Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. L. bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2021 m. sausio 8 d. 19.15 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 10.43 val. (2 (dvi) paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo A. L. sulaikymo dienos.

A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti. Nukentėjusioji L. A. nurodė, kad jai vienai 8 mėnesius auginti 4 vaikus būtų labai sunku ir pažymėjo, kad tai per didelė bausmė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. L. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skundu prašo skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

7. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo, jos pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

10. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. L. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu iki aštuonių mėnesių nėra aiškiai per griežta. Nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu jis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. A., vieną kartą kumščiu suduodamas jai į veido sritį. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam A. L. išanalizavo tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis, taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos sunkių pasekmių neatsirado, kartu nustatydamas ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aukštesnysis teistas taip pat vertindamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad A. L. prieš tai ne kartą buvo baustas administracine tvarka, anksčiau teistas keturis kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, jo atžvilgiu taip pat yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuris skundžiamojo nuosprendžio metu dar nebuvo įsiteisėjęs, kartu pažymint, kad A. L. anksčiau buvo skirtos tiek laisvės atėmimo, tiek arešto bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, A. L. ir toliau darė nusikalstamas veikas, o tai tik įrodo, kad pasirinkto gyvenimo modelio apeliantas nekeitė, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė A. L. parinkta tinkamai, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio pakartotinumą bei visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jos keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

11. Nors skunde nuteistasis nesutinka su prokuroro išsakyta pozicija, jog A. L. yra laikomas recidyvistu, nes pasak apelianto šią aplinkybę gali nustatyti tik teismas, o ne prokuroras, tačiau iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, jog ši aplinkybė būtent ir buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, konstatuojant, kad nusikalstamą veiką A. L. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra laikomas recidyvistu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad A. L. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamuoju nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl teisėjų kolegija laiko, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo A. L. nustatyta visiškai pagrįstai.

12. Tiek ir apeliaciniame skunde, tiek ir aukštesniajam teismui pateiktame nukentėjusios L. A. prašyme daug dėmesio skiriama nuteistojo teigiamiems pokyčiams bei aplinkybėms po nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatos nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris yra recidyvistas, taikyti šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, toliau pasisako BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimu nuteistajam A. L..

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

14. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe (jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo ir pan.). Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-628/2019).??? ?

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. smurtaudamas prieš savo sugyventinę L. A., sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau pažymėtina, jog sunkių pasekmių dėl to nekilo, turtinė žala niekam nebuvo padaryta, A. L. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino bei gailėjosi. Pirmosios instancijos teisme A. L. parodė, kad susitaikė su sugyventine, toliau gyvena kartu, stengiasi, kad tai nesikartotų, nevartoja alkoholio, lankosi pas psichiatrą (1 t., b. l. 174-178). Šias aplinkybes nuteistasis nurodė ir apeliaciniame skunde bei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog nevartoja alkoholio, bei stengiasi keisti savo gyvenimą (2 t., b. l. 20-21). Nors nuteistasis A. L. šiuo metu ir nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip pats teigia, vienintelis išlaiko po gaisro nukentėjusią šeimą, kurioje auga keturi mažamečiai vaikai. Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir pati nukentėjusioji L. A. teigdama, kad su A. L. susitaikė, jam visiškai atleido. Jis vienintelis rūpinasi šeima, neatsisako jam pasiūlytų pavienių darbų, kad tik šeimai būtų pinigų, nebevartoja alkoholio, pradėjo bendrauti su medikais, gydosi nuo žalingų įpročių (2 t., b. l. 9). Pažymėtina, kad nukentėjusioji tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame teisme prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės A. L. bei patvirtino, kad jai vienai auginti keturis mažamečius vaikus būtų per sunku. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi šeimines aplinkybes ir nuteistojo dedamas pastangas keistis bei atkreipdama dėmesį, kad nuteistasis su nukentėjusiąją susitaikė ir civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, A. L. taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtosios bausmės vykdymą vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui bei skiriant jam įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Tuo atveju, jeigu A. L. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

16. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartus duomenis, A. L. asmenybės pokyčius bei jo padarytos veikos pavojingumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeičia dėl bausmės, ir mano, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti taikant A. L. BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. L. pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai).

17. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. L., kurią sudaro 140,94 Eur (2 t. b. l. 14-18). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju ir vyko nuteistojo A. L. iniciatyva, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenys, kurie patvirtina, jog nuteistojo turtinė padėtis nėra gera. A. L. niekur nedirba, šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai, šeima taip pat neseniai yra nukentėjusi nuo gaisro, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 106 straipsniu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš A. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.