- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2-4298-721/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01783-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
nuotoliniu būdu per vaizdo konferencinę programą ZOOM dalyvaujant ieškovo S. M. atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui, atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michail Norbutui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mantui Zabielai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas panaikinti jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities viršininko 2007 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. V1-61-12520 ir 2007 m. liepos 20 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. P1.Ž-1289 pagrindu nustatytą kelio servitutą, sutiekiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku.
Ieškovas nurodė, kad minėto servituto būtinumas yra išnykęs, nes pėsčiųjų takas naudojamas tik kaip būdas trumpinti kelią ir kirsti kampus, kadangi iš Sodų kelio į šalia esantį žvyruotą kelią ir kitas teritorijas galima patekti ir einant Sodų keliu. Nauji pėsčiųjų takai suformuoti ir padaryti šalia esančiose gatvėse, todėl pėsčiųjų judėjimas link Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos niekaip neapribotas ir tam nėra būtina naudotis ieškovo žemės sklypu. Panaikinus servitutą viešpataujančio daikto tinkamo naudojimo galimybė nebus prarasta, kita vertus net nėra aišku kuris viešpataujantis daiktas yra tarnaujančio daikto atžvilgiu. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T1-303 „D. M. rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių sąrašo patvirtinimo“ priede „Mažeikių rajono savivaldybės pėsčiųjų ir dviračių takų sąrašas“, 51 punkte Sodų kelio dviračių takas, kurio ilgis 0,572 km, o plotis 1,2 m, danga – žvyras, padėtis kelio krypties atžvilgiu – dešinėje pusėje, šiuo atveju tarnaujantis daiktas nėra kliūtis patekti į kitas teritorijas, tarnaujantį daiktą paprasčiausiai apeinant. Kaip matyti iš Mažeikių miesto teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialiojo plano sprendinių raudona ištisine linija pažymėtas esamas dviračių takas eina ties Sodų keliu virš ieškovo S. M. sklypo, kitoje gatvės pusėje, todėl ir tai patvirtina, kas servituto būtinumas yra išnykęs ir galima pagrįstai konstatuoti, jog išnyko būtinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu. Be to, atkreipė dėmesį, jog šis kelias, net neprimena kelio, jis yra sutrūkinėjęs, neprižiūrimas, susmegęs, praktiškai nenaudojamas,. Baigiantis sklypo riboms kelio plotis yra 40 cm ir baigiasi asfaltuota danga. Takelis išeina į žvyruotą kelią vedantį į miesto gyvenamąją teritoriją. Per sklypą yra pramintas takas, einantis nuo miesto gyvenamosios dalies link kolektyvinių sodų. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog S. M. nuosavybės ribojimas yra perteklinis, nes būtinybės naudotis jo žemės sklypu nebėra, žemės sklypas netrukdo kitų asmenų susisiekimui, priėjimui ar privažiavimui. Į kitas teritorijas įmanoma patekti bei patenkama ir nesinaudojant nustatytu servitutu šalia esančiais keliais ir takeliais, todėl galima teigti, kad išnyko nustatyto servituto būtinumas.
Atsiliepimas
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo S. M. ieškinį dėl servituto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T1-303 „D. M. rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių sąrašo patvirtinimo“ priede „Mažeikių rajono savivaldybės pėsčiųjų ir dviračių takų sąrašas“, 51 punkte Sodų kelio dviračių tako ilgis yra nurodytas 0,572 km., toks ilgis atitinka skaičiuojant dviračių tako pradžią nuo Ąžuolyno gatvės iki privažiavimo kelio nuo Sodų kelio prie Ąžuolyno, Ąžuolyno 7-osios, Ąžuolyno 6-osios gatvių. Tai reiškia, kad dviračių takas prasideda už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų. Atsakovės nuomone, vien tai, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-78 patvirtintame Mažeikių teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialiajame plane sprendiniuose dviračių takas parodytas klaidingai, nurodant jo pradžią nuo Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos servituto automatiškai nepanaikina, nes akivaizdžiai matosi, kad jokio dviračių tako nuo Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos iki Ąžuolyno gatvės nėra. Turi egzistuoti reali galimybė ginčijamoje servituto vietoje pėsčiųjų judėjimui. Mažeikių rajono savivaldybės administracija imsis priemonių, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014-03-28 sprendimu Nr. T1-78 patvirtintas Mažeikių teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialusis planas būtų pakoreguotas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė kad ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad šiai dienai objektyvių iš esmės pakitusių aplinkybių, suponuojančių kelio servituto - teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), 0,019 ha ploto, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame ieškovui S. M., panaikinimą nėra. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jam yra suvaržytos galimybės naudotis žemės sklypu pagal paskirtį. Nurodė, jog ieškovo S. M. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas patenka į pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros vystymo I prioriteto zoną pagal Mažeikių miesto darnaus judumo plano pėsčiųjų ir dviračių takų schemą. Pėsčiųjų takas kitoje vietoje nėra įrengtas. Iš tiesu, nors Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-78 patvirtino Mažeikių teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialųjį planą, kurių sprendiniuose dviračių takas parodytas klaidingai, nurodant jo pradžią nuo Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos, realiai jokio dviračių tako nuo Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos iki Ąžuolyno gatvės nėra. Ginčijamoje servituto vietoje nėra kitų alternatyvų pėsčiųjų judėjimui, todėl nėra pagrindo panaikinti servitutą įregistruotą pagal 2007 liepos 16 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr. V1-61-12520 ir 2007 liepos 20 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr. P1.Ž-1289.
Šalies argumentai
Ieškovo S. M. atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą, prašė jį tenkinti visiškai bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovo teigimu, takas, kuriam prašoma panaikinti servitutą, yra visiškai nenaudojamas. Šalia ieškovui S. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esančiose gatvėse seniai suformuoti ir padaryti nauji pėsčiųjų takai. Atstovas pažymėjo, jog dėl gamtinio poveikio žemės sklype net susiformuoja želdynai, krūmai, kuriuos pašalina ieškovas. Pėsčiųjų judėjimas link Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos nėra niekaip apribotas, iš Sodų kelio į šalia esantį žvyruotą kelią galima patekti einant Sodų keliu apeinant ginčo žemės sklypą, o servitutu suteiktos teisės įgyvendinamos tik kaip būdas trumpinti kelią ir kirsti kampus. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog kelias yra suiręs, praktiškai nenaudojamas, yra tik išminti takeliai skersai sklypo. Akcentavo, jog dviračių takas yra nustatytas visai kitoje ties Sodų keliu virš ieškovo S. M. sklypo, kitoje gatvės pusėje vietoje. Dėl nurodytų aplinkybių galima konstatuoti, kad servituto būtinumas išnyko. Kelio servitutas, sukeliami nepatogumai tarnaujančiojo daikto savininkui, ieškovui. Šiuo atveju žemės sklypo savininkas negali padalinti sklypo ir kitaip jį naudoti pagal jo paskirtį – komercinę paskirtį. Ieškovas ne kartą kreipėsi ir į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių su prašymais panaikinti servitutą. Mažeikių rajono savivaldybės administracija nurodė, jog pritars servituto panaikinimui tik tokiu atveju, jei sklypo savininkas įsipareigos savo lėšomis pakloti alternatyvų šaligatvį/pėsčiųjų taką. Mažeikių rajono savivaldybės administraciją taip pat nurodė, jog neatsirado jokios kitos alternatyvos pėsčiųjų judėjimui ir takas, kuriam prašoma panaikinti servitutą, yra naudojamas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius taip pat nurodė, jog kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) negali būti naikinamas, kadangi nėra išnykęs jo būtinumas.
Atsiliepimas
Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atstovas nurodė, kad tiek administraciniu aktu nustatant servitutą, tiek šiuo metu padėtis dėl pėsčiųjų ir dviračių takų nėra pasikeitusi. Joks kitas kelias nėra įrengtas. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T1-303 „D. M. rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių sąrašo patvirtinimo“ priede „Mažeikių rajono savivaldybės pėsčiųjų ir dviračių takų sąrašas“, 51-u punkte Sodų kelio dviračių tako ilgis yra nurodytas 0,572 km., toks ilgis atitinka skaičiuojant dviračių tako pradžią nuo Ąžuolyno gatvės iki privažiavimo kelio nuo Sodų kelio prie Ąžuolyno, Ąžuolyno 7-osios, Ąžuolyno 6-osios gatvių. Tai reiškia, kad dviračių takas prasideda už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuojama, kad jokio dviračių tako nuo Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos iki Ąžuolyno gatvės nėra. Atstovo teigimu, tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-78 patvirtintu Mažeikių teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialiojo plano sprendiniais šiuo atveju negalima remtis, nes jis parengtas su klaidomis – juose klaidingai parodytas dviračių takas ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija imsis priemonių, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-78 patvirtintas Mažeikių teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialusis planas būtų pakoreguotas. Atsakovo atstovas nurodė, kad turi būti užtikrintas ir pėsčiųjų saugus patekimas į kitas teritorijas, o to padaryti nesinaudojant servitutiniu keliu nėra galimybės.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijamoje servituto vietoje nėra kitų alternatyvų pėsčiųjų judėjimui, nėra duomenų, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-78 patvirtinto Mažeikių teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialiojo plano sprendiniai būtų įgyvendinti, dviračių tako nuo Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos iki Ąžuolyno gatvės taip pat nėra, todėl servitutas galioja ir nėra pagrindo jam pasibaigti. Atsakovo nuomone, servitutu neatimtos tarnaujančiojo daikto savininko, t. y. ieškovo, daikto (žemės sklypo) naudojimo teisės, sudarančios servituto turinį. Atstovo nuomone, teorinė galimybė patekti į kitas teritorijas einant Sodų keliu gal ir yra, bet eiti važiuojamąja kelio dalimi, ar net kelkraščių nėra saugu, todėl servituto būtinybė galėtų būti pripažinta išnykusi tik tuo atveju, jei būtų reali galimybė saugiai pasiekti į šalia esančias teritorijas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog apie atkuriant nuosavybės teises nustatytą servitutą ieškovui be abejonės buvo žinoma įsigyjant ginčo žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo. Šį reikalavimą ieškovas grindė po servituto nustatymo iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, t. y., jog servitutu iš esmės nesinaudojama, dėl ko servitutas tarnaujančiame žemės sklype nėra objektyviai reikalingas, todėl siekė servituto pabaigos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-374/2013). Servituto nustatymas ir yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2007 m. liepos 16 d. Telšių apskrities viršininko sprendimo Nr. V1-61-12520 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste E. G.“ 4 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) - 0,0190 ha ploto, kuris buvo įrašytas ir į 2007 m. liepos 20 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. P1.Ž-1289 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 1.3 papunktį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), priklauso nuo 2013 m. vasario 21 d. Ieškovui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), aukščiau minėtų Telšių apskrities viršininko sprendimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kurio plotas 0,019 ha. Ginčo, kad kelio servitutas buvo nustatytas dar 2007 m. liepos 16 d. atkuriant nuosavybės teises į šią žemę nėra.
Kelio servitutas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dar iki jam įgyjant į jį nuosavybes teises, buvo nustatytas administraciniu aktu. Tad ieškovo nuosavybės teisė šioje dalyje yra suvaržyta esant teisiniam pagrindui. Ieškiniu, kuriuo suformuluotas nagrinėjamos bylos dalykas nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo kelio servituto nustatymu, ginčas kilęs dėl nustatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pėsčiųjų tako, kuriuo gali naudotis neapibrėžtas ratas asmenų, servituto panaikinimo aplinkybių egzistavimo.
Ieškovas S. M., kaip tarnaujančiojo daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir atsakovai Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutaria, ar išnyko būtinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą, ir ar dėl to servitutas turėtų būti laikomas pasibaigusiu. Vadinasi, esminis šios bylos klausimas, sudarantis bylos nagrinėjimo dalyką, yra tas, ar egzistuoja galimybė tinkamai naudotis viešpataujančiuoju daiktu be ginčo servituto.
Servituto pasibaigimo pagrindai nustatyti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, kurios 5 punkte nurodyta, kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui. Servituto pabaigos išnykus servituto būtinumui pagrindas atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
Kasacinis teismas nurodė, kad, reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Plėtodamas pirmiau nurodytą CK 4.135 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019 33 punktą).
Ieškovas S. M. savo poziciją dėl pirmiau aptarto servituto pasibaigimo pagrindo argumentavo tuo, kad pėsčiųjų judėjimas link Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos niekaip neapribotas, iš Sodų kelio į šalia esantį žvyruotą kelią ir kitas teritorijas galima patekti ir einant Sodų keliu, servitutu iš esmės nesinaudojama, šis servitutas nėra objektyviai reikalingas. Be to, anot jo, nauji pėsčiųjų takai suformuoti ir padaryti šalia esančiose gatvėse ir pėstieji turi puikias galimybes patekti į kitas aplinkines teritorijas kitais keliais, neapribojant ieškovo nuosavybės teisių ir nepažeidžiant jo interesų, ką ieškovo nuomone pagrindžia į bylą pateikti įrodymai – žemės sklypo planas, Regia žemėlapio duomenys, Mažeikių rajono savivaldybės pėsčiųjų ir dviračių takų sąrašas, Mažeikių miesto teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialusis planas, Mažeikių miesto darnaus judumo planas, Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros schema, 2021 m. rugpjūčio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovai laikosi priešingos pozicijos, pažymėdami, kad servituto būtinybė nėra išnykusi.
Sprendžiant servituto pabaigos klausimą, servitutas jau yra nustatytas ir įregistruotas viešame registre, todėl viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisėtą lūkestį, kad jis toks ir išliks, o tarnaujančiojo daikto savininkas negali turėti teisėto lūkesčio pakeisti servitutą taip, kaip jam naudingiau, išskyrus įstatymo griežtai apibrėžtus atvejus.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovo argumentus dėl servituto pasibaigimo pagrindų. Teismo vertinimu, faktinė situacija rodo, kad kelio servituto poreikis nėra išnykęs, nustatytas kelio servitutas svarbus kitiems gyventojams, kadangi jį panaikinus jiems būtų apribota galimybė pateikti į už ieškovo sklypo esančius kitus sklypus, sodus ir taip būtų suvaržyta kitų asmenų teisė laisvai naudotis savo turtu. Byloje nustatyta, kad servituto būtinybė neišnyko, nes kelio servitutas - pėsčiųjų takas, Žemės sklypo plane pažymėtas ženklu 5 yra ir toliau naudojamas gyventojų susisiekimui, patekimui į sodus, kitas teritorijas, taip pat nėra nutiesta jokių naujų dviračio ar pėsčiųjų takų nurodytoje teritorijoje (tokių duomenų į bylą nepateikta), lyginant su buvusiais servituto nustatymo metu. Nėra galimybės perkelti pėsčiųjų tako į Sodo kelio teritoriją, kol toks takas nebus pastatytas. Taigi daikto suvaržymas servitutu buvo pateisintas tuo, kad neapibrėžtas ratas gyventojų turėtų galimybę pasiekti kitus žemės sklypus, sodus, kitus objektus. Servituto panaikinimas turėtų įtakos ne tik su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojančių sklypų savininkų teisėms, bet ir kitiems nekilnojamojo turto, esančio už ieškovo sklypo, savininkams, visiems tos teritorijos gyventojams, pėstiesiems. Akivaizdu, kad servitutas buvo nustatytas ne tik teoriškai jį planuojant, o egzistuojant realiam poreikiui, visuomenės reikmėms. Sutiktina, kad panaikinus servitutą pėsčiųjų takas nenustotų egzistuoti, o tokia situacija galėtų sukelti dar daugiau ginčų. Akivaizdu, kad šiuo atveju neegzistuoja ieškinyje nurodytas pagrindas – servituto būtinumo išnykimas
Kaip jau buvo minėta S. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį ( duomenys neskelbtini), įgijo 2013 m. vasario 21 d. sutarties Nr.16-21/02/2013, perdavimo-priėmimo akto Nr.V1-61-12520 pagrindu. Vadinasi ieškovas, įsigydamos žemės sklypą, žinojo, kad Telšių apskrities viršininko sprendimo pagrindu jis privalės užtikrinti teisę taku naudotis pėstiesiems, leisti ar sudaryti galimybę kitiems asmenims eiti per žemės sklypą.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia ir tuo, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014-03-28 sprendimu Nr. T1-78 patvirtintas Mažeikių teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialusis planas, kuriame nurodyta, jog yra įrengtas nuo Ventos-Pavenčių gatvės sankryžos iki Ąžuolyno gatvės dviračių takas. 2021 m. spalio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. F21-20, antstolė Greta Žutautė nustatė, kad ieškovo nurodyto dviračio-pėsčiųjų tako Mažeikių mieste nuo Ventos-Pavenčių-Sodo kelio gatvių sankryžos iki Atžalyno gatvės nėra. Vaizdo įraše Nr. 20211019_131438 užfiksuota Sodų kelio atkarpa nuo Ventos-Pavenčių-Sodų kelio žiedinės sankryžos iki Atžalyno gatvės. Šioje atkarpoje dviračių-pėsčiųjų tako nėra, nurodytoje vietoje tik žvyruotas kelkraštis.
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T1-303 „D. M. rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių sąrašo patvirtinimo“ priede „Mažeikių rajono savivaldybės pėsčiųjų ir dviračių takų sąrašas“, 51 punkte Sodų kelio dviračių tako ilgis yra nurodytas 0,572 km., toks ilgis atitinka skaičiuojant dviračių tako pradžią nuo Ąžuolyno gatvės iki privažiavimo kelio nuo Sodų kelio prie Ąžuolyno, Ąžuolyno 7-osios, Ąžuolyno 6-osios gatvių. Tai reiškia, kad dviračių takas prasideda už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų.
Sutiktina su atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos argumentais, kad negalima remtis patvirtintu Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014-03-28 sprendimu Nr. T1-78 patvirtintu Mažeikių teritorijos turizmo trasų, pėsčiųjų ir dviračių takų specialiuoju planu, nes jis parengtas su klaidomis ir trūkumais.
Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad pats ieškovas aiškindamas, jog niekas nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu, nurodo, kad faktinis pėsčiųjų takas (iš esmės nustatytas servitutu), kuris šiuo metu yra susidaręs per ieškovo sklypą, yra nuo Sodų kelio pusės žvyro pagrindo, toliau kelias yra asfalto dangos, nuo 1,15 m vietomis iki 0,83 m, 0,46 m, 0,38 m pločio. Kelio danga yra išeižėjusi. Šios aplinkybės nustatytos 2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolio Ričardo Kudrausko Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-51. Šias aplinkybes patvirtina ir į byla pateikti kelių/gatvių schemos ir nuotraukos, žemėlapiai (Regia, Nekilnojamojo turto registro kadastro), kuruose atsispindi faktinė situacija, matosi jo žemės sklype praminti takai. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pėsčiųjų takas per ieškovo žemės sklypą susijęs su visuomenės interesais, yra reikalingas ir faktiškai naudojamas.
Šios aplinkybės patvirtina, kad servitutas negali būti panaikintas vien tik ieškovo interesams tenkinti.
Taigi byloje nėra nustatyta, kad aplinkybės pasikeitė taip ir tiek, jog viešpataujantysis daiktas - patekimas į kitų gyventojų naudojimui skirtas teritorijas galėtų būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl privačios nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiajam daiktui nustatyto administraciniu aktu kelio servituto panaikinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp priešingų bylos šalių, atsižvelgiant į tai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas. Ieškinį atmetus ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.