Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-7243-786/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
2YT-7243-786/2018
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00830-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie LR ŽŪM
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2YT-7243-786/2018Teisminio proceso Nr.2-14-3-00830-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant pareiškėjui R. B.,

suinteresuoto asmens nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Gerdai Vaicekauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie LR ŽŪM ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio B. B. mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Nurodė, kad 2006m. rugsėjo 14 d. mirė jo brolis B. B.. Pareiškėjas yra vienintelis brolio turto paveldėtojas, nes tėvai yra mirę, brolis vaikų neturėjo. Po jo mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. Jam kartu su broliu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį abu dirbo. Po brolio mirties jis toliau rūpinosi broliui priklausančiu turtu ir juo naudojasi iki šio laiko. Jis palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kada sužinojo, kad praleistas terminas palikimui priimti, kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis po brolio B. B. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė pareiškėjo pareiškimui neprieštaravo ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo parodymais nustatyta, jog 2006m. rugsėjo 14 d., mirė pareiškėjo brolis B. B. (b.l.9). Po jo mirties liko turtas – kartu su pareiškėju valdytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo padalintas. Mirus broliui B. B., pareiškėjas ir toliau dirbo žemės sklypą, naudojosi likusiais daiktais, bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas palikimą, atsiradusį po brolio B. B. mirties, priėmė faktiniu jo valdymu ir toliau turtą valdė kaip savo. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą , tačiau to padaryti nebegali, nes praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo duotus paaiškinimus, liudytojo parodymus ir pateiktus rašytinius dokumentus, konstatuotina, kad po brolio B. B. mirties, pareiškėjas pradėjo valdyti po jo mirties likusį turtą, kadangi atliko aktyvius veiksmus: toliau prižiūrėjo ir dirbo žemės sklypą, naudojosi likusiais daiktais, mokėjo mokesčius, disponavo broliui priklausiusiais kilnojamaisiais ir asmeniniais daiktais. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad R. B. priėmė brolio palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų priimti ir įregistruoti palikimą po brolio mirties.

Nustačius pareiškėjos prašomą faktą, pareiškėjas galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į brolio palikimą.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė brolio B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m. rugsėjo 14 d., palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po B. B. mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Vitalija Ragauskienė