Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-249-365/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: 1A-249-365/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27723-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Advokatai: Žana Timaškova

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-365/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27723-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.1.;1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. L., jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septntojo skyriaus prokuroro L. Ž. (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio (patiklsinto to paties teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi), kuriuo V. L., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo A. P. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 puntu, 71 straipsniu V. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. L. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

2020 m. liepos 16 d. nutarimu skirtas ir 2020 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nuspręsta panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti transporto priemonės savininkui V. L..

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamosios bylos 1 tome, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. L., Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu (patiklsintu to paties teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, kaltinant jį tuo, kad 2020 m. liepos 13 d., apie 16:50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, V. L. vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 17:33 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0690, patikros sertifikato Nr. 1293912, pagalba nustatytas 2,32 promilių girtumas. Šiais veiksmais V. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Spręsdamas klausimą dėl V. L. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas vertino, kad, vadovaujantis BK 68 straipsniu, tikslinga V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas, vertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojančius duomenis, pažymėjo, kad V. L. padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, jis vairavo transporto priemonė miške, arti nebuvo kitų asmenų, važiavo nedidelį atstumą. Svarstydamas V. L. nusikalstamos veikos metu vairuoto automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo klausimą, teismas, įvertinęs bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. L., kad kaltinamasis automobilio įsigijimui gavo kreditą ir galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. sausio 22 d., nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti, tačiau sprendė, jog tikslinga skirti V. L. kitą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nurodyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – 6 MGL (300 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgdamas į tai, kad V. L. pagal pateiktus teismui dokumentus turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai (moka įmokas už automobilį), taip pat – valstybei (moka paskirtą baudą administracinio nusižengimo byloje), nustatė 6 mėnesių terminą įmokai sumokėti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

- paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. L. konfiskuoti automobilį „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl V. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise 1 metų laikotarpiui, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokuroras, vadovaudamasis teismų praktika dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, proporcingumo įvertinimo bei humaniškumo principo reikalavimų derinimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, mano, jog skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, t.y. dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, nepaskyrė Lietuvos BK 72 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, be to skyrė per švelnią kitą baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise. Skunde nurodoma, kad:

3.2. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, priimdamas sprendimą nekonfiskuoti V. L. priklausančios transporto priemonės – nuosprendyje nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, jog aptariamo automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų V. L. ar jo šeimos narių gyvenimą. Pažymima, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu.

3.2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai sureikšminami ir išskiriami V. L. asmenybę apibūdinantys teigiami bruožai, sumenkinamos jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir neatsižvelgiama į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas aplinkybes. Be to, V. L. kitų baudžiamojo poveikių priemonių paskyrimas, kurių dydis yra iš esmės minimalus numatytam baudžiamajame įstatyme, savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje konfiskuotinas turtas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Pabrėžiama, jog V. L. prieš įvykį gėrė stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam girtumui (2,32 promilės etilo alkoholio). Tą pačią dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio V. L. vairavo automobilį ir, kadangi tuo metu jam buvo nustatytas apsvaigimas, kuriam esant vairuotojui numatyta administracinė atsakomybė, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau tai nepadarė įtakos V. L. požiūriui į neleistiną, nusikalstamą elgesį – apsvaigusio nuo alkoholio asmens vairavimą, jis ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą ir vairavo transporto priemonę – dienos metu važiavo, kaip jis pats aiškina, norėdamas patraukti automobilį nuo siauro keliuko, tačiau tam nereikalinga važiuoti 10 metrų ar didesnį atstumą. Tai rodo, kad V. L. kėlė pavojų kitiems asmenims, tačiau buvo abejingas gręsiančioms pasekmėms. V. L., prieš darydamas nusikalstamą veiką, galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad neblaivus už vairo tą dieną jau buvo sustabdytas, realiai suvokė kokias sunkias pasekmes gali sukelti toks elgesys, kad neblaivus vairuodamas automobilį rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe bei turtu.

3.2.2. V. L. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo išvadai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė (transporto priemonės konfiskavimas) būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Jokių duomenų, kad dėl darbo pobūdžio, V. L. ar jo artimųjų sveikatos būklės automobilis būtų būtino poreikio daiktas - negauta, tuo labiau, kad V. L. – šeimoje vienintelis vairuojantis asmuo.

3.3. V. L. teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - taigi, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Atleidžiant V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta minimaliam šios poveikio priemonės taikymo terminui. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra apie dešimt kartų mažesnė už jo vairuoto automobilio vertę.

3.4. Paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes ir šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Todėl turto - automobilio – konfiskavimas negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Šioje situacijoje visuomenės ir V. L. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

3.5. Visuomenės ir V. L. interesų pusiausvyra yra pažeista, kadangi paskirta aiškiai per švelni baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise. Teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta minimaliam šios poveikio priemonės taikymo terminui, kas iš esmės reiškia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė iš viso netaikyta, kadangi teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui atėmimas jau buvo skirtas administracine tvarka, nes V. L. tą pačią dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau jam buvo nustatytas mažesnis nei 1,51 promilės girtumas. Teismo paskirta minimalaus dydžio baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, formuoja nebaudžiamumą už padarytą pavojingą tyčinę nusikalstamą veiką, padarytą vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras, palaikydamas apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. L. ir jo gynėja, nesutikdami su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, t.y. nesutinkama su teismo sprendimu V. L. atžvilgiu netaikyti turto konfiskavimo, taip pat manoma, jog pirmosios instancijos teismas skyrė per švelnią kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio) taikymo

7. Pagal 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundo argumentus, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus neskirti transporto priemonės konfiskavimo, vertina, jog šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 67 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai V. L. netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo suformuota iš esmės motyvuojant tuo, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri varžytų V. L. labiau negu reikia bausmės tikslams pasiekti. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį vairavo ne didelį atstumą, važiavo miško keliuku, nedideliu greičiu, pamatęs policijos tarnybinį automobilį pats sustojo; turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai (moka įmokas už automobilį), taip pat – valstybei (moka paskirtą baudą administracinio nusižengimo byloje), nusprendė netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir skirti V. L. kitą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nurodyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – 6 MGL (300 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Sutikti su šiais formaliais apylinkės teismo argumentais, atsižvelgiant į V. L. padarytą veiką ir asmenybę, kaip tai teisingai pažymima prokuroro apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes vien tik uždraudimas minimaliam terminui naudotis specialiomis teisėmis (1 metams) ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (kuri apie dešimt kartų mažesnė už jo vairuoto automobilio vertę) savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje konfiskuotinas turtas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

10. Byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad V. L. prieš įvykį gėrė stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę, ir 2020-07-13 apie 16.50 val. vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam 17.33 val. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam girtumui (2,32 promilės etilo alkoholio). Nors ginčijamame nuosprendyje nurodyta, kad automobilį V. L. vairavo ne didelį atstumą, važiavo miško keliuku, nedideliu greičiu, o pamatęs policijos tarnybinį automobilį pats sustojo, šiuo atveju būtina vertinti ir tai, kad tą pačią dieną (t.y. 07.09 val.), V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,84 promilės etilo alkoholio) vairavo tą pačią transporto priemonę, nuo kurios vairavimo jis jau buvo nušalintas, o automobilis buvo patikėtas vairuoti jo bendradarbiui (T. 1, b.l. 152). Už šio pažeidimo padarymą V. L. jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau ankstesnis (rytinis) vairavimas, esant neblaiviam, nepadarė įtakos V. L. požiūriui į neleistiną bei nusikalstamą elgesį, nes jis ir toliau vairavo transporto priemonę dienos metu, kaip pats aiškina, norėdamas patraukti automobilį nuo siauro keliuko (nors tam, teisėjų kolegijos vertinimu, nereikalinga važiuoti 10 metrų ar didesnį atstumą). Todėl tokios aplinkybės rodo, jog V. L. realiai suvokė kokias sunkias pasekmes gali sukelti toks elgesys ir akivaizdžiai ignoravo visuomenės interesą į saugų eismą ir visuomenės saugumą. Tokios aplinkybės rodo didesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Ir nors, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nepaisant to, kad jokios pasekmės nagrinėjamu atveju nekilo, vis tik tokiais veiksmais V. L. neabejotinai kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei.

11. Iš tiesų, bylos duomenys liudija, kad V. L. turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, taip pat – valstybei (moka paskirtą baudą administracinio nusižengimo byloje), tačiau pastebėtina, jog transporto priemonės – automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku V. L. yra nuo 2018-02-14 (T.1, b.l. 19,22), tuo tarpu pirmosios instancijos teismo vertinti finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigai kilo tik nuo 2020-11-22 pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį (T,2, b.l. 38). Dėl to teismo išvados, kad V. L. automobilio įsigijimui gavo kreditą, neatitinka faktinėms aplinkybėms, tai padarytos veikos pavojingumo, sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumą, nemenkina, ši aplinkybė negali būti laikoma išimtine, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą, o deklaruojami turtiniai interesai negali būti vertinami kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl darbo pobūdžio, V. L. ar jo artimųjų sveikatos būklės automobilis būtų būtino poreikio daiktas, ar kad V. L. šeimoje būtų vienintelis vairuojantis asmuo. Tokių duomenų negauta ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės šios nutarties 9-11 punktuose, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindžia būtinybę prevenciniais ir auklėjimo tikslais, net ir atleidus V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Byloje nenustatyta, jog konfiskavus šią transporto priemonę (kurios vertė (1 t., b. l. 48) su PVM 2650 Eur) būtų neproporcingai pažeisti asmens interesai. Todėl konstatuojama, jog šiuo atveju teisinga pusiausvyra tarp siekio užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktos priemonės (turto konfiskavimo), net ir įvertinus, jog kartu taikoma ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nebus pažeista.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje visuomenės ir V. L. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo, nes turimas turtas – automobilis, galėtų vėl būti panaudotas nusikaltimams daryti, kas šiuo atveju akivaizdžiai ir buvo padaryta. Todėl tokia situacija sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant V. L. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamąją poveikio priemonę turto – V. L. priklausančio automobilio “Volvo S60”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą. Be to, atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą tampa pertekline, todėl šioje dalyje nuosprendis panaikintinas.

Dėl draudimo naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnio) taikymo

15. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių skyrė per švelnią baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise minimaliam laikotarpiui – 1 (vieneriems) metams. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir ištyrusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti. Apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, reikšmingų skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, visumos, todėl skyrė aiškiai per švelnią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tik minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

16. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Kaip jau minėta, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama kartu su bausme. Tačiau, nepaisant to, ši priemonė taip pat gali būti skiriama ir tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju siekiama prevencinių ir auklėjamojo pobūdžio tikslų, t. y. siekiama apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei siekiama jį paveikti, pamokyti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.

17. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad V. L. teisiamas pirmą kartą, geranoriškai siekia sumokėti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, yra dirbantis, jo darbovietė yra kitoje gyvenvietėje, automobilis reikalingas vykti į darbą baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą nustatė minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 1 (vieneriems) metams. Su tokiu aplinkybių vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Apylinkės teismas visiškai nevertino padaryto nusikaltimo pobūdžio bei pavojingumo, o taip pat nevisapusiškai ir neteisingai įvertino V. L. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą. Byloje, kaip ir minėta, nustatyta, jog V. L. šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kai jo girtumas ženkliai viršijo 1,5 promiles, vairavo jam priklausančią transporto priemonę, kuomet jau tą pačią dieną (t.y. 2020-07-13 07.09 val.) jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,84 prom.) girtumo laipsnis ir nuo kurios vairavimo jis jau buvo nušalintas, o automobilis buvo patikėtas vairuoti jo bendradarbiui (T. 1, b.l. 152). Taigi, šia nusikalstam veika padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, ir šios aplinkybės leidžia spręsti, jog V. L. būdingas nepakankamai atsakingas požiūris į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį prokuroras, teisė vairuoti transporto priemones V. L. buvo atimta minimaliam šios poveikio priemonės taikymo terminui, kas iš esmės reiškia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė iš viso netaikyta, kadangi teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui atėmimas jau buvo skirtas V. L. administracine tvarka už tos pačios dienos vairavimą esant neblaiviam, tačiau jam buvo nustatytas mažesnis nei 1,51 promilės girtumas. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo paskirta minimalaus dydžio baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, formuoja nebaudžiamumą už padarytą pavojingą tyčinę nusikalstamą veiką, padarytą vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas.

18. Svarbu pasisakyti ir dėl to, kad šiuo konkrečiu atveju uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas V. L. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas neblaivus nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog vairavimas, kuomet tą pačią dieną V. L. jau buvo nustatytas lengvas girtumas, nuo naujos tokio pobūdžio veikos nesulaikė ir nepaveikė taip, kad jis daugiau nebedarytų tokio pobūdžio veikų, o dienos eigoje V. L. padarė naują sunkesnį ir pavojingesnį pažeidimą – nusikaltimą, todėl net ir nesant padarytai žalai, teisėjų kolegijos vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas 1 (vieneriems) metams yra nepakankamas ir turi būti pailgintas iki 2 (dvejų) metų. Nors teisė vairuoti transporto priemones V. L. reikalinga tiek darbo tikslais, tiek ir kasdieniniame gyvenime, tačiau šiuo atveju, įvertinus aplinkybes, kad V. L. būdamas brandaus amžiaus turėjo suvokti savo neblaivumą, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi neatsakingai, jo patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetą prieš asmeninius interesus.

19. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas, individualizuodamas bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas – BK 67 straipsnio, 68 straipsnį, todėl nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo ir nustatė nepagrįstai trumpą, neatitinkantį nusikalstamą veiką padariusio asmens pavojingumo ir jo padarytos veikos pavojingumo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą. Dėl šių aplinkybių prokuroro skundas tenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendis (patiklsintas to paties teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi) dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo keičiamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apygardos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo V. L. valstybės naudai priteistinos 111,06 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Ž. Timaškovos užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuspręsta konfiskuoti V. L. prikausančią transporto priemonę, duomenų apie nuteistojo kitą turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. L. turtinę padėtį, įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai bei valstybei, mokant paskirtą baudą administracinio nusižengimo byloje, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro L. Ž. apeliacinį skundą tekinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį (patiklsintą to paties teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi) pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Volvo S60”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti transporto priemonės savininkui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 puntu, 71 straipsniu V. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, V. L. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams.

Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį (patiklsintą to paties teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi) palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti 111,06 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė