- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-247-530/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- E. B.
- Civilinis ieškovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
- Kategorijos
- 20.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
nuteistajam E. B. (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis) ir jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo
bausmė;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. B. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalis – 10 dienų ir E. B. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. B. pripažintas recidyvistu.
E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio vykdymo pradžios. Pradėjus bausmės vykdymą, suėmimas panaikintinas.
Bausmės pradžią E. B. nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime, t. y. nuo 2025 m. vasario 6 d. iki bus pradėtas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas.
Civilinės ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Ir priteista civilinei ieškovei iš E. B. 1 250 (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt) eurų padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš E. B. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės
1. E. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atviro tipo sąlygomis (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės išvykti už atviro tipo bausmės atlikimo teritorijos ribų be leidimo, 2024 m. liepos 6 d. apie 16 val. 50 min. savavališkai pasišalino – pabėgo iš laisvės atėmimo vietos – (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos, perlipdamas per apsauginę tvorą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis nubėgo prie netoli esančio medžio ir tyčia trenkdamas su ant kojos esančia elektronine stebėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini) į medį, ją sugadino ir tokiu būdu padarė 1 250 Eur dydžio žalą Lietuvos kalėjimų tarnybai.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde su priedais nuteistasis E. B. prašo sušvelninti jam Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir panaikinti arba pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam prieš 10 metų Anglijoje diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir jai paūmėjus jam reikalingi (duomenys neskelbtini), be kurių jo elgesys tampa neprognozuojamas. Jis šių vaistų įkalinimo įstaigoje negauna, nors buvo ne kartą prašęs, jo prašymai pasikalbėti su psichiatru ar daktaru taip pat nebuvo tenkinti. Liepos 12 d. jis buvo užsiregistravęs pas gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, tačiau liepos 6 d. jam pasireiškė (duomenys neskelbtini), nerimas, liūdesys, panika, norėjo susižaloti ir nusprendė pamatyti savo artimuosius (mamą ir sesę), perlipo tvorą ir pasišalino iš kalėjimo negalvodamas nei apie daromus veiksmus, nei apie galimas pasekmes. Alkoholio vartojimas tam jokios įtakos neturėjo, kadangi jis buvo išgėręs tik pora taurelių, t. y. apie 50 g. Nuo jo apgirtęs nebuvo, tik tikėjosi, kad tai jį truputį nuramins. Vengti bausmės atlikimo ar slapstytis jis neketino, kitą dieną išsimiegojęs pas mamą ketino pirmu autobusu parvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir grįžti į įkalinimo įstaigą, tačiau tą patį vakarą – 2024 m. liepos 6 d., po kelių valandų buvo pargabentas atgal neblaivus ir rūkęs žolės. Už tai jis buvo nubaustas 15 parų izoliatoriaus ir perkeltas iš atviro tipo į kalėjimą.
2.2. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą neįsigilino į jo asmenybę, tinkamai neįvertino jį charakterizuojančios medžiagos, kaltės formos bei rūšies, motyvų bei tikslų. Nors įkalinimo įstaigos administracija jį charakterizavo neigiamai ir nurodė, kad plačiau jį apibūdinti nėra galimybių, nes įkalinimo įstaigoje jis yra trumpą laiką, t. y. nuo 2024 m. birželio 26 d., tačiau teismas turėjo atsižvelgti į medžiagą išduotą 2024 m. liepos mėn. – jau po jo pabėgimo, jam sugrįžus, kadangi jis nuo to laiko nepadarė jokio pažeidimo, aktyviai dalyvavo daugumoje kalėjimo siūlomų veiklų, mokėsi suvirintojo profesijos, lankė anoniminių alkoholikų ir narkomanų susitikimus, baigė EPP programą, socialinių įgūdžių programą, bandė įsidarbinti, ne kartą kreipėsi dėl įdarbinimo, bet dėl vietų stokos nebuvo įdarbintas ir iki šios dienos pavyzdingai atlikinėja jam paskirtą bausmę.
2.3. Dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos buvo baustas 12 kartų per paskutiniuosius 2 metus, nuteistasis labai gailisi. Jam tie dveji metai iki jo suėmimo buvo labai sunkūs. Jis buvo apgautas ir įtrauktas į nusikalstamą veiką, už kurią atlikinėjo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2022 m. lapkričio 4 d. jam buvo skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, ko pasėkoje jis negalėjo įsidarbinti geresniame darbe, o už minimalią algą nebuvo įmanoma dirbti, kadangi didžiąją dalį pinigų nuskaičiuodavo antstoliai. Tuo tarpu jam reikėjo išlaikyti šeimą, nuomoti būstą, kadangi gyveno su drauge ir jos dviem mažamečiais vaikais. Dėl pinigų trūkumo, patiriamo streso, blogėjančių santykių su sugyventine, pradėjo vartoti alkoholį bei rūkyti žolę, kas dar labiau blogino situaciją ir skatino nusižengti.
2.4. Skunde nuteistasis pažymi, kad jam šiuo metu yra paskirti (duomenys neskelbtini), kuriuos jis vartoja. O (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota prieš 10 metų Anglijoje, todėl tai įrodančius dokumentus jis galėtų pateikti tik išėjęs į laisvę. Be to jo mamai šiuo metu labai reikalinga pagalba. Jos finansinė padėtis yra sunki, ji gauna apie 300 Eur pensiją, neturi malkų, šildosi elektriniu radiatoriumi ir už elektrą moka apie 130 Eur, nors namuose vis tiek šalta. Taip pat ji turi padengti kitus mokesčius, cigaretėms per mėnesį išleidžia apie 120 Eur, todėl maistui lieka tik apie 50 Eur. Ji prastai maitinasi, negali atvažiuoti į pasimatymus su juo ir galimybių padėti jam finansiškai tikrai neturi. Tuo tarpu kalėjimas jam darbo nesuteikia, todėl jis negali padėti mamai bei mokėti turimų įsiskolinimų valstybei. Paleistas į laisvę, kol byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka, jis turėtų galimybę laikinai įsidarbinti, kadangi yra užsiregistravęs trumpalaikių darbų platformoje „(duomenys neskelbtini)“ ir įdarbinimo agentūroje UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip galėtų padėti savo mamai, mokėtų turimus įsiskolinimus ir baudas už administracinius nusižengimus, pasisamdytų advokatą ir surinktų visus reikalingus dokumentus.
2.5. Pasak apelianto, jam taip pat yra reikalinga operacija, kadangi ant kaklo išaugęs didžiulis navikas, kuris vis didėja, o kalėjimo administracija į tai nereaguoja sakydama, jog nėra pavojaus gyvybei.
2.6. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas jam nepagrįstai skyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis niekada nebėgo ir nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, yra Lietuvos Respublikos pilietis ir galėtų gyventi su savo mama, kuriai reikalinga pagalba. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra deklaruotas, naujų nusikalstamų veikų tikrai nedarys, jau ganėtinai ilgą laiką yra apsisprendęs gyventi dorai ir teisingai, yra darbštus ir turi gerą specialybę, nori dirbti legaliai, sukurti šeimą ir turėti vaikų. Prie jokių nusikalstamų veikų darymo grįžti neketina, jeigu apygardos teismas peržiūrėjęs baudžiamąją bylą paliks galioti realią laisvės atėmimo bausmę, jis grįš ją atlikti.
2.7. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad nuo rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) kalėjime jis mokėsi suvirintojo specialybės ir mokslus turėjo užbaigti būdamas paleistas į laisvę (duomenys neskelbtini), tačiau likus 2 savaitėms iki bausmės atlikimo pabaigos jis buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kur tęsti mokslų neturi galimybės. Taigi, apelianto nuomone, apylinkės teismas nekreipė dėmesio į žmogiškuosius faktorius, taip pat į aukščiau nurodytus motyvus ir skyrė jam per griežtą bausmę, kad tik jis vėl nepapultų į atvirąją koloniją. Jis supranta, kad suklydo bausmės atlikimo pradžioje, bet mano, kad yra vertas šanso pasitaisyti, todėl bausmės tikslai gali būti pasiketi paskyrus jam švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Kauno apygardos teisme 2025 m. kovo 20 d. gautas nuteistojo E. B. prašymas, kuriame jis nesutinka su jo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, teikdamas, kad apykojė jam buvo uždėta neteisėtai ir apylinkės teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. B. savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė skirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo E. B. gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė savo ginamojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apelianto apeliacinio skundo netenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismas savo nuosprendžiu E. B. paskyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę atsižvelgdamas į bendrąsias bausmių skyrimo taisykles.
6. 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo E. B. prašymas, kuriame jis išreiškė norą papildyti savo baigiamąją kalbą. Nuteistasis nurodo, kad jis nesuprato kas yra įrodymų tyrimas ir neišsakė, kad nesutinka su bausme dėl apykojės sugadinimo, kadangi ji jam buvo uždėta neteisėtai, dėl apsižodžiavimo su pareigūnu, todėl tai turėjo būti pripažinta bent jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jis jau seniai yra apsisprendęs gyventi dorą ir sąžiningą gyvenimą. Nori tęsti mokslus, padengti turimus įsiskolinimus valstybei, išlaikyti teises, kurti verslą. Būdamas įkalinimo įstaigoje jis negali tobulėti, kurti ateities. Ir jam už įvykdytą nusikaltimą skirta dvigubai didesnė bausmė nei paprastai tokio pobūdžio bylose pagal teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014, 2K-176-511/2021). Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. B. 2025 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismui pateiktame prašyme savo apeliacinį skundą iš esmės papildė naujais reikalavimais ir argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą šį nuteistojo prašymą palieka nenagrinėtą. Pažymėdamas, kad byloje surinktų įrodymų visuma ir apylinkės teismo padarytos išvados patvirtina, kad E. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas pagrįstai.
8. Apeliaciniame skunde pateiktame apygardos teismui nuteistasis E. B. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti, taip pat panaikinti arba pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
9. Akcentuotina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
11. BK 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
12. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam E. B. bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas aštuntą kartą už du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriuos padarė turėdamas neišnykusį teistumą, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad E. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat pripažino jį recidyvistu ir nustatė, kad ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę. Įvertino, kad nuteistasis E. B. per dvejus metus dvylika kartų baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nesumokėjęs, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir vartoja gydytojo skiriamus (duomenys neskelbtini) vaistus. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip blogai įsisavinęs vidaus tvarkos taisykles, baustas už alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, neskatintas. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. B. skyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę ir už nusikaltimą, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje, skyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir sumažino vienu trečdaliu bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir E. B. skyrė galutinę subendrintą 1 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.
14. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo E. B. asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšys, tiek jų dydžiai apeliantui buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog E. B. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kaip tai bando įrodyti apeliantas. Priešingai, nuteistasis praeityje ne kartą pažeidė tiek baudžiamosios, tiek administracinės teisės normų reikalavimus ir buvo teistas užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 1-30). Jam anksčiau skirtos laisvės apribojimo, arešto, kurio vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir net laisvės atėmimo bausmės pataisomųjų tikslų nepasiekė. Nagrinėjamu atveju E. B. įkalinimo įtaigoje atlikėjo bausmę pagal du nuosprendžius ir iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos pabėgo sugadinęs elektroninę stebėjimo priemonę. Kaip nurodė apklausiamas apylinkės teisme, jis tai padarė būdamas išgėręs kelias taureles alkoholio. Po to mieste dar nusipirko išgerti, buvo susitikęs su draugu ir galiausiai su taksi važiavo pas mamą, kur pastarąjį ir sulaikė policija (2 t., b. l. 137-138). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, jog E. B. sunku tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką ir jis teisei priešingas veikas daro dėl menkaverčių priežasčių. Nors nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde teigia, kad šiuos nusikaltimus jis padarė apimtas (duomenys neskelbtini) ir negavęs tinkamo gydymo, tačiau pažymėtina, kad apeliantas pabėgęs iš įkalinimo įstaigos medicininės pagalbos neieškojo, o tiesiog vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas.
15. Apeliantas skunde taip pat daug dėmesio skiria savo elgesiui po šių nusikalstamų veikų padarymo, nurodydamas, kad pavyzdingai atlikinėja jam paskirtą bausmę, nuo to laiko nepadarė jokio pažeidimo, aktyviai dalyvavo daugumoje kalėjimo siūlomų veiklų, mokėsi suvirintojo profesijos, lankė anoniminių alkoholikų ir narkomanų susitikimus, baigė EPP programą, socialinių įgūdžių programą, ne kartą kreipėsi į įkalinimo įstaigą dėl įdarbinimo, yra apsisprendęs gyventi dorą ir sąžiningą gyvenimą, turi ateities planų, nori tęsti mokslus, dirbti ir padengti turimus įsiskolinimus, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė ir paskyrė jam per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo E. B. elgesys trumpą laiką buvo koreguojamas tinkama linkme ir tai patvirtina jo teismui pateikti dokumentai (2 t., b. l. 164-167, 172-173 3 t., b. l. 4-12). Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme pradėta nagrinėti nauja baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. B. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dar prieš priimant skundžiamą nuosprendį, t. y. 2025 m. sausio 14 d. pas E. B. kelnių kišenėje buvo rasta psichotropinės medžiagos. Nors apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu ir nėra priimtas, byla dar tik pradėta nagrinėti iš esmės, tačiau tai teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis E. B. savo elgesį ir nuostatas pakeitė iš esmės. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir už atskirus nusikaltimus nustatė teisingus jos dydžius.
16. Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog E. B. turi seserį, kuri neabejotinai gali pasirūpinti jų sunkiai besiverčiančia mama. Be to su apeliaciniu skundu nepateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog E. B. turėtų būti nuolatinėje medikų priežiūroje dėl jam išaugusio naviko. Tuo tarpu medicininės paslaugos teikiamos ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl esant būtinumui, nuteistasis E. B. su atitinkamu prašymu turi teisę kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją, kuri turi užtikrinti jam būtinų medicinos paslaugų suteikimą jo bausmės atlikimo laikotarpiu.
17. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. taip pat buvo išreiškęs prašymą panaikinti arba pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Akcentuotina, kad kardomosiomis priemonėmis nėra siekiama nubaudimo, perauklėjimo ir panašių tikslų, kurių siekiama skiriant kriminalines bausmes. Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės nusikalstamas veikas padariusiems asmenims gali būti skiriamos siekiant užtikrinti, be kita ko, ir netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendis vykdomas po apeliacinės instancijos teismo paskelbto galutinio sprendimo, o šiuo atveju nuteistajam E. B. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė už savavališką pasišalinimą iš laisvės atėmimo vietos ir apykojės sugadinimą, todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog tik paskyrus nuteistajam suėmimą, galėjo būti užtikrintas tinkamas skundžiamo nuosprendžio įvykdymas.
18. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir kt. ir tuo remiantis kiekvienu konkrečiu atveju bausmė individualizuojama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taigi, vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta vienoda bausmė. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus argumentus daro išvadą, kad E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl nėra pagrindo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.