Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-11-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2538-656/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-07Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
e2S-2538-656/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33722-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
UAB „Sostena“
Atsakovas
L. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-2538-656/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-33722-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1., 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Sostena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovas UAB „Sostena“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo UAB „Sostena“ ieškinys atsakovui L. G. dėl 3333,26 Eur skolos, 148,87 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas ieškinio reikalavimo ribose. Nurodė, kad reikalavimas yra pagrįstas, atsakovas vengia vykdyti prievolę, ieškinio suma yra didelė, todėl yra pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad asmuo, kreipdamasis į teismą ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę, gali imtis veiksmų turtui paslėpti, tačiau nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Prie ieškinio nepridėta informacija apie atsakovo sunkią finansinę padėtį, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašoma priteisti suma atsakovui būtų laikytina didele. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas stengtųsi paslėpti savo turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas UAB „Sostena“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Atskirojo skundo argumentai:

1. Asmuo prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji išoriškai gali būti dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama. Atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Todėl ieškovas su ieškiniu neturėjo pateikti išsamios atsakovo nestabilią padėtį apibūdinančios dokumentacijos. Visgi apeliantas tvirtina su atskiruoju skundu teikiantis duomenis iš VĮ Registrų centro registro, patvirtinančius, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

2. Ieškinio suma atsakovui yra didelė. Tai patvirtina paties atsakovo elgesys. Apie skolą atsakovui yra žinoma, tačiau atsakovas nuo 2015 metų liepos mėnesio neatliko nei vieno mokėjimo, kad skola nors iš dalies būtų padengta. Be to LITEKO informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovui ir kitų kreditorių yra iškelta bylų.

3. Atsakovo elgesys taip pat patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas ne tik nevykdo įsipareigojimų kreditoriui, tačiau visiškai ignoruoja kreditoriaus reikalavimus (atsakovas vengė priimti jam siųstas pretenzijas, apie jam reiškiamus reikalavimus buvo informuotas elektroniniu paštu).

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nustatomos dvi sąlygos: ieškinys tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįvykdomu.

Pagal teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui dėl 3482,13 Eur sumos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokios sumos pareiškimas, nesant kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pats savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė duomenis patvirtinančius, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Be to, tvirtina, kad atsakovui yra iškelta daugiau civilinių bylų, kas patvirtina, kad atsakovas turi kitų skolinių įsipareigojimų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovui yra iškelta dar viena civilinė byla - Rokiškio rajono apylinkės teisme dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo 4500 Eur sumoje.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta išimtinai ieškovui. Tačiau iš bylos duomenų negalima nustatyti, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovui ir kad atsakovas būtų turėjęs galimybę pateikti savo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Taigi vien ieškinio pareiškimas nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Su atskiruoju skundu pateikti duomenys (neturi nekilnojamojo turto, iškelta dar viena byla dėl skolos priteisimo, nuo 2015 m. liepos mėnesio nesumoka įmokų) taip pat nepatvirtina, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė ir ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas