- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-756-1982-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. gegužės 11 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Institucija) pareigūnas V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, vykdydamas supaprastinto atviro konkurso „Kamerų sistemos vaizdo transliavimo paslaugos“ pirkimo procedūras, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 28 straipsnio 6 ir 8 dalių reikalavimus.
2006 m. gegužės 23 d. nutarimu Institucija V. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 1300 litų baudą.
II.
V. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad priimant nutarimą, jam nesuteikta ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, pagalba; taip pat buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, priimant nutarimą iki posėdžio, skirto bylos nagrinėjimui. V. P. nurodo, kad administracinėn atsakomybėn jis galėjo būti traukiamas tik kaip pareigūnas, tačiau protokole nurodyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo yra komisijos pirmininkas, o nutarime - kad Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius. Taip pat, pareiškėjo manymu, netinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos – nutarimo kaltinimas dėl preliminarios eilės keitimo ir pigiausio pasiūlymo atmetimo – niekinis, kadangi Viešųjų pirkimų komisija, išanalizavusi pretenzijas, priėjo išvadą, kad preliminari pasiūlymų eilė neatitiko VPĮ ir konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, todėl buvo patvirtinta nauja pasiūlymų eilė, taip įgyvendinant, o ne pažeidžiant VPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Be to, nepagrįstas kaltinimas dėl VPĮ 28 straipsnio 6 dalies pažeidimo, kadangi komisija ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo reikalauti patikslinimo, nes pakeisti netinkamų dokumentų negalima, o jų nepakeitus, pasiūlymas privalo būti atmestas. Taip pat nepagrįstas kaltinimas dėl VPĮ 28 straipsnio 8 dalies pažeidimo, nes informacija visiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams buvo pateikta.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2006 m. sausio 31 d.) 13 straipsniu, 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, 28 straipsnio 6, 7, 8 dalimis, 33 straipsniu, padarė išvadas, kad pažeidimai, dėl kurių komisija, išnagrinėjusi tiekėjų pretenzijas ir pakartotinai – pasiūlymus, 2005 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė UAB „Sonex identifikaciniai duomenys“, UAB „Fima“ bei UAB „Elsis biuro sistemos“ pasiūlymus, buvo, pačios komisijos vertinimu, dvejopo pobūdžio, t. y. susiję su kvalifikaciniais reikalavimais ir su reikalavimais dokumentų pateikimui. Todėl, remdamasi VPĮ 28 straipsnio 6 dalimi, Komisija privalėjo pirkėjams UAB „Sonex identifikaciniai duomenys“ ir UAB „Fima“ pasiūlyti pašalinti formalius jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų trūkumus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pažeidimo, numatyto VPĮ 28 straipsnio 6 dalyje, padarymas yra įrodytas. Taip pat teismas, įvertinęs V. P. nurodytus pranešimus, padarė išvadą, kad tai yra pirkimo procedūros procesiniai dokumentai, privalomi priimti pagal VPĮ 33 straipsnio 7 dalį, t. y. skirtingi pagal savo pobūdį ir paskirtį pirkimo konkurso procedūriniai dokumentai. Todėl teismas laikė, kad aptariamo pirkimo atveju buvo padarytas ir pažeidimas, susijęs su VPĮ 28 straipsnio 8 dalies reikalavimų nevykdymu.
Remdamasis VPĮ 107 straipsnio 3 dalimi bei 13 straipsniu, taip pat ATPK 171³ straipsniu, teismas nurodė, kad V. P. už Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nesilaikymą galėtų būti patrauktas ir kaip perkančiosios organizacijos administracijos vadovas, ir kaip komisijos pirmininkas. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime teismas nenustatė jokių prieštaravimų, įvardinant atsakomybėn patrauktą asmenį. Tačiau įvertinęs tai, kad komisijos sprendimai šioje pirkimo procedūroje buvo priimami vienbalsiai ir kad nenustatyti V. P. veiksmai, nulėmę tokių sprendimų priėmimą, teismas manė, kad būtų teisinga atsakomybėn traukti visą komisiją. Tačiau administracinės atsakomybės teisės doktrinoje nesant solidarios atsakomybės instituto, likusių komisijos narių nepatraukimas administracinėn atsakomybėn nepašalina V. P. veikos neteisėtumo.
Dėl pažeistos pareiškėjo teisės turėti atstovą, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo nutarimo neaišku, kas dalyvavo bylą nagrinėjant institucijoje, kokie prašymai buvo pareikšti, ar jie atmesti ir pan. Bet atsižvelgęs į Institucijos atstovo paaiškinimus bei V. P. pateiktą įgaliojimą, teismas padarė išvadą, jog Institucijos vadovas nepagrįstai suvaržė V. P. teises turėti atstovą. Tačiau, teismo nuomone, vien formalus šio fakto konstatavimas neleidžia daryti išvados apie nutarimo neteisėtumą tokiu pagrindu. Be to, bylos nagrinėjimo metu teisme pareiškėjas realizavo savo teisę turėti atstovą. Taip pat teismas pažymėjo, kad prieš posėdį gali būti paruošiamas nutarimo projektas, kuris pasibaigus posėdžiui arba pakeičiamas, atsižvelgus į posėdžio metu pateiktus faktus, arba paliekamas nepakeistas. Todėl šiuo atveju skundžiamas nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus bylą, t. y. preliminariai paruoštas tekstas galutinai užbaigtas ir nutarimas pasirašytas bei paskelbtas tik po to, kai išnagrinėta byla.
IV.
Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde V. P. išdėsto tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat pabrėžia, kad ATPK 288 straipsnyje numatytas papildomas laikas nutarimo surašymui, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad nėra galimybės atidėti nutarimo surašymą. Be to, apeliantas paaiškina, kad teismo posėdyje jis teigė, kad Institucijos posėdis truko apie pusvalandį, tačiau klausimo nagrinėjimas – vos 5 minutes. Likusį laika buvo diskutuojama dėl pareiškėjo atstovo dalyvavimo galimybės. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad nebuvo svarstomas jo kaltės klausimas Institucijos vadovo organizuotame posėdyje, kadangi nebuvo nagrinėtas Komisijos darbo reglamentas ir neįvertintas komisijos pirmininko statusas, nežinant, kokius įgaliojimus jis turi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. nutartį. Be motyvų, išdėstytų pirmosios instancijos teismo nutartyje, Institucija nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas M. B. pateikė žodinį prašymą leisti dalyvauti kaip pareiškėjo atstovui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Jo buvo pasiteirauta, ar jo veiksmai nesukels Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo, dėl ko M. B. pats atsisakė atstovauti pareiškėją, tačiau pageidavo pasilikti posėdyje stebėtoju. Jam ši teisė buvo suteikta. Pats pareiškėjas neprašė atidėti posėdžio dėl minėtos priežasties ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama. Todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl teisės turėti atstovą suvaržymo. Taip pat Institucija mano, kad ATPK 288 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo, jog nutarimas skelbiamas tuoj pat, pasibaigus bylos nagrinėjimui, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, per kiek laiko nutarimo nuorašas privalo būti įteiktas. Todėl Institucija sutinka su teismo išvada, kad ATPK nenumato nutarimo atidėjimo surašymo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo parinkimo būdo tvarkos pažeidimą. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą.
V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Institucijos nutarimu jis nubaustas už tai, kad vadovaudamas perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijai pažeidė Viešojo pirkimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies, 4 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 28 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Kaltinimo esme nurodyta tai, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, kuriai vadovavo V. P., nepatikslinusi UAB ,,Sonex identifikaciniai duomenys“ kvalifikacinių duomenų, atmetė pigesnį jos pasiūlymą, kuris buvo įrašytas pirmuoju preliminarioje eilėje, ir pirkimo sutartį pasirašė su didesnę kainą pasiūliusiu konkurso dalyviu. Viešojo pirkimo komisija taip pat nepriėmė sprendimo dėl kiekvieno pasiūlymą pateikusio dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu nepranešė apie šio patikrinimo rezultatus.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2339 redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos trūkumus pašalinti. To paties straipsnio 8 dalyje nustatytas reikalavimas komisijai priimti sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu pranešti apie šio patikrinimo rezultatus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, o 2 dalyje nurodytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkimų principais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė surinktus byloje įrodymus ir pakankamai išsamiai pasisakė dėl V. P. pareikšto kaltinimo dėl Įstatymo 28 straipsnio 6 ir 8 dalyse įtvirtintų nuostatų pažeidimų, kuriuos padarė perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, vadovaujama apelianto, tačiau visiškai neanalizavo apeliantui inkriminuoto kaltinimo pažeidus Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta kokį (-ius) konkrečiai Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą (-us) principą (-us) ir kokia veika V. P. vadovaujama komisija pažeidė, taip pat nenurodytas ir pirkimų tikslo pažeidimas. Žodinė kaltinimo formuluotė turi atitikti padarytą nuorodą į konkrečią teisės akto nuostatą, lemiančią atsakomybę pagal atitinkamą administracinį teisės pažeidimą numatantį ATPK straipsnį ir jo dalį. Tad iš kaltinimo V. P. teisėjų kolegija šalina Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimus.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad V. P. vadovaujama viešųjų pirkimų komisija pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 6 ir 8 dalių reikalavimus bei kad V. P. yra tinkamas šių pažeidimų subjektas. Iš Marijampolės savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2005 m. birželio 22 d. posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 111) seka, kad UAB ,,Sonex informaciniai duomenys“ pateiktas kamerų sistemos vaizdo transliavimo paslaugoms pirkti pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, kad šio dalyvio kvalifikacija neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o dėl to, kad vienas iš pateiktų dokumentų - ISO kokybės sistemos sertifikato kopija- neišverstas į lietuvių kalbą, o kitas dokumentas – įmonės įstatų kopija – nepatvirtintas. Įstatymas nesuteikia viešųjų pirkimų komisijai teisės atmesti pasiūlymo dėl tokių priežasčių. Tad Institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju perkančioji organizacija privalėjo pasiūlyti UAB ,,Sonex informaciniai duomenys“ pašalinti šių dokumentų trūkumus. Tokią išvadą suponuoja ir teisinėje valstybėje įtvirtinti teisingumo bei protingumo principai. Nagrinėjamoje byloje nėra ir viešųjų pirkimų komisijos sprendimo dėl kiekvieno pasiūlymą (paraišką) pateikusio dalyvio kvalifikacinių duomenų ir nei vienam iš jų nebuvo pranešta apie tokio patikrinimo rezultatus. Byloje esantis, jau minėtas komisijos protokolas negali būti vertinamas sprendimu dėl dalyvių kvalifikacinių duomenų (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo), o apelianto nurodyti pranešimai apie pasiūlymų atmetimo priežastis (t. 1, b. l. 113 - 115) taip pat negali būti vertinami pranešimais apie dalyvių kvalifikacinių duomenų patikrinimo rezultatus, kaip to reikalauja Įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatos. Šiuose pranešimuose rašoma ne apie kvalifikacinius duomenis, o apie dokumentų formos neatitikimus keliamiems reikalavimams.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė ir į skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų, apelianto nuomone, padarytų nagrinėjant bylą Institucijoje, kuriuos jis pakartotinai nurodo apeliaciniame skunde. Institucijoje padaromi pažeidimai paprastai gali būti ištaisomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jei teismo posėdyje sudaromos sąlygos asmeniui tinkamai naudotis visomis procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, apeliantas turėjo galimybę reikšti prašymus, aktyviai dalyvauti įrodymų tyrimo procese, naudotis kitomis teisėmis ir šias savo teises realizavo.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, tad jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. nutartį ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 23 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.