Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-01 · Byla Nr. N1-1641-818/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
N1-1641-818/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03655-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
E. P., J. G., E. Š.
Nukentėjusysis
A. J., V. K., E. G., Š. R., D. K.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N1-1641-818/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03655-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.11.10.; 1.2.4.6.8.; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Linai Leščiovai, Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Linai Urbonienei, Rūtai Pečkaitytei,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Silvai Mardosaitei, Juozapui Puškoriui, Eleonorai Adai Unčiurienei,

kaltinamojo E. P. atstovams pagal įstatymą E. P. ir O. P., kaltinamojo J. G. atstovei pagal įstatymą M. S.,

kaltinamiesiems E. Š., J. G., E. P.,nukentėjusiesiems A. J., V. K., E. G., Š. R., D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas šešis kartus:

2012-04-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 12 parų;2012-05-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;2012-06-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2012-04-24 ir 2012-05-03 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams;2012-07-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, paskirtąją bausmę subendrinus su 2012-06-15 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams;2012-08-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 20 parų. Paskirtąją bausmę subendrinus su 2012-07-24 teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams, šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę;2012-10-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 2 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

284 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos);

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas 2014-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 180 straipsnio 1 dalyje;

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), 2015-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 180 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. Š. 2014-11-01 19.58 val., veikdamas iš chuliganiškų paskatų, būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: visuomeninio transporto sustojimo „Europos aikštė“, esančio prie pastato Vilniuje, Konstitucijos pr. 3A, sudavė nukentėjusiajam E. G. kumščiu vieną kartą į veido sritį, nuo ko pastarajam pargriuvus ant žemės, koja spyrė ne mažiau kaip tris smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį gleivinės nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, odos įtrūkimu apatinės lūpos raudonyje, poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, dešiniame kelio sąnaryje, nosies kaulų lūžiu, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kaltinamasis E. Š. 2014-11-01 apie 20.00 val. veikdamas kartu su J. G., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu būdamas viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: prie pastato, esančio Vilniuje, Lvovo g. 25, sudavė nukentėjusiajam Š. R. kumščiu ne mažiau vieną kartą į galvos sritį bei J. G. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį ir spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą, po ko E. Š. sudavė nukentėjusiajam tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių į galvos sritį, tuo nuskeldamas priekinio viršutinio danties dalį ir tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam Š. R. fizinį skausmą, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kaltinamasis E. Š. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t.y. 2014-11-04 apie 22.00 val., Vilniuje, Šeimyniškių g., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, 9-tojo maršruto troleibuse pasakęs D. K., jog su savimi turi peilį ir pareikalavęs atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, sudavė nukentėjusiajam D. K. du kartus kumščiu į galvos sritį, po ko iš D. K. striukės dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 920“ 144,81 eurų (500 litų). vertės su SIM kortele „Pildyk“ 3 eurų vertės, iš kelnių galinės kišenės ištraukė piniginę 14,48 eurų (50 litų) vertės, su joje buvusiais: vilniečio kortele 14,48 eurų (50 litų) vertės, AB „Swedbank“ „Zoom“ kortele, parduotuvių „RIMI“, „Maxima“, „Norfa“, „Croop town“, „Kika“ ir „Mylimiausia“ nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis turtinės vertės, po ko sudavė kumščiu vieną kartą D. K. į pakaušį tuo nukentėjusiajam D. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva kairio smilkinio – skruosto srityje, poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, D. K. priklausantį 173,77 eurų (600 litų) vertės turtą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to kaltinamasis E. Š. veikdamas kartu su J. G. ir E. P., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014-11-08 apie 18.50 val., prie namo Kalvarijų g. 26, Vilniuje, jis sudavė ne mažiau kaip du kartus A. J. į galvos sritį ir spyrė pastarajam į užpakalį, po ko nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, kartu su J. G. ir E. P. bendrai nukentėjusiajam sudavė tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos plaukuotosios galvos žaizda, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš nukentėjusiojo striukės dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Huawey 510“ 173.77 eurų (600 Lt.) vertės, su TELE 2 SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, ir kartu su J. G. ir E. P. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. J. priklausantį 173.77 eurų (600 Lt) vertės turtą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. veikdamas kartu su E. Š. ir E. P. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014-11-08 apie 18.50 val., prie namo Kalvarijų g. 26, Vilniuje, E. Š. sudavus ne mažiau kaip du kartus A. J. į galvos sritį ir spyrus pastarajam į užpakalį, po ko nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, kartu su E. Š. ir E. P. bendrai nukentėjusiajam sudavė tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos plaukuotosios galvos žaizda, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo iš nukentėjusiojo A. J. striukės dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Huawey 510“ 173.77 eurų (600 Lt.) vertės, su TELE 2 SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, ir kartu su E. Š. ir E. P. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. J. priklausantį 173.77 eurų (600 Lt) vertės turtą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. P. veikdamas kartu su J. G. ir E. Š., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014-11-08 apie 18.50 val., prie namo Kalvarijų g. 26, Vilniuje, E. Š. sudavė ne mažiau kaip du kartus A. J. į galvos sritį ir spyrė pastarajam į užpakalį, po ko nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, kartu su J. G. ir E. Š. bendrai nukentėjusiajam sudavė tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos plaukuotosios galvos žaizda, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo iš nukentėjusiojo striukės dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Huawey 510“ 173.77 eurų (600 Lt.) vertės, su TELE 2 SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, ir jis kartu su J. G. ir E. Š. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. J. priklausantį 173.77 eurų (600 Lt) vertės turtą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad su kaltinamaisiais P. ir G. ėjo nuo PC “Panoramos“ link fontano ir pasirodė senukas, kuriam kaltinamasis E. Š. įspyrė ir trenkė alkūne. Jam iškrito telefonas, bet kaltinamasis E. Š. jo neėmė. Jis nepamena, ar tą dieną vartojo alkoholį, tačiau jis pirmas užkliudė praeivį. Buvo tamsu, tas žmogus ėjo savo keliu, o kaltinamasis E. Š. nežino, dėl kokios priežasties užkliudė jį alkūne. Žmogus nenukrito, tik pradėjo kažką sakyti ir tada kaltinamasis E. Š. jam ranka trenkė į galvos sritį. Ar jis nukrito, kaltinamasis E. Š. nepamena. Kaltinamieji G. su P. stovėjo toliau. Po to kaltinamasis E. Š. nukentėjusiajam dar kartą trenkė ir jis nukrito. Kai jis nukrito, kaltinamasis E. Š. jam dar kartą trenkė. Jis nežino, kodėl jį dar spardė, kai jis gulėjo. Jis nesigynė. Lvovo gatvėje kaltinamieji vėl trise ėjo link namų, ir vėl kaltinamasis E. Š. pats užkliudė žmogų, kurį pradėjo mušti. Pirmą kartą trenkė į galvą ir vėliau spyrė koja, o ką tas asmuo darė, kaltinamasis E. Š. nebepamena. Po sumušimo kaltinamieji nuėjo toliau. Troleibuse kaltinamasis E. Š. važiavo su D. namo ir pamatė miegantį asmenį. Jis priėjo prie jo ir bandė įkišti į jo kišenę ranką, nes norėjo ką nors pavogti. Jis atsimerkė, o tada kaltinamasis E. Š. jam trenkė į galvos sritį ir vėl įkišo ranką į jo kišenę ir ištraukė telefoną „Nokia“. Jis vėliau dar kartą jam trenkė ir ištraukė piniginę. Draugė D. nieko nedarė, tik sėdėjo prieky. Tas asmuo užsidengė galvą ir viskas. Jo piniginėje nebuvo visai pinigų. Telefoną „Nokia“ po poros dienų kaltinamasis E. Š. paskolino D., piniginę išmetė. Su kaltinamaisiais G. ir P. tamsiu paros metu vėl važiuodami iš PC „Panoramos“ namo, sutiko asmenį, kurį kaltinamasis E. Š. vėl užkliudė ir trenkė jam į galvą bei spyrė koja. Kaltinamieji G. su P. stovėjo toliau nuo kaltinamojo E. Š.. Tada jis pradėjo eiti nuo to asmens, kurį mušė ir jis jam kažką pasakė. Tada kaltinamasis E. Š. vėl grįžo ir dar kartą spyrė jam į užpakalį, jam iškrito telefonas, kurį kaltinamasis E. Š. paėmė ir pardavė. Įvykių aplinkybes kaltinamasis E. Š. labiau prisiminė tuo metu, kai davė parodymus, nei dabar, nes dabar ne viską prisimena. Pagarsinus bylos I tomo 159 lapą kaltinamasis E. Š. parodė, kad maišosi savo parodymuose, bet sutinka, kad buvo sužeisti žmonės ir sugadintas bei atimtas svetimas turtas. Susitarimo su G. nebuvo dėl sudavimų nukentėjusiesiems. Be to kaltinamasis E. Š. jau nepamena ar G. juos mušė. Kaltinamasis E. Š. kišo ranką į kišenę asmeniui, kurį mušė troleibuse. Kaltinamasis E. Š. sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais ir jų dydžiu.

Kaltinamasis J. G. teismo posėdyje savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis paaiškino, kad lapkričio 8 dieną jis su kaltinamaisiais Š. ir P. važiavo iš PC „Panoramos“ ir beeinant link jų ėjo žmogus, kurį vėliau kaltinamasis J. G. pamatė jau gulintį, nes kaltinamasis Š. jį užkabino pečiu ir jam trenkė į galvą. Tada kaltinamasis J. G. pamatė kaip pas kaltinamąjį E. Š. rankose atsirado telefonas, o kokiu būdu - nematė. Vėliau tą telefoną kaltinamieji pardavė stoty, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamasis J. G. nepamena, ką tuo metu darė kaltinamasis E. P.. Jis sutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, bet nesutinka su ligonių kasų pareikštu civiliniu ieškiniu. Teismui pagarsinus bylos I tomo 152 lapą, kaltinamasis J. G. parodė, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas, bet iš pradžių jis jo neatpažino kaip savo kaimyno.

Kaltinamasis E. P. teismo posėdyje savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad jis su draugais D., J., E. ėjo nuo PC „Panoramos“ link fontano, o D. paėmė žibintą, metė į senuką ir pataikė jam į galvą. Tada kažkas jam spyrė ir senukas atsisėdo ant žemės. Visi pabėgo, o kaltinamasis E. P. kartu pardėjo bėgti. Jis jokio fizinio smurto nepanaudojo ir išvis nukentėjusiojo nemušė. Ir kai pareigūnai jį pagavo, ant jo krumplių nebuvo nei patinimų, nei paraudimų. Jis tik buvo šalia. Kaltinamasis E. P. važiavo priduoti telefoną, bet pinigų už jį negavo. Taip, žmogus dėl prarasto telefono patyrė žalą. Savo elgesį kaltinamasis vertina blogai. Nei su Š., nei su G. E. P. nėra susipykęs. Jam niekas negrasino, jis pats viską papasakojo, nes nenori už kitus sėsti. E. P. su jais važiavo į stotį. Kaltinamasis E. P., pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l. 172), patvirtino juos ir paaiškino, kaip matė, jog kaltinamasis J. G. irgi sudavė nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad lapkričio mėnesį, 19:00 val. vakaro, jau buvo gerokai pritemę, jis ėjo nuo Krokuvos g. link „Europos“. Ten yra toks gan siauras praėjimas ir stovėjimo aikštelė, tai tame tarpe. Nukentėjusysis pamatė iš tolo, kad ateina jaunuoliai su juodais treningais, visi su gobtuvais, bet jis tiek metų pragyvenęs, nepagalvojo, kad čia, Šnipiškėse, jį gali užkabinti. Jeigu jis būtų pagalvojęs, jis galėjo apsisukti, 50 metrų paeiti ir būtų prie savo namų. Einant pro šalį jam vienas įspyrė į kojas, matyt, toks buvo užkabinimo ženklas. Nukentėjusysis atsisuko ir sustojo. Tada tas aukštas, kurį nukentėjusysis atpažino atpažinimo metu, smogė kastetu ar kažkuo panašiu nukentėjusiajam į galvą ir ją prakirto. Nukentėjusysis trumpam neteko sąmonės ir parkrito. Jis nežino, kaip jie jį atvertė, bet jis atsigavo kniūpsčias, pristumtas prie pastato sienos, o mažiukai jį spardė. Nukentėjusysis neturi dviejų pirštų ir jie sutrypė jam tą ranką taip, kad jis ligi šiol jos negali užsigydyti. Didysis spardė tik galvą, spardė iš šono, matyt, buvo su minkštais batais, pamatė, kad gaunasi ne koks smūgis, tuomet pradėjo iš viršaus trypti galvą. Mažiukas dar kažkuris įlindo į kišenę, ištraukė telefoną ir pasišalino. Nukentėjusysis dar riktelėjo, kur šlepetė, o tas ilgas pagrasė, kad tuoj ateis jam šlepetę atiduoti. Pats įvykis įvyko 2014 m. lapkričio mėn. Nukentėjusysis matė iš tolo einančius vaikinus, jam atrodo, iš viso jų buvo penki. Bet kurie iš jų jį spardė, nukentėjusysis tiksliai negali pasakyti. Aukštas vaikinas (parodė į kaltinamąjį E. Š.) trypė galvą, teko policijoje jį atpažinti. Buvo jie su gaubtais, nukentėjusysis iš pradžių nelabai įsiminė. J. G. yra nukentėjusiojo kaimynas, jis jį labai gerai įsiminė. O kaltinamąjį E. Š., nors ir buvo pritemę, bet nukentėjusysis paskui atpažino. Buvo 19.00 val., toje vietoje nėra apšvietimo, bet yra vaizdo kamera. Nukentėjusysis nežino, ar buvo pažiūrėti įrašai. Spyrė į koją kažkuris mažiukas. Nukentėjusysis A. J. negali pasakyti, ar J. G. dalyvavo, nes kai jis buvo parkritęs, jis matė, kad J. G. stovėjo atokiau. Aukštesnysis sudavė į galvą ir paskui, kai nukentėjusysis parkrito, spardė jam į galvą. Apie dešimt smūgių į galvą buvo suduota. Į galvą buvo vieno asmens suduoti smūgiai, o į kitas kūno vietas, nukentėjusiojo manymu, dar du buvo. Sekundei nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę ir tada prasidėjo trypimas. Nukentėjusįjį parvertė ir jis atsirado prie sienos. Buvo vienas smūgis į galvą, nukentėjusiojo manymu, kastetu, nes buvo prakirsta nemaža žaizda, dar krūtinė buvo suspardyta, trys hematomos buvo didelės ant krūtinės. Jis šiaip taip parėjo namo ir žmona iškvietė greitąją, išvežė į Lazdynus. Galva, krūtinė buvo suspardyta, ranka sutrypta, kapiliarai iki šiol negali atsistatyti. Dingo telefonas, civilinis ieškinys dėl telefono praradimo pareikštas, telefonas kainavo 600 Lt. Nukentėjusysis daugiau nieko neturėjo, nes išėjo pasivaikščioti, buvo po infarkto, todėl gydytojas liepė pasivaikščioti. Atpažinimas vyko gyvai, nukentėjusysis iš karto nurodė asmenis. Jis patvirtino, kad atpažino asmenis (I t., 134 b.l., 139 b.l.). Čia buvo jų surežisuota, paskutinis eidamas įspyrė, nukentėjusysis atsisuko ir paklausė, ką jie daro, tada jie puolė nukentėjusįjį. Anksčiau su kaimynu jis neturėjo konflikto. Tai buvo jų visų bendri veiksmai. Vyresnysis mušė į galvą, mažesnieji spardė visą kūną. Aukštesnis pasakė tam, kuris kraustė kišenes, kad gerai pažiūrėtų, gal dar pinigų yra, bet tas, matyt, jau viską gerai buvo apžiūrėjęs, todėl atsakė, kad pinigų nėra. Nukentėjusysis negali tiksliai garantuoti, bet jam atrodo, kad kišenes kraustė kaltinamasis E. P.. Nukentėjusysis A. J. gali būti ir be akinių. Jis puikiai mato. Akiniai tik šiek tiek pagerina regėjimą. Pareigūnai bendravo su nukentėjusiuoju jo namuose. Kai jis atėjo į namus, tada atėjo pareigūnai, galbūt žmona iškvietė policiją. Nukentėjusysis jiems papasakojo viską kaip buvo. Į ligoninę jis buvo išvežtas iš namų ir su policininku bendravo namuose. Kai nukentėjusysis gulėjo ir jį spardė, jis negalėjo pasisukti ir žiūrėti, tuo labiau, jog jam reikėjo saugoti galvą. Jis negali tiksliai tvirtinti, kad P. jį spardė. Nukentėjusiojo manymu, mažiausiai trise spardė, pojūčiai tokie buvo. Jis jautė, kad vienas visą laiką spardė galvą, iš pradžių iš šono, po to iš viršaus. Pas visus minkšti padai, ne ypatingai nukentėjusiajam buvo šonai suspardyti, tik ant krūtinės buvo trys didelės hematomos. Š. tikrai spardė galvą. Nebuvo daugiau. Du vidutinio ūgio, kiti du mažesnio ūgio. J. G. stovėjo kokiu pusantro metro atstumu. Kai nukentėjusysis A. J. jį pamatė pasukęs galvą, jis ten stovėjo. Labai sudėtinga pamatyti, kai yra trypiama galva. Nukentėjusįjį mušė apie penkias minutes. Tuo metu netoli esanti parduotuvė „Maxima“ buvo uždaryta remontui ir joje nieko nebuvo.

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis vėlai grįžo namo ir sūnus jam nieko nepasakė. Po trijų dienų jis pastebėjo, kad sūnus neturi telefono, pradėjo klausti, o jis prisipažino ir pasakojo apie tą visą įvykį. Tą pačią dieną V. K. sureagavo ir kreipėsi į policiją. Pagal sūnaus pasakojimą jis įlipo į troleibusą ir neužilgo įlipo pora, atsisėdo priešais jį. Neužilgo vaikinas prisėdo šalia jo, pasakė, kad turi peilį, ir nurodė atiduotų jam telefoną. Kai sūnus pradėjo priešintis, E. davė jam kelis smūgius į pakaušį, atėmė telefoną, piniginę. Dar mergina, kuri buvo kartu, paprašė paimti ausines, jis paėmė ausines ir abu išlipo sekančiame sustojime. Viską nukentėjusysis V. K. papasakojo iš savo sūnaus atpasakojimo. Tą dieną V. K. nieko nepastebėjo, pastebėjo po trijų dienų. Sūnus pastoviai rankose turi telefoną, bet tėvai pastebėjo, kad nebeturi ir tada jis papasakojo visą istoriją. Kai V. K. su sūnumi buvo Žirmūnų PK, jis atpažino E. Š. pirmą kartą iš nuotraukos, o kitą kartą – atpažinimo metu, kuriame dalyvavo dar du sūnui nematyti vaikinai. Buvo atimtas telefonas, piniginė, kurioje pinigų nebuvo, visokios nuolaidų kortelės, vilniečio kortelė. Su sūnumi tėvas vyko į apžiūrą. Jam nustatė sumušimus pakaušyje, rimtų sužalojimų nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Dėl sumušimų sūnus iš pradžių pasakė, kad lipdamas iš autobuso pargriuvo. Vėliau, kai kilo klausimas dėl telefono, sūnus viską papasakojo ir pasakė, kad buvo suduota.

Nukentėjusysis D. K. teismo posėdyje parodė, kad jis važiavo iš Šiaurės miestelio 9 troleibusu, buvo vėlu, ir prieš „Panoramos“ stotelę įlipo E. Š. su kažkokia mergina. Mergina atsisėdo, o jis stovėjo. Vėliau jis atsisėdo šalia, pasakė atiduoti telefoną ir pagrasino, jog turi peilį ir papjaus. Peilio nukentėjusysis nematė, bet pagalvojo, kad E. Š. jį turi, nes jis laikė ranką kišenėje. Nukentėjusysis nenorėjo atiduoti telefono, bet po to gavo kelis smūgius, o E. Š. pats paėmė telefoną, piniginę ir išėjo. Asmuo, kuris užpuolė nukentėjusįjį buvo E. Š.. Jis prisėdo, grasino, mušė nukentėjusįjį. Sudavė ne daugiau kaip 5 kartus: porą kartų į veidą ir į pakaušį. Mergina tik sėdėjo ir nieko nedarė. Troleibusas buvo tuščias, visi įlipo Panoramos stotelėje. Pirmą dieną, kai po įvykio nukentėjusysis grįžo, jau buvo vėlu. Kitą dieną jis iš karto ėjo į mokyklą. Jis pasakė, kad nugriuvo iš troleibuso, buvo nestipriai matomi sužalojimai, mėlynė. Po to nukentėjusysis atėjo namo, o mama ir tėvas pamatė, kad jis neturi su savimi telefono ir tada jis viską papasakojo. Jam teko važiuoti pas gydytojus, nieko ten tokio nebuvo. Užfiksuoti sužalojimai. Nukentėjusysis atpažino jį užpuolusį asmenį iš nuotraukų, o po to gyvai. Tai buvo E. Š.. Nukentėjusysis D. K. sėdėjo paskutinėje sėdynėje, gale. Nei vieno keleivio nebuvo, tik E. Š. ir mergina. D. K. po apiplėšimo iš pradžių priėjo prie vairuotojo, bet prilipo žmonių, jis pagalvojo, kad grįš namo ir papasakos tėvams, tačiau atėjus namo buvo baisu pasakoti. Ne tą pačią dieną nukentėjusysis kreipėsi dėl sužalojimų, bet jau pirmą dieną, kai atėjo į mokyklą, pamatė sužalojimus. Kitur jis nesusitrenkė. Jo draugas važiavo iš Gariūnų, parašė jam „Facebooke“, kad matė jo telefoną, atsiuntė jam nuotrauką, bet veido nebuvo. Nukentėjusysis pasakė, kad tai jo telefonas, taip pat yra sudaužytas. Tuomet draugas atsiuntė jam merginos nuotrauką ir pasakė, kad žino jos „Facebooką“. Tai buvo ta pati mergina, kuri buvo su E. Š.. D. K. jos nuotrauką atnešė pareigūnams, telefoną grąžino.

Nukentėjusysis E. G. teismo posėdyje parodė, jog 2014-11-01 jį užpuolė prie „Europos“. Apie 20:00 val. jis praėjo Konstitucijos pr. požeminę perėją link „Europos“ ir norėjo sėsti į autobusą. Prieš jį ėjo visi šie trys žmonės, jie tiesiog prasilenkinėjo. Nukentėjusysis jautė agresyvumą iš šių žmonių. Praeinant E. Š. bandė užsimoti ir trenkti jam į veidą. Jis jam užkabino plaukus. Veiksmas buvo, kameros, viskas yra, buvo žmonių. Pats smūgis jam pro plaukus praėjo, jis atsisuko. Tik to turbūt ir reikėjo. Jie laukė to kontakto, vienu momentu E. G. suprato, kad blogai padarė, kad atsisuko, nes yra žmonių, kuriems tiesiog reikia prie tavęs prisikabinti. Iniciatorius buvo E. Š., o kiti du tik dalyvavo visame tame. E. Š. bandė nukentėjusiajam suduoti, tarp jų buvo gal 10 metrų atstumas, jis judėjo link stotelės. Tuo momentu prie jo priėjo E. Š.. Ar kiti du vaikinai buvo arti, ar ne, nukentėjusysis neprisimena. Pagrindinis buvo E. Š.. Jis pradėjo ir klausė, ar E. G. turi kokių nors problemų. E. G. pasakė jam nusiraminti. E. G. jį prisiminė kaip užpuoliką, nes kai jis pakėlė kumščius, pas jį buvo ant krumplių kažkokios raidės ištatuiruotos. Tardytojas irgi pasakė, kad jeigu nukentėjusysis parodys iniciatyvą, tai pats bus apkaltintas, kad pirmas šoko. E. G. E. Š. smogė į veidą. Jis pirmą kartą nepataikė, o po to smogė į nosį, buvo sulaužyta nosis. Buvo daryta teismo medicinos ekspertizė per kelis kartus. E. G. tiesiog pasidarė silpna ir jis nukrito. Sąmonės nukentėjusysis nebuvo praradęs. Jis nukrito ant pilvo ir kažkokia liudytoja davė parodymus, kad jis gulėjo ant žemės, o jam buvo spardoma galva. E. G. mano, kad jokio plėšimo nebuvo, nes iš jo niekas nedingo, bet gal dėl to, kad visi jo daiktai pakankamai giliai buvo sudėti ir buvo daug žmonių stotelėje. Nors jie ir nereagavo, bet tai daro įtaką. Po to jie pasišalino, o kažkoks žmogus pasiūlė jam iškviesti greitąją. Policija atvažiavo po 40 min. Po to E. G. važiavo darytis ekspertizės, lankėsi pas tardytojus. Jis gulėjo žemyn galva susiėmęs už galvos, jautė, kad situacija išėjo iš kontrolės. Prie jo buvo E. Š., bet dėl tų kitų reikia klausti liudytojos, kuri davė parodymus. Prie E. G. priėjo E. Š., vyko toks dialogas. Kol jam buvo suduota, nukentėjusysis tiksliai nežino, kur tie kiti vaikinai buvo, geriausia kameras pažiūrėti. Kai ėjo E. Š., nukentėjusysis negali tiksliai pasakyti, ar kiti irgi ėjo, neatsimena. Mušė kojomis. Gali būti apie 7-10 spyrių, gali būti 15 spyrių. Tu tiesiog neskaičiuoji. Nukentėjusysis nežino, kiek truko smūgiai, gal iki pusės minutės. Kai baigė mušti, jie pabėgo, nes buvo daug žmonių. Nukentėjusiajam gulint buvo tokios mintys, kad jeigu išsitrauks peilį ir smogs peiliu, kas tada. Ten yra šviesa, ten pakankamai buvo apšviesta. Nukentėjusysis iš nuotraukų atpažino E. Š., o dėl tų dviejų nebuvo garantuotas, bet dėl jų dalyvavimo matė. Buvo mėlynės ant kojų, ant rankų, galvos sumušimai, nosikaulio lūžiai, ant veido mėlynės, rankose, kojose mėlynės. Buvo nosikaulio lūžis, lūpa praskelta, veide, rankose, kojose mėlynės. Ten buvo dvi abdukcijos darytos. Nukentėjusysis neskaičiavo, tik pajuto, kad vien tik į galvą buvo 3 kartus suduota, bet apie tai nieko nepasisakyta. Jie daro abdukcijas tik tai, ką mato vizualiai, kažkokie nubrozdinimai. Nukentėjusysis grįžo namo, pamatė, kad ant kojų daug mėlynių, grįžo atgal ir paprašė pakartoti, kad parodytų iniciatyvą. Iš jų pusės buvo paviršutiniška prasme atlikta. Nukentėjusysis ir dabar turi dvi abdukcijas, kuriose parodyta, kad viena ne tiksliai buvo padaryta. Atvažiavo policija, o greitosios pagalbos medikai pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. E. G. pasakė, kad nevažiuoja, o nori sėsti su policininkais ir važiuoti ieškoti užpuolikų. Jie važinėjo, ieškojo jų, bet nerado. Po to E. G. parodė kompiuteryje nuotraukas 905 eurų civilinio ieškinio sumą nukentėjusysis girdi antrą kartą. Turbūt ligonių kasa suformavo tokius ieškinius. Iš principo reikėtų reikšti ieškinį, bet E. G. nereiškia. Dabar su sveikata jam viskas gerai. E. G. kitą dieną važiavo darytis teismo ekspertizės iš ryto, o gal ir dar kitą dieną. Jis tiksliai dienos nepamenu, bet dviejų dienų bėgyje važiavo darytis. Jis tikrai negalėjo susižaloti. Buvo apsirengęs, buvo kelnės, striukė. Nukentėjusysis mano, kad buvo ir matomų, ir nematomų sužalojimų. Geriausia pasižiūrėti vaizdinę medžiagą, nes kai guli, neskaičiuoji smūgių, tuo metu jauti subjektyviai. Teismo medicinos ekspertizėje nebuvo pažymėta nei vieno smūgio į galvą, nes per plaukus jie nemato. E. G. į galvos sritį gavo labai daug smūgių. Poliklinikoje reikia žiūrėti, kas buvo nustatyta, nes nukentėjusiajam skaudėjo, buvo pykinimas. Jis nelaiko patirtų sužalojimų nesunkiais, nes daug laiko užima gijimas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis Š. R. parodė, kad E. Š. užpuolė jį su neaiškia priežastimi. Nukentėjusysis ėjo pro „TEO“ pastato bromą ir priekyje pamatė tris asmenis. Pro juos praeinant, vienas pasitraukė į šoną, tarsi praleisdamas, ir prasilenkiant E. Š. smogė Š. R. į pakaušį. Kiti vaikinai buvo šalia, nieko nedarė. Š. R. pataikė į kaktos šoną ir tada sekė tolimesnis puolimas. Buvo keli smūgiai į veidą, į nosį. Smūgiavo tas pats asmuo - E. Š., o kiti asmenys buvo šalia, nedalyvavo. Š. R. buvo suduota 4 ar 5 į veidą, vienas į kojos šoną ir dar į veidą buvo. Nemažiau 8-9 smūgių. Nuo suduotų smūgių jis neparkrito, vis atsitraukė, jo smūgiai buvo nesėkmingi, Š. R. atsitraukinėjo link „Europos“, perėjo kelią ir jie jį paliko, bet nukentėjusysis sustojo, nes jam bėgo kraujas. Jis stovėjo prie durų ir laukė, kada nustos bėgti kraujas. Tikriausiai E. Š. pagalvojo, kad nukentėjusysis kažko laukia, ir jis vėl puolė. Tada Š. R. spėjo lysti tarp besisukančių durų. Kažkuris asmuo, laikė duris, kad jos neprasisuktų į „Europos“ pusę, nes „Europos“ pastate pastebėjo apsauginį. Atplėšė duris ir pabėgo, bet dar prieš tai spėjo suduoti kelis smūgius. Tuo metu apsauga iškvietė policiją, nukentėjusysis nuėjo į tualetą nusiplauti kraujo. Jis kreipėsi į centro polikliniką dėl nosies, nes buvo stiprus patinimas. Jis atpažino E. Š. pas tyrėją gyvai - vieta kur vyko muštynės gerai apšviesta, nors ir bromas. Tie du vaikinukai laikėsi netoliese, bet dalyvauti, kad darytų fizinę žalą, nedalyvavo. E. Š. jį tik sumušė, daiktai nebuvo paimti.

Liudytojas policijos pareigūnas N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog buvo toks įvykis, kai buvo sumuštas vyriškis ir atimtas telefonas. Atvykus į įvykio vietą vyriškis paaiškino kaip atrodo įtariamieji, paaiškino, kad jį sumušė, spardė. Atvažiavo greitoji, nes vyriškiui buvo reikalinga medicininė pagalba. Vyriškis sakė, kad pretenzijų turės, rašys pareiškimą. Policijos pareigūnai dirbo pagal požymius, kuriuos nurodė pranešėjas, Turgaus g. pamatyti panašūs jaunuolius, nustatyta jų asmens tapatybė, jie buvo nufotografuoti ir, pasirodo, tai buvo tie patys jaunuoliai, kurių buvo ieškoma. Tą dieną policijos pareigūnai gavo pranešimą apie įvykį. N. M. buvo nuvykęs į įvykio vietą su kolega. Jam su nukentėjusiuoju asmeniu teko bendrauti asmeniškai, tai šis vyriškis (parodė į nukentėjusįjį A. J.). Liudytojas dabar tiksliai nepamena, iš kur jis ėjo, bet sakė, kad ėjo namo ir pribėgo jaunuoliai, pradėjo spardyti, mušti, nukentėjusysis bandė gintis, bet jį pargriovė ant žemės, spardė, atėmė telefoną ir pabėgo. Nukentėjusysis apibūdino jaunuolius, kad tai buvo paaugliai, neaukšto ūgio ir vienas buvo aukštesnis, toks vyresnis. Galbūt sakė ir daugiau, bet dabar liudytojas nepamena tikslių požymių. Gal sakė ir apie drabužius, bet tiksliai liudytojas jų negali įvardinti. Gavus duomenis buvo ieškoma įtariamųjų pagal požymius. Turgaus g. liudytojas su kolega pamatė jaunuolius ir pagalvojo, kad gali būti tie patys jaunuoliai. Jie nufotografavo ir paleido juos, prie tarnybinio pridėjo nuotraukas. Sulaikyti jaunuoliai normaliai reagavo, nereiškė jokių pretenzijų. Tai prie sienos sėdintys jaunuoliai (parodė į kaltinamuosius E. P. ir J. G.). Po sulaikymo jaunuoliai nebuvo parodyti nukentėjusiajam, nes jį išvežė į ligoninę. Policijos pareigūnai klausė pas sulaikytųjų, kur jie buvo tuo metu, kai įvyko nukentėjusiojo apiplėšimas. Jie sakė, kad ėjo iš Panoramos ir jokio asmens neužpuolė. Nukentėjusysis buvo sumuštas, buvo daug kraujo. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jį išvežė. Nukentėjusysis paaiškino situaciją, kad pradėjo jį spardyti. Jis sakė, kad didesnis pargriovė jį, o mažesni pribėgo, pradėjo spardyti, ištraukė telefoną. Nukentėjusysis paaiškino, kad (parodė į kaltinamąjį E. Š.) jam trenkė, o mažesni (parodė į kaltinamuosius E. P. ir J. G.) pradėjo spardyti kojomis. Liudytojas nepamena, ar nukentėjusysis nurodė, kur jam spyrė ir ar buvo praradęs sąmonę. Iš nukentėjusiojo užpuolikai paėmė telefoną, bet jis nematė, kuris, nes buvo parkritęs. Konflikto nebuvo. Nukentėjusysis ėjo ir tiesiog jį užpuolė šie jaunuoliai. Atlikus jaunuolių apžiūrą nebuvo kraujo žymių.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, ar jai buvo pareikštas įtarimas. 2015 metų kovą ji buvo apklausta ir supranta, ką reiškia įtariamasis. Neprisimena, ką pasakojo. Pagarsinus bylos II tomo 26 lapą, liudytoja parodė, kad su E. Š. yra pažįstami. Ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjęs vaikinas miegojo, niekam netrukdė. E. Š. ištraukė telefoną, priešinosi, nenorėjo atiduoti telefono, todėl jam trenkė į galvą. Tas vaikinas nieko nesakė, nerėkė, neprašė pagalbos kitų piliečių. J. G. yra šitas (nurodė į J. G.). Jis yra pažįstamas. Vaikinai D. B. vėliau pasakė, kad norėjo už telefoną daugiau, bet pasiūlė 50 Lt ir jie nepardavė. D. B. matė ne visus nusikaltimus, bet porą. Nusikaltimai įvyko praeitais metais. Ji nematė, kaip prie universalinės parduotuvės buvo užpultas žmogus. D. B. matė, kaip E. Š. ištraukė piniginę nukentėjusiajam D. K. iš striukės kišenės. Buvo tik telefonas. Piniginės liudytoja nematė. Buvo toks įvykis, kad prie senuko prikibo. D. B. neprisimena, kas pirmas prikibo. Tas senukas nukrito, bet kad jį mušė liudytoja neprisimena. Ji nematė, kad jį mušė, neprisimena. Tas vyriškis parkrito, pas jį buvo telefonas, kuris iškrito, jie paėmė jį ir nubėgo. Ė. E., G., P., visi keturi ėjo. Tik telefonas iškrito žmogui. D. B. neprisimena, ar kažkas po to nukentėjusįjį mušė. Tą dieną alkoholio ji nevartojo, nežino, kodėl neatsimena. Neprisimena ar kiti vaikinai buvo vartoję alkoholį. Visi važiavo parduoti telefono. Nuvažiavo turbūt prie Kalvarijų turgaus. Liudytoja neprisimena, už kiek pardavė telefoną ir ką su pinigais padarė. Ji neprisimena ar P. su G. ką nors darė. Liudytoja nematė, kad senuką kas nors muštų. Ji nežino, kodėl jis krito. Gal kažkas jį pastūmė, bet liudytoja nematė. Be jų kitų asmenų nebuvo. Kažkas senuką pastūmė, bet D. B. neprisimena, kas. Ji neprisimena, ar jis pats nukrito, ar jį pastūmė. G. K. liudytoja nepažįsta.

Kiti įrodymai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 233/15(01) nurodyta, kad E. G. nustatytas gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, odos įtrūkimas apatinės lūpos raudonyje, poodinė kraujosruva dešiniame kelio sąnaryje, nosies kaulų lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ir sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 27).

Nukentėjusysis E. G. asmens parodymo pagal jo nuotrauką metu atpažino E. Š. kaip vaikiną, kuris jam 2014-11-01 apie 19.58 val. kumščiu sudavė smūgį į galvos sritį ir keletą kartų spyrė į į galvą (t. I, b. l. 36-37).

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2014-11-01 važiuodama namo ji pamatė jaunuolių kompanija, kurie įlipo į troleibusą. Iš viso buvo keturi vaikinai ir viena mergina. Mergina ir vienas vaikinas, kuris buvo mažiausio ūgio ir jauniausias, galimai apie 10 metų, išlipo visuomeninio transporto sustojime „Europos aikštė“ pirmi, o kiti likę trys vaikinai išlipo vėliau, prieš užsidarant troleibuso durelėms. Išlipusi mergina su vaikinu nuėjo link centrinės universalinės parduotuvės, o kiti trys vaikinai, staiga išlipo iš troleibuso, kažkuris iš jų nutraukė troleibuso ūsus, po to visi perbėgo per gatvę link PC „Europa“. Aukščiausias iš kompanijos vaikinas priėjo prie sustojime stovėjusio kažkokio vaikino, kažką jam pasakė, o tuo metu kiti du draugai stovėjo kelių metrų atstumu toliau. Kažką pasakęs minėtas vaikinas grįžo prie savo draugų, ir po kelių sekundžių, visi trys vaikinai vėl priėjo prie to paties vaikino, stovėjusio sustojime, ir tas pats aukščiausiais vaikinas trenkė jam kumščiu į galvą, dėl ko vaikinas pargriuvo nugara ant žemės ir pasisuko gulėdamas šonu, po ko tas pats vaikinas jam vieną ar du kartus trypė viena koja į galvą. Kiti du vaikinai stovėjo šalia, nieko nedarė. Po to, kai patrypė į galvą, visi trys nuėjo toliau. Tada prie nukentėjusiojo vaikino priėjo taip pat buvęs sustojime kitas vaikinas, kuris, kaip suprato liudytoja, siūlė pagalbą, gal kvietė greitąją. Po to, tą pačią kompaniją sekančią dieną liudytoja matė prekybos centre „Panorama“ ir juos nufilmavo. Toje kompanijoje buvo ta pati mergina ir tie patys vaikinai. Nebuvo tik to jauniausio vaikino (T. I, b. l. 33-34,35).

Liudytoja G. K. ikiteisminiame tyrime asmens parodymo atpažinti metu atpažino E. Š. kaip asmenį, kuris 2014-11-01 apie 20.00 val. prie visuomeninio transporto sustojimo „Europos aikštė“ sumušė vaikiną (T. I, b. l. 42-44).

Liudytoja G. K. ikiteisminiame tyrime asmens parodymo pagal jo nuotrauką metu iš pateiktų atpažinimui asmenų atpažino J. G., kaip vaikiną, kuris 2014-11-01 buvo su dviem vaikinais, iš kurių vienas sumušė prie visuomeninio transporto sustojimo „Europos aikštė“ stovėjusį vaikiną (T. I, b. l. 47-48).

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė du vaizdo įrašus. 2014-11-22 vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše matyti, kad trys vaikinai ir viena mergina vaikšto prekybos centre. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad jame užfiksuoti asmenys: E. Š., J. G., E. P. ir D. B. (T. I, b. l. 50-53).

Kiti įrodymai dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiojo Š. R. atžvilgiu

Ikiteisminio tyrimo asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis Š. R. atpažino E. Š. kaip vaikiną, kuris 2014-11-01 jį sumušė (T. I, b. l. 65-66, 67-69).

Kiti įrodymai dėl plėšimo nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu nukentėjusysis D. K. atpažino E. Š. kaip vaikiną, kuris 2014-11-04 jį 9-to maršruto troleibuse apiplėšė (t. II, b. l. 15-16).

2015-04-20 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK KP 2-ojo skyriaus tyrėja R. L. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 920“, kuris buvo apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas V. K. (t. II, b. l. 1-4).

Kiti įrodymai dėl plėšimo nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu

Atlikus A. J. medicininių dokumentų apžiūrą nustatyta, kad A. J. padaryta galvos plaukuotosios dalies žaizda, kuri padaryta paveikus kietu buku ar kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (T. I, b. l. 111).

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo asmenų parodymo atpažinti metu atpažino E. Š. (T. I, b. l. 134-136).

2014-11-09 apžiūrėta įvykio vieta, surašant apžiūros protokolą (T. I, b. l. 105-108).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad gerai pažįsta J. G., E. P., su juo susipažino per J. G., pažįsta dar D. B., bet su ja mažai bendrauja. Ji būna su J. G., E. Š. E. P. nepažįsta. E. P. J. G., E. P. ir D. B. niekada apie jokį E. nėra pasakoję. Kai 2014 lapkričio mėnesį, jam einant su J. G. ir E. P. prie Kalvarijų turgaus, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir juos sustabdė, E. P. ėjo namo, J. taip pat, kuris gyvena netoli jo, E. buvo pabėgęs iš namų ir, jei nemelavo, tuo metu jis turėjo eiti pas savo senelį, gyvenantį Šanchajuje. Visi ėjo pėsčiomis iš prekybos centro „Panorama“. J. E. ir D. jis tą dieną ir vakarą nematė ir sutikęs nebuvo. Kad jo draugai būtų apiplėšę senuką, E. P. nematė ir pats tame nedalyvavo. Apie apiplėštą senuką E. P. sužinojo iš juos sustabdžiusių policijos pareigūnų, kurie apie tai pasakė, patikrino rankas, ar jos nėra kruvinos, svetimo telefono taip pat nei jis, nei jo draugai neturėjo. E. P. tą dieną susitiko su J.ir E. prie Kalvarijų turgaus, ir visi trys pėsčiomis ėjo į Panoramą, kur prabuvo kelias valandas, kiek tiksliai, pasakyti negali (T. I, b. l. 145).

Aukščiau nurodyti duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Kaltinamasis E. Š. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį padarymo (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu); taip pat dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo Š. R. atžvilgiu). Be to, kaltinamasis E. Š. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį padarymo (2014-11-04 epizodas nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu). Savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį padarymo (2014-11-08 epizodas nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu) kaltinamasis E. Š. pripažino iš dalies ir nurodė, jog nebendrininkavo su kitais kaltinamaisiais E. P. ir J. G..

Kaltinamieji J. G. ir E. P. savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį padarymo (2014-11-08 epizodas nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu) nepripažino.

Kaltinamajam E. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu). Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis E. Š. 2014-11-01 19.58 val., veikdamas iš chuliganiškų paskatų, būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: visuomeninio transporto sustojimo „Europos aikštė“, esančio prie pastato Vilniuje, Konstitucijos pr. 3A, sudavė nukentėjusiajam E. G. kumščiu vieną kartą į veido sritį, nuo ko pastarajam pargriuvus ant žemės, koja spyrė ne mažiau kaip tris smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį gleivinės nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, odos įtrūkimu apatinės lūpos raudonyje, poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, dešiniame kelio sąnaryje, nosies kaulų lūžiu, po ko pasišalino iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.). Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009 ir kt).

Teismo posėdyje nukentėjusysis E. G. nurodė, kad eidamas Konstitucijos prospektu link autobusų stotelės jis prasilenkė su iš pažiūros agresyviai nusiteikusiais jaunuoliais, iš kurių vienas – kaltinamasis E. Š. – bandė jam kumščiu trenkti į veidą. Kaltinamajam nepavyko smogti nukentėjusiajam, o kai šis atsisuko, kaltinamasis E. Š. dar kartą smogė jam į veidą (nosį), tada nukentėjusiajam pasidarė silpna, jis nukrito ant žemės, o kaltinamasis E. Š. dar keletą kartų smogė jam koja į galvą. Šie nukentėjusiojo parodymai iš esmės atitinka liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kuriuos ji matė jaunuolių kompaniją, iš kurios aukščiausias vaikinas priėjo prie autobuso stotelėje laukusio vaikino ir trenkė jam kumščiu į veidą, o šiam parkritus, pradėjo trypti jam galvą. Tiek nukentėjusysis E. G., tiek liudytoja G. K. asmens parodymo pagal jo nuotrauką metu atpažino kaltinamąjį E. Š., kaip asmenį, kuris 2014-11-01 apie 20.00 val. prie visuomeninio transporto stotelės „Europos aikštė“ sumušė nukentėjusįjį E. G.. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus įrodo valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 233/15(01), kurioje nurodyta, kad E. G. nustatytas gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, odos įtrūkimas apatinės lūpos raudonyje, poodinė kraujosruva dešiniame kelio sąnaryje, nosies kaulų lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ir sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai, jog be jokios dingsties sumušė vaikiną, nurodė ir pats kaltinamasis E. Š., kuris prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Kaip nurodyta aukščiau, jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog tuo metu, kai jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, autobusų stotelėje buvo daug žmonių. Bylos duomenimis pilietė G. J. iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie sumuštą vyrą (t. I, b.l. 14), taip pat stotelėje buvęs vyriškis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu autobusų stotelėje buvę asmenys neabejotinai patyrė nepatogumų, jie matė neteisėtus kaltinamojo E. Š. veiksmus ir patys savo iniciatyva iškvietė policijos pareigūnus bei greitosios pagalbos medikus. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, jog dėl neteisėtos kaltinamojo E. Š. veikos kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. kaltinamojo E. Š. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis E. Š. suvokė, kad daro neteisėtas veikas, ir norėjo taip veikti, todėl jo veikoje yra tyčia padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu).

Be to, kaltinamasis E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo Š. R. atžvilgiu). Jis kaltinamas tuo, jog 2014-11-01 apie 20.00 val. veikdamas kartu su J. G., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu būdamas viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: prie pastato, esančio Vilniuje, Lvovo g. 25, sudavė nukentėjusiajam Š. R. kumščiu ne mažiau vieną kartą į galvos sritį bei J. G. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį ir spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą, po ko E. Š. sudavė nukentėjusiajam tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių į galvos sritį, tuo nuskeldamas priekinio viršutinio danties dalį ir tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam Š. R. fizinį skausmą, po ko pasišalino iš įvykio vietos.

Kaltinamojo E. Š. kaltė dėl minėtos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymo (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo Š. R. atžvilgiu) visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu ir iš esmės sutampančiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu; nukentėjusiojo Š. R. sutampančiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir asmens parodymo atpažinti protokolais, pagal kuriuos nukentėjusysis Š. R. atpažino kaltinamąjį E. Š. kaip vaikiną, kuris 2014-11-01 jį sumušė. Kaltinamasis E. Š. suvokė, kad daro neteisėtą veiką, ir norėjo taip veikti, todėl jo veikoje yra tyčia padaryti nusikalstamą veiką, numatytą 284 straipsnio 1 dalyje (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo Š. R. atžvilgiu).

Kaltinamasis E. Š. taip pat kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2014-11-04 epizodas nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu), tuo, jog panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t.y. 2014-11-04 apie 22.00 val., Vilniuje, Šeimyniškių g., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, 9-tojo maršruto troleibuse pasakęs D. K., jog su savimi turi peilį ir pareikalavęs atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, sudavė nukentėjusiajam D. K. du kartus kumščiu į galvos sritį, po ko iš D. K. striukės dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 920“ 144,81 eurų (500 litų). vertės su SIM kortele „Pildyk“ 3 eurų vertės, iš kelnių galinės kišenės ištraukė piniginę 14,48 eurų (50 litų) vertės, su joje buvusiais: vilniečio kortele 14,48 eurų (50 litų) vertės, AB „Swedbank“ „Zoom“ kortele, parduotuvių „RIMI“, „Maxima“, „Norfa“, „Croop town“, „Kika“ ir „Mylimiausia“ nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis turtinės vertės, po ko sudavė kumščiu vieną kartą D. K. į pakaušį tuo nukentėjusiajam D. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva kairio smilkinio – skruosto srityje, poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, D. K. priklausantį 173,77 eurų (600 litų) vertės turtą.

Kaltinamojo E. Š. kaltė dėl minėtos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį padarymo (2014-11-04 epizodas nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu) visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu ir iš esmės sutampančiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu; nukentėjusiųjų D. K. ir V. K. sutampančiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu; asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolu, kuriuo remiantis nukentėjusysis D. K. atpažino kaltinamąjį E. Š. kaip vaikiną, kuris 2014-11-04 jį 9-to maršruto troleibuse apiplėšė; liudytojos D. B. parodymais iš esmės sutampančiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Kaltinamasis E. Š. suvokė, kad daro neteisėtą veiką, ir norėjo taip veikti, todėl jo veikoje yra tyčia padaryti nusikalstamą veiką, numatytą 180 straipsnio 1 dalyje (2014-11-04 epizodas nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu).

Kaltinamieji E. Š., J. G. ir E. P. taip pat kaltinami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tuo, jog jiems veikiant kartu, 2014-11-08 apie 18.50 val., prie namo Kalvarijų g. 26, Vilniuje, E. Š. sudavus ne mažiau kaip du kartus A. J. į galvos sritį ir spyrus pastarajam į užpakalį, po ko nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, kartu su E. Š. ir E. P. bendrai nukentėjusiajam sudavė tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos plaukuotosios dalies žaizda, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo iš nukentėjusiojo A. J. striukės dešinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Huawey 510“ 173.77 eurų (600 Lt.) vertės, su TELE 2 SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, ir kartu su E. Š. ir E. P. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. J. priklausantį 173.77 eurų (600 Lt) vertės turtą.

Analizuojant kaltinamųjų bendrai padarytą nusikalstamą veiką pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Analizuodamas byloje esančius įrodymus, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, dėl daugelio aplinkybių nesutampa ir vertintini kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Teismo posėdžio metu visi kaltinamieji prisipažino, kad matė nukentėjusiojo A. J. užpuolimą ir tuo metu buvo įvykio vietoje. Kaltinamasis E. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir neigė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su kaltinamaisiais J. G. ir E. P.. Jis nurodė, kad jokio susitarimo bendrai veikti apiplėšiant nukentėjusįjį A. J. tarp kaltinamųjų nebuvo, o visus smūgius nukentėjusiajam sudavė jis vienas. Be to, kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajam iškritusio telefono neėmė. Kaltinamasis J. G. teismo posėdyje neigė savo kaltę ir parodė, kad nukentėjusiajam nesmogė ir jo telefono neėmė. Jis matė, kaip nukentėjusiajam trenkė kaltinamasis E. Š. ir kaip jo rankose atsirado nukentėjusiojo telefonas. Trečiasis kaltinamasis – E. P. – teismo posėdžio metu irgi neigė savo kaltę bei patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos nukentėjusiajam A. J. smogė kaltinamieji E. Š. ir J. G., o kaltinamasis J. G. dar ir ištraukė nukentėjusiajam iš kišenės mobilųjį telefoną. Visi trys kaltinamieji teismo posėdžio metu pripažino, kad visi kartu vyko į stotį parduoti nusikalstamu būdu įgytą telefoną. Kaltinamųjų versijas dėl plėšimo aplinkybių paneigia nukentėjusiojo A. J. iš esmės sutampantys parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, pagal kuriuos jį užpuolė vaikinų kompanija, iš kurios vienas vaikinas pirmiausia prasilenkiant kliudė jo koją, o jam atsisukus kaltinamasis E. Š. trenkė jam į galvą, po ko pribėgę kiti vaikinai pradėjo jį spardyti į šonus, o kaltinamasis E. Š. tebespardė jam galvą koja. Aukštesnis užpuolikas – kaltinamasis E. Š. – vienam iš bendrininkų nurodė iškraustyti nukentėjusiojo kišenes ir, nukentėjusiojo manymu, jam kišenes galėjo iškraustyti kaltinamasis E. P.. Nukentėjusysis asmenų parodymo atpažinti metu atpažino kaltinamąjį E. Š., taip pat atpažino netoli nuo jo namų gyvenantį kaltinamąjį J. G., kaip asmenis, kurie dalyvavo jo užpuolime. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad jį mušė keletas asmenų, matė kaip kaltinamasis E. Š. spardė jam galvą, ir tuo pat metu jautė, kaip jam į šonus spardė dar keli asmenys. Nors nukentėjusysis A. J. ne visiškai tiksliai ir konkrečiai įvardino kiekvieno iš kaltinamųjų panaudoto smurto veiksmus, tačiau tai yra suprantama, kadangi nukentėjusysis buvo užpultas jam to nesitikint, be to, visam šiam įvykiui vykstant greitai, nukentėjusysis, patirdamas šoką, stresą, išgąstį, fizinį skausmą, gali ir nesugebėti labai tiksliai nupasakoti visas įvykio aplinkybes.

Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamajam E. Š. smūgiais parvertus nukentėjusįjį A. J. ant žemės, kiti du kaltinamieji – J. G. ir E. P. - pribėgo prie jo ir sudavė smūgius į kūną, o vienas iš jų dar ir iškraustė nukentėjusiojo kišenes. Nors medikų išvadoje nurodyta, jog nežymus nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas pasireiškė tik galvos plaukuotosios dalies žaizda, tačiau nukentėjusysis teismo posėdžio metu vienareikšmiškai parodė, kad jam, nors ir ne taip stipriai, buvo suduota ir į šonkaulius bei kitas kūno vietas (ant krūtinės atsirado hematomų). Tai, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo visi trys kaltinamieji, galima pagrįsti ir kaltinamojo E. Š. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teismo posėdyje, pagal kuriuos abu jo draugai kaltinamieji – J. G. ir E. P. – mušė nukentėjusįjį. Šie parodymai sutampa su nukentėjusiojo A. J. ir liudytojo policijos pareigūno N. M., kuris pirmasis iškart po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, duotais parodymais. Visi trys kaltinamieji pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo tikrąją valią – norą užvaldyti ir pagrobti svetimą turtą. Įvykdę nusikalstamą veiką jie visi kartu nuvyko į stotį, kur pardavė nusikalstamu būdu įgytą telefoną.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamieji E. Š., J. G. ir E. P. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2014-11-08 epizodas nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu). Kaltinamieji suvokė, kad bendrai veikdami daro neteisėtą veiką, ir norėjo taip veikti, todėl jų veikoje yra tyčia padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų E. Š., J. G. ir E. P. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra įrodyta. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų E. Š., J. G. ir E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal atitinkamus BK straipsnius. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitą papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų E. Š., J. G. ir E. P. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Nusikaltimų padarymo metu du iš kaltinamųjų – J. G. ir E. P. – buvo nepilnamečiai, todėl skiriant jiems bausmę taip pat turi būti atsižvelgta ir į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamasis E. Š. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir du nesunkius nusikaltimus, anksčiau šešis kartus teistas (t. II, b.l. 172-178), administracine tvarka baustas (t. II, b.l. 170-171), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. II, b.l. 165), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. II, b.l. 166), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. II, b.l. 167).

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis nėra atlyginęs turtinės žalos nukentėjusiajam A. J. ir nukentėjusiųjų gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. Š. skiriant BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 180 straipsnio 1 dalies (du epizodai) ir 284 straipsnio 1 dalies (2 epizodai) sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, lygias jų vidurkiui. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas už analogiškas veikas, administracine tvarka baustas, linkęs nusikalsti ir nedaro teigiamų išvadų), byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis J. G. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau teistas (t. II, b.l. 117-120), administracine tvarka nebaustas (t. II, b.l. 116), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. II, b.l. 111), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. II, b.l. 112), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. II, b.l. 113).

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis nėra atlyginęs turtinės žalos nukentėjusiajam A. J. ir jo gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

2015-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam J. G. 2014-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. G. skiriant BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už jos vidurkį. Ši bausmė iš dalies sudedant bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-05 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartimi. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas už analogišką veiką), byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į BK 90 ir 91 straipsnių nuostatas.

Kaltinamasis E. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. II, b.l. 62-63), administracine tvarka nebaustas (t. II, b.l. 67), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. II, b.l. 58), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. II, b.l. 59).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis nėra atlyginęs turtinės žalos nukentėjusiajam A. J. ir jo gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. P. skiriant BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už jos vidurkį, ir šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į BK 90, 91 ir 92 straipsnių nuostatas.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis A. J. šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 173,77 eurų turtinei žalai atlyginti (T. I, b. l. 117-118). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, jog turtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamųjų E. Š., J. G. ir E. P. nusikalstama veika. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam priteistinas turtinės žalos dydis užtikrina kaltinamųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Kaltinamieji civilinio ieškinio ir jo dydžio neginčija, turtinės žalos atlyginimas iš jų priteistinas solidariai.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius 99,40 eurų išlaidoms dėl nukentėjusiojo E. G. gydymo atlyginti (t. I, b. l. 80-81) ir 171,19 euro išlaidoms dėl nukentėjusiojo A. J. gydymo atlyginti (t. I, b. l. 124-125). Civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai. Bylos duomenimis įrodyta, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam E. G. buvo padarytas kaltinamojo E. Š. nusikalstama veika. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas bylos medžiagoje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. I, b.l. 82), kaltinamasis E. Š. civilinio ieškinio ir jo dydžio neginčija. Taip pat bylos duomenimis įrodyta, jog nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam A. J. buvo padarytas nusikalstama E. Š., J. G. ir E. P. veika Civilinio ieškinio dydis pagrįstas bylos medžiagoje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. I, b.l. 126-127).

2015-04-24 priimtas nutarimas įtraukti į bylą civiliniu atsakovu E. P. (t. II, b. l. 46).

2015-04-24 priimtas nutarimas įtraukti į bylą civiliniu atsakovu M. S. (t. II, b. l. 94).

Kardomosios priemonės ir laikinas sulaikymas

Kaltinamasis E. Š., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2014-11-10 07.45 val. (t. II, b. l. 149).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nutartimi kaltinamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo laikino sulaikymo dienos 2014-11-10 (t. II, b. l. 154-155).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi kaltinamajam E. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-02-10 (t. II, b. l. 159-160) .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutartimi kaltinamajam E. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-05-10 (t. III, b. l. 1-3).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 nutartimi kaltinamajam E. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-08-10 (t. III, b. l. 63-65).

Kaltinamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. II, b.l. 90-92).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti: vokas su vaizdo įrašais (t. I, b. l. 50-53).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu), padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu), padarymo ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo Š. R. atžvilgiu), padarymo ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje (2014-11-04 epizodas nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu), padarymo ir paskirti jam bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje (2014-11-08 epizodas nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu), padarymo ir paskirti jam bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu sudėti E. Š. paskirtas bausmes už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (2014-11-01 epizodas nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu) ir paskirti jam subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, aukščiau minėtą subendrintą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirtomis 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių, 3 (trejų) metų ir 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmėmis ir paskirti E. Š. galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. Š. suėmimo laiką nuo 2014-11-10 iki 2015-10-01 ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-10-01.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-05 nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartimi, ir paskirti J. G. galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, kurią J. G. jau atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-05 nuosprendį, ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-10-01.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę - nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-10-01.

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. P. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. Š. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 99,40 (devyniasdešimt devynis eurus ir 40 euro centų) eurus nukentėjusiojo E. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. Š. bei civilinių atsakovų E. P. ir M. S. solidariai priteisti nukentėjusiojo A. J. naudai 173,77 (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 77 euro centus) eurus turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. Š. bei civilinių atsakovų E. P. ir M. S. solidariai priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 171,19 (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą ir 19 euro centų) eurą nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktą reikšmingą bylai tirti – voką su vaizdo įrašais (t. I, b. l. 53) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius