Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2025-10-13 Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimą Nr. SN-18-3129 “Pranešimas dėl nuteistojo neperkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę” (toliau – ir Sprendimas 1), 2025-11-20 Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-9343 “Dėl skundo išnagrinėjimo” (toliau – ir Sprendimas 2).

Pareiškėjas nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime. Alytaus kalėjimo administracijai pateikė oficialų prašymą dėl perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Sprendimu 1 buvo atsisakyta patenkinti jo prašymą dėl perkėlimo. Sprendime 1 nenurodytas joks detalus tokio sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas bei konkretūs bei pakankami ir suprantami motyvai, teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių analizė nenurodoma. Jam logiškai nesuprantami Sprendimo 1 motyvai dėl alkoholio įtakos jo elgesio vertinimui. Sprendimas 1 buvo priimtas remiantis tik 2025-10-02 Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma “Apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą” (toliau – ir Pažyma), kuri jam nebuvo įteikta. Pažyma nebuvo peržiūrėta nei ikiteismine, nei teismine tvarka. 2025-11-20 Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 2S-9343 (Sprendimas 2) jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamuose sprendimuose tik abstrakčiai ir tinkamai nemotyvuotai konstatuota, kad, remiantis 2025-09-30 atlikto vertinimo duomenimis, kurie išdėstyti Pažymoje ir kurios turinys iš esmės nepakeistas buvo perkeltas į Sprendimą 1, taip pat ir į Sprendimą 2, jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu išliko vidutinė, tačiau nebuvo nustatyta pažanga šią riziką mažinant. Akcentuoja, kad Sprendime 1 tik formaliai išvardintos 2024-06-05 Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-446 patvirtinto Aprašo 10 priede nurodytos sąvokos, į Sprendimą 1 perkeltas 2025-10-02 Pažymos apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą turinys, tačiau pačiame Sprendime 1 neatlikta jokia tokią išvadą pagrindžiančių faktinių ir teisinių aplinkybių analizė, kuri sudarytų pakankamą pagrindą neigiamai išvadai dėl jo perkėlimo. Pažymos duomenys akivaizdžiai blogina jo teisinę padėtį ir šiuo atveju buvo vienintelis pagrindas priimti Sprendimą 1 dėl kalinimo sąlygų sušvelninimo. Atitinkamai šie argumentai taikomi ir Sprendimui 2.

Nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, elgesio vertinimo rezultatus jis turi teisę ginčyti per 1 mėnesio terminą, tačiau neigiamas Sprendimas 1 pagrįstas išimtinai Pažymos duomenimis, buvo priimtas tik po maždaug 12 dienų, nors Sprendimo 1 priėmimo metu Pažymos, kurios kopija jam nebuvo įteikta, teisėtumas dar nebuvo patikrintas nei ikiteismine, nei teismine tvarka, o joks išankstinis atsisakymas kreiptis teisminės gynybos negalioja.

Teigia, kad Alytaus kalėjimo viršininkas, būdamas teisiškai atsakingas už teisingą ir teisėtą Bausmių vykdymo kodekso 36 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, taip pat ir už objektyvaus, tinkamai motyvuoto bei teisingo sprendimo priėmimą, nesivadovavo gerojo viešojo administravimo principu, objektyvumo ir išsamumo principais bei asmeniškai neatliko visapusiško faktinių aplinkybių vertinimo, nors tokia kompetencija suteikta būtent Alytaus kalėjimo viršininkui.

Nurodo, kad Pažymoje gan painiai įvertintas jo požiūris į alkoholio vartojimą, nuosprendyje nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo įvertinta jam skiriant bausmę, todėl Pažymoje nepagrįstai teigiama, kad visa tai patvirtina, jog jis nedaro jokios pažangos. Jam visiškai nesuprantami Pažymoje išdėstyti tinkamai nemotyvuoti teiginiai: „... demonstruoja tam tikrą pozityvią elgesio ir mąstymo transformaciją, tačiau gilesnių asmenybės pokyčių tvirtumui trūksta stabilumo...“, „....vidinis požiūris į gilesnius elgesio modelius dar nėra pilnai transformuotas...“.