Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1056-348/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
1S-1056-348/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
Ž. A.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1056-348/2015;
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria nuteistojo Ž. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisijos) 2015-03-10 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 § 1 d. ir 6 § 3 d., paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant sugrįžti į šalį iki 2024-04-30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir palikta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 8 m. 9 mėn. Bausmės pradžia – 2009-05-22, bausmės pabaiga – 2017-10-24.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015m. kovo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikė nuteistajam Ž. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2p. Apskundus Komisijos nutarimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, pastarasis 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį Ž. A. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis Ž. A. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis Ž. A. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis nurodo, kad jo paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas jau penktą kartą. Pažymi, kad ankstesniu nutarimu Komisija buvo nutarusi taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistojo teigimu, jo charakteristika nepablogėjo, išliko tokia pati. Nuteistasis taip pat teigia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas netikslingai vertino galiojančias jo nuobaudas, viršijo pareiškėjo skundo esmę ir nevertino iškilusio klausimo, kodėl anksčiau Komisija pritarė jo lygtiniam paleidimui. Skunde keliama klausimas, kodėl nuteistajam atimama teisė likusią bausmės dalį atlikti kitoje aplinkoje, savo doru elgesiu įrodyti jog nenusikals, suteikiant jam teisę integruotis į visuomenę. Nuteistojo teigimu, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, vertinamas tik tam tikras, bet ne visas, bausmės atlikimo laikotarpis, nevertinamos nuteistąjį pozityviai charakterizuojančios aplinkybės.

Ž. A. nurodo, kad jau nuo pirmos įkalinimo dienos dirbo, dalyvavo kūrybinėje veikloje, įvairiose programose, mokėsi vidurinėje mokykloje. Nuteistasis taip pat pažymi, kad pataisos namai turi būti sudarę nuteistojo pataisos planą, o tokie tiek psichologinės tarnybos tiek administracijos pasisakymai, jog nuteistasis yra silpnavalis ir neatsakingas, nuteistojo teigimu, yra abstraktūs ir nepagrįsti. Skunde teigiama, kad pataisos namai neatlieka savo darbo, tik baudžią jį, o ne taiso, vėliau tai pateikia kaip paleidimo iš pataisos įstaigos kliūtį. Ž. A. teigia, kad yra manipuliuojama nuobaudomis, nes jos išlieka pagrindiniu vertinimo kriterijumi svarstant klausimą, ar taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublika prieš jo valią bei pažeidžiant daugumą teisės aktų ir nuteistojo teises, įsipareigojo atlikti pataisos darbą nuteistojo atžvilgiu. Skunde teigiama, kad Komisija neturėjo svarstyti nuobaudų, atsiradusių po 2015-03-10. Nuteistasis taip pat teigia, kad bausmę atlieka kankinančiomis sąlygomis, teismo prašo atsižvelgti, kad Švedijos teismas nustatė ankstesnio paleidimo datą, t. y. 2014-05-24, todėl, nuteistojo teigimu, ir galutinė bausmė jam yra paskirta didesnė.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. A. skundas atmetamas.

Teisėja, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam Ž. A..

Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, ar formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visuma yra pakankama sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįsti.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.). Pritariama Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad taikyti lygtinį paleidimą Ž. A. nėra įstatyminio pagrindo.

Šiuo atveju pagrįstai nustatyta, kad Žanas laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; per bausmės atlikimą įstaigoje vidaus tvarkos taisykles pažeidė 13 kartų, už ką 13 kartų baustas drausmine tvarka, taip pat ir už apsvaigimą nuo alkoholio. Pažymėtina, kad nors dalis nuobaudų nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja asmenį. Nuteistasis 2 kartus skatintas; pataisos įstaigoje nedirba – atsisakė administracijos siūlomo darbo; žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas; turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą; neformaliąsias nuteistųjų tradicijas vertina neapibrėžtai, neutraliai; socialinės reabilitacijos programose dalyvauja patenkinamai; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (41 balas pagal „OASys“ metodiką). Taigi šios nuteistąjį Ž. A. charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė taip, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals bei jau yra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, leidžiantis pasiekti bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 41 str. 2 d.

Apygardos teismas pažymi, kad, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina aplinkybių visumą, t. y., jis privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį ( BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Nuteistojo argumentai, kad teismas neturėjo vertinti jo nuobaudų po Komisijos priimto nutarimo ar, kad teismas vertino tik dalį bausmės atlikimo laiko, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl palankios aplinkybės, rodančios tam tikrą teigiamą elgesio korekciją, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą, dėl ko jis būtų nusipelnęs į ypač sušvelnintas bausmės atlikimo sąlygas.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors skunde nuteistasis pažymi, jog klausimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą, tačiau vertinant, ar bausmės tikslai yra pasiekti, šio klausimo svarstymų skaičius įtakos neturi. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo bei prokuroro atsiliepimas neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo Ž. A. asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo Ž. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė