikos objektyvieji požymiai tarsi ir žinomi, tačiau subjektyvieji veikos požymiai nėra nustatyti ir dėl ribotų galimybių jų nustatyti nėra įmanoma. Tai pastebėjo ir apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl žemesniojo prokuroro priimto nutarimo, kad abiejų įvykio dalyvių – nukentėjusiosios ir tariamo įtariamojo santykiai buvo susiję su šeimos gyvenimo problemomis, todėl neatmetama versija, kad įtariamasis tam tikrus veiksmus galėjo daryti esant nukentėjusiosios sutikimui. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti prokuratūros pareigūnų priimtų nutarimų ir naikinti Apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, kuria atmestas nukentėjusiosios skundas. Nors nukentėjusioji skunde nurodo, kad įvykio aplinkybės ištirtos nevisiškai, tačiau galimybių tirti ir nustatyti kitus duomenis nėra.

Dėl panašių aplinkybių prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos. Baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už šią nusikalstamą veiką, dispozicija apibrėžta konkrečiais požymiais – tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos pagrindus. Kitaip tariant, ši veika apibrėžiama kaip neteisėtas įsibrovimas į kito asmens (ar apskritai į informacinės sistemos) informacinę erdvę. Ir dėl galimo neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą surinkimo, ir dėl galimo įsibrovimo į kito asmens informacinę sistemą prokuroras taip pat vertino ribotų galimybių duomenis: abu įvykio dalyviai, gyvendami tame pačiame bute, naudojosi vienu kompiuteriu, todėl nepaneigtas galimo įtariamojo aiškinimas, kad jis iš tikrųjų yra skaitęs nukentėjusiosios elektroniniu paštu jos adresu siųstus laiškus, nes jį, kaip sutuoktinį, domino nukentėjusiosios elgesys. Tačiau įtariamasis paaiškina, kad kai kuriuos laiškus perskaitė ne prisijungdamas prie elektroninės sistemos, o buitiškai, nes nukentėjusioji išjungdavo tik kompiuterio ekraną, pamiršdama išjungti elektroninį paštą (procesorių). Tokie galimo įtariamojo veiksmai, susiję su tam tikromis šeimos gyvenimo ir buities aplinkybėmis, negali būti laikomi nusikalstamais, jeigu nenustatytas nusikalstamas prisijungimas prie informacinės sistemos tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja baudžiamosios teisės prasme. Todėl prokuroras, nenustatęs abiejose veikose nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes, kaip minėta, nenustatyta akivaizdžių duomenų, kurie leistų manyti, kad jie taptų įrodymais sprendžiant kaltės klausimą teisme.

Apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi nukentėjusiosios skundą dėl prokuratūros nutarimų, pagrįstai atmetė nukentėjusiosios skundą, nurodė, kad įvykių aplinkybės ištirtos tinkamai, kad daugiau surinkti duomenų į bylą galimybių nebuvo, todėl prokurorų priimti sprendimai buvo pagrįsti ir teisingi, tačiau teismas nutartyje neteisingai nurodė, kad prokuroras į bylą surinktus duomenis vertino kaip įrodymus. Kaip buvo minėta, ar į bylą surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, tačiau metodologinis netikslumas nedaro nutarties neteisėtos ir nepagrįstos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. S. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos 2010 m. sausio 14 d. nutarties, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokurorų 2009 m. spalio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimų atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.