Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-668-238/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
1A-668-238/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nukentėjusysis
I. P.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-668-238/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51186-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – S. K., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

nukentėjusiajai I. P.,

civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje AAD „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei Julijai Venskutonei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiąja I. P. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 21 d., apie 15.30 val., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, ir važiuodamas Kovo 11-osios gatve nuo Taikos prospekto link K. Baršausko gatvės pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, į Chemijos gatvę, nepraleido iš priešais, Kovo 11-osios gatve, tiesiai važiavusio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo I. P., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalota automobilio „Ford Mondeo“ vairuotoja I. P., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Nukentėjusioji I. P. apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį – jos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2573,10 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.Skunde nurodoma, kad transporto priemonės vertinimo ataskaita buvo užsakyta būtent dėl to, kad su civiliniu atsakovu kilo nesutarimų dėl apgadinto automobilio vertės, ir ši byloje pateikta kvalifikuoto specialisto atlikta vertinimo ataskaita Nr. 17-019, kitais byloje esančiais įrodymais nepaneigta ar kitu būdu nenuginčyta. Be to, tokio pobūdžio turto vertės nustatymui reikia specialiųjų žinių, todėl akivaizdu, jog teismas, analizuodamas ir vertindamas, jog pateikta ataskaita yra abejotina, akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ribas –kompetentingai turto rinkos vertę gali nustatyti tik šios srities specialistas, turintis pakankamai žinių ir atitinkamo pobūdžio patvirtintą kvalifikaciją, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes neabejotinai akivaizdu, jog reikalavimas yra pagrįstas ir iš civilinio atsakovo papildomai priteistina 237 Eur nepataisomai sugadintos vairuotos transporto priemonės vertės skirtumas ir 80 Eur, kurie buvo sumokėti už vertinimo ataskaitos atlikimo paslaugas – iš viso 317 Eur. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, jog neva civilinio atsakovo atlikti apskaičiavimai, kurie, kaip jau ir minėta, nebuvo paremti jokiais argumentais ar lyginamąja analize, kaip tai atlikta į bylą pateiktoje vertinimo ataskaitoje Nr. 17-019, yra šališki tik jos, nukentėjusiosios, subjektyvia nuomone, tačiau toks faktas daugiau nei akivaizdus, nes būtent civilinis atsakovas, kuris ir atsakingas už jos patirtos žalos atlyginimą, pats ir apskaičiavo, kokio dydžio žalą išmokės (ir ją išmokėjo), ir jam aktualu apskaičiuoti kuo mažesnį žalos atlyginimo dydį, o ne nustatyti realią rinkos vertę, nes dėl to kiltų papildoma finansinė našta ir kokiu kitokiu būdu šias aplinkybes būtų galima įrodinėti byloje, jei ne pateikiant nepriklausomo turto vertintojo turto vertės vertinimo ataskaitą, kurią teismas visiškai nepagrįstai ir dėl logiškai nesuvokiamų priežasčių vertino kaip abejotiną. Susidaro įspūdis, jog teismo vertinimu patyrusi sužalojimus eismo įvykio metu ji turėjo izoliuotis nuo visuomenės ir negalėjo gyventi kaip socialiai normalus asmuo, nors ne tik visuomeniniu mastu, bet ir pasauliniu mastu socializacija visuomenėje yra skatinama, tam net teikiama pagalba, kuriamos grupės ir pan.Skunde taip pat teigiama, kad teismas visiškai nepagrįstai vertino, jog po patirtos traumos bei atliktos operacijos ji neva galėjo naudotis viešuoju transportu važinėti į gydymo įstaigas apsilankymams pas gydančius gydytojus ir procedūrų atlikimui, o nesinaudoti privačių vežėjų paslaugomis, nes daugiau nei logiškai suvokiama, jog privačių vežėjų paslaugos jai buvo būtinos, kadangi vykstant viešuoju transportu (autobusu) ne tik buvo sudėtinga į jį įlipti, bet ir viešuoju transportu važiuoja daug žmonių ir jame nebūna vietos atsisėsti, o su sulūžusia ranka ir dar po atliktos operacijos išstovėti visą kelionės maršrutą fiziškai negalėjo, ir nors šią galimybę bandė, tačiau daugiau savo sveikata nerizikavo, nes autobusui staigiai stabdant, netolygiai pajudant iš sustojimo vietos ji buvo nuolat įsitempusi dėl savo sveikatos, kad negalėdama tinkamai laikytis, autobusui judant, ji bet kuriuo momentu galėjo patirti papildomas traumas arba pažeisti jau turimas. Juo labiau jos transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sugadinta nepataisomai, kitos transporto priemonės ji neturėjo, po patirtų traumų eismo įvykio metu ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo vairuoti, ir tik atsiradus tokiai galimybei, t. y. pagerėjus jos sveikatai, automobilį išsinuomojo ir šias išlaidas civilinis atsakovas atlygino ne ginčo būdu, todėl daugiau nei akivaizdu, jog reikalavimas priteisti žalą, kurią patyrė naudodamasi privačių vežėjų paslaugomis, yra pagrįstas ir tenkintinas.Apeliantė nurodo, kad dirba advokato padėjėja ir po eismo įvykio turėjo nemažai numatytų ir suderintų posėdžių datų teismuose ir kitose institucijose nagrinėjamose bylose, kuriose atstovavo savo klientų interesams, po patirtų sužalojimų turėjo skubiai informuoti teismus apie savo negalėjimą dalyvauti paskirtuose posėdžiuose pateikdama tai patvirtinančius dokumentus, tačiau įvykio metu lūžus dešinei rankai ji buvo įmobilizuota į gipsą. Dėl patirto lūžio nemažą laikotarpį jautė didelį skausmą, ranka buvo stipriai sutinusi, matėsi didelės kraujosruvos, dėl ko jos praktiškai negalėjo valdyti, juo labiau naudojantis įprastine kompiuterio klaviatūra ir kompiuteriu, todėl skubiai turėjo įsigyti kompiuterinę įrangą su liečiamu ekranu, kad bylose, kuriose tuo metu buvo paskirti posėdžiai, pateiktų duomenis dėl savo negalėjimo juose dalyvauti, dėl ko patyrė 950 Eur nuostolius, ir teismo argumentacija, jog pripažįstant šias išlaidas pagrįstomis ji turėjo pateikti ekspertų išvadas, yra visiškai nepagrįstos, kadangi šias aplinkybes nesunku įvertinti ir žmogiškuoju faktoriumi, t. y. rašant skundžiamą nuosprendį pabandyti nesinaudoti kompiuterine pele dešiniąja ranka, ir kažin, ar tai būtų įmanoma, juo labiau nenaudojant kompiuterinės pelės su įprastine kompiuterine technika apskritai neįmanoma išsiųsti elektroninio laiško, todėl daugiau nei akivaizdu, jog buvo priversta aplinkybių, kurios atsirado dėl eismo įvykio, privalėjo skubiai pirkti kompiuterį liečiamu ekranu, dėl ko patyrė žalą, kuri, be abejonės, turėtų būti atlyginta.Apeliantės nuomone, dėl kitų skundžiamame nuosprendyje pasisakytų argumentų, t. y. dėl pirktos aprangos ir dėl negautų pajamų rengiant procesinius dokumentus akivaizdu, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nurodė, jog žala atlyginta pakankamai, be to, nors ir ne tiesiogiai, tačiau leido suprasti, jog ji turėjo izoliuotis nuo visuomenės, ir toks teismo vertinimas kelia ne tik nuostabą, bet ir didelį nusivylimą, kad jos pastangos kuo greičiau pasveikti, būti aktyviu, veikliu visuomenės nariu, išsaugoti darbą ir tokiu būdu išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių, teismas įvertino neigiamai, ir jos prašoma atlyginti žala jokiu būdu nelaikytina praturtėjimu, nes byloje yra pateikti visi kvitai, patvirtinantys jos patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu. Visos nurodytos išlaidos yra neabejotinai pagrįstos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykusiu įvykiu, todėl turėtų būti jai priteistos iš civilinio atsakovo AAS “BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio atsakovo AAS “BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovė K. M. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio palikti nepakeistą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji I. P. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėja Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo atstovė Julija Venskutonė prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nukentėjusiosios I. P. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.Apeliaciniame skunde prašoma priteisti nukentėjusiosios naudai iš civilinio atsakovo – draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2573,10 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajai I. P. išspręstas tinkamai, turtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis turtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.Apeliantė skunde nurodo, kad jai nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kadangi jai buvo priteista nevisa sugadinto automobilio vertė, ji dėl patirtų sužalojimų turėjo naudotis privačių vežėjų (taksi) paslaugomis, pirkti papildomą kompiuterinę techniką ir aprangą, taip pat turėjo neatlygintinai rengti procesinius dokumentus, dėl ko taip pat patyrė turtinės žalos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors įstatymas numato, jog atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šis principas yra taikomas atlyginti padarytą turtinę žalą, o ne siekiant dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai praturtėti ar pasipelnyti. Apeliantė skunde prašo iš civilinio atsakovo papildomai priteisti 237 Eur nepataisomai sugadintos jos vairuotos transporto priemonės vertės skirtumą ir 80 Eur, kurie buvo sumokėti už vertinimo ataskaitos atlikimo paslaugas, iš viso – 317 Eur. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas transporto priemonės vertinimas (t. 2, b. l. 8-39) kelia abejonių, nes nustatinėjant transporto priemonės vidutinę rinkos vertę lyginamieji objektai imami tik iš vieno transporto skelbimų portalo, jų pagaminimo metai skiriasi nuo vertinamo automobilio, ridos nurodomos ne visų automobilių, o jų vertės skirtumas yra didelis. Sutiktina su teismo vertinimu, kad skaičiuojant automobilių vertę, skaičiavimuose imama būtent transporto priemonės vidutinės rinkos vertė, o ne skelbimuose pardavėjų prašoma kaina. Vien tai, kad skelbimuose panašių automobilių kainos nurodomos didesnės, savaime nesuponuoja išvados, kad būtent tokia ir yra šių automobilių vertė, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįstas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilio likutinės vertės apskaičiavimo skirtumas atsirado dėl nepagrįstai nustatytos dujų įrangos vertės, kurios montavimą patvirtinančių dokumentų apeliantė nepateikė. Kadangi draudimo bendrovė tinkamai apskaičiavo transporto priemonės vertę, nėra jokio pagrindo priteisti apeliantės prašomus 80 Eur už vertinimo ataskaitos atlikimo paslaugas.Apeliantės nurodomi argumentai, kad jai dėl rankos traumos buvo būtina įsigyti kompiuterį liečiamu ekranu, laikytini deklaratyviais, kadangi siekiant pašalinti atsiradusius padarinius nukentėjusysis taip pat turi elgtis racionaliai ir protingai, nesitikėdamas, kad kaltininkas (ar jo draudikas) jam atlygins bet kokio dydžio turtinius nuostolius. Akivaizdu, kad naujos 950 Eur vertės kompiuterinės technikos įsigijimas tik dėl to, kad apeliantei tam tikrą laiką neva buvo sudėtinga naudotis įprastine kompiuterine technika, neatitinka protingumo kriterijų. Nukentėjusysis turi suvokti, kad jam gali būti atlyginamos tos išlaidos, kurios dėl nusikalstamos veikos yra patiriamos neišvengiamai, o ne siekiant pasigerinti naudojamus daiktus. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad būtent kompiuterio su liečiamuoju ekranu pirkimas už 950 Eur buvo būtinas, be to, šis kompiuteris apeliantei liks ir jai pasveikus. Apeliantė neieškojo (ar bent jau nenurodo ieškojusi) jokių kitų būdų, kaip būtų galima racionaliau pašalinti dėl eismo įvykio patirtos traumos padarinių kilusius nepatogumus, kaip tik įsigyti brangią kompiuterinę techniką. Teismo nuomone, atlyginti apeliantės prašomą sumą už įsigytą kompiuterį yra neprotinga ir neproporcinga kaltininko atžvilgiu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.Apeliantė nurodo, kad ji dėl patirtų sužalojimų turėjo naudotis privačių vežėjų (taksi) paslaugomis, kadangi vykstant viešuoju transportu (autobusu) ne tik buvo sudėtinga į jį įlipti, bet ir viešuoju transportu važiuoja daug žmonių ir jame nebūna vietos atsisėsti, o su sulūžusia ranka ir dar po atliktos operacijos išstovėti visą kelionės maršrutą fiziškai negalėjo, ir nors šią galimybę bandė, tačiau daugiau savo sveikata nerizikavo, dėl ko patyrė 108,30 Eur išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad pateikti kvitai dėl naudojimosi taksi paslaugomis, kaip nurodo civilinė ieškovė, kelionėms į gydymo įstaigas, nepatvirtina adreso, kuriuo buvo vykta, nėra aišku, ar patirtos kelionių išlaidos buvo būtinos nukentėjusiosios gydymui, todėl ši civilinio ieškinio dalis buvo atmesta taip pat pagrįstai. Analogiškai pasisakytina ir dėl patirtų aprangos pirkimo išlaidų. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė dėl nusikalstamos veikos patirtus nepatogumus siekė šalinti kitais įmanomais būdais tikėdamasi, kad bet kokie jos patirti nuostoliai bus atlyginti, tačiau, kaip jau buvo minėta, turtinės žalos atlyginimo principas yra skirtas atlyginti protingą nuostolių dydį, o ne siekiant dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai praturtėti, pasipelnyti ar pasigerinti gyvenimo kokybę. Apeliantės argumentas, kad ji privalėjo dalyvauti visuotiniame advokatų susirinkime, kadangi Lietuvos advokatūros sprendimu buvo įtraukta į advokatų padėjėjų sąrašą padėti minėtame advokatų susirinkime, ir laiku negalėjo pranešti, jog negalės atvykti, bijodama sudaryti neigiamą įspūdį Lietuvos advokatūros administracijos darbuotojams, dėl ko turėjo įsigyti didesnio dydžio aprangą už 447,80 Eur, laikytinas subjektyviu ir neprotingu, kadangi fizinė trauma, patirta eismo įvykio metu, yra neabejotinai pateisinama priežastis neatvykti. Akivaizdu, kad apeliantė turėjo galimybę pranešti Lietuvos advokatūrai apie savo sveikatos būklę, kurią ji buvo apibūdinusi kaip itin sunkią. Sutiktina ir su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad iš mokėjimo nurodymo nematyti ne tik kokia prekė buvo įsigyta, bet ir nurodymo data yra 2016 m. balandžio 15 d., t. y. ta pati diena, kaip ir visuotinis advokatų susirinkimas. Iš Lietuvos advokatūros el. laiško matyti, jog advokatų padėjėjai LITEXPO parodų rūmuose, Vilniuje, turėjo būti 7.30 val. ryte (t. 1, b. l. 81, 82), nors kostiumėlio įsigijimo data yra taip pat 2016 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 83), todėl nėra pagrindo manyti, kad įsigyti drabužiai buvo naudojami būtent 2016 m. balandžio 15 d. vykusiame visuotiniame advokatų susirinkime.Skunde taip pat teigiama, kad apeliantė patyrė 950 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų rengimo neatlygintinai, kadangi dėl 2016 m. kovo 21 d. eismo įvykio buvo praleisti procesiniai terminai. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad I. P. neatlygintinai rengti procesiniai dokumentai dėl A. P. nėra susiję priežastiniu ryšiu su 2016 m. kovo 21 d. eismo įvykiu. Nelaikytina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje A. P. bauda buvo skirta dėl to, kad I. P. tuo metu negalėjo atstovauti jo interesams. Be to, įstatymas numato galimybę atnaujinti praleistą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, nagrinėjamuoju atveju 950 Eur negautų pajamų, kurias ji neva būtų gavusi už dokumentų rengimą, nelaikytina turtine žala, atsiradusia dėl eismo įvykio.Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantė savo teisę į nuostolių atlyginimą, lėšas leido neracionaliai, galimai stengdamasi jas ne sumažinti, o priešingai – padidinti, klaidingai manydama, kad jai bus atlyginti bet kokio dydžio nuostoliai be jokio objektyvaus tokių nuostolių pagrindimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodomas padidintas nuostolių dydis nepriteistinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantei atlyginta protinga suma už patirtą turtinę žalą, kurią atlygino ne tik draudimas, bet ir nukentėjęs asmuo, nors to daryti nebuvo įpareigotas.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinis ieškinys ir proceso išlaidų atlyginimo klausimas taip pat išspręsti teisingai. Todėl nukentėjusiosios I. P. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendis paliekamas galioti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-410/2008). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl nukentėjusiosios proceso išlaidos, atsiradusios dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, jai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys