- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-2196-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11749-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15610-638/2013 pagal pareiškėjos Ž. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., išieškotojui „Swedbank“, AB dėl neteisėtų antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (skolininkė) antstoliui R. B. padavė skundą, prašydama stabdyti skelbiamas pirmąsias varžytines turtui, vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02308 realiai rinkos vertei nustatyti skirti papildomą ekspertizę. Nurodė, kad vykdomojoje byloje, skelbiant pirmąsias varžytines, ketinama parduoti jai ir jos sutuoktiniui A. R. priklausantį turtą - 0,2550 ha ploto žemės sklypą su pastatu - gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Antstolis, atsižvelgdamas į areštuoto turto vertės ekspertizę, nepagrįstai nustatė pradinę varžytynių kainą - 508 000 Lt. Tokia kaina, pareiškėjos nuomone, yra aiškiai per maža ir neatitinka dabartinių rinkos kainų. Turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta nekokybiškai: parinkti netinkami objektai verčių palyginimui, akte yra vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Ekspertizės akte neišdėstyta išvada apie parduodamo turto vertę, o duodama išvada apie turto vertę priverstiniam pardavimui. Antstolis neturėjo apsiriboti vien ekspertizės išvada, o privalėjo papildomais įrodymais nustatyti turto rinkos vertę, todėl turi būti skiriama papildoma ar pakartotinė ekspertizė. Įkeistas ir ketinamas parduoti turtas yra vienintelis pareiškėjos ir jos dviejų nepilnamečių vaikų būstas.
Antstolis R. B. 2013-07-18 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad skolininkė nesilaikė CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos - nepareiškusi prieštaravimų dėl ekspertų nustatytos vertės, iš karto pateikė skundą dėl vertės. Taip pat nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta neturi įtakos hipoteka įkeisto turto priverstiniam pardavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02308. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad antstolis R. B. 2012-11-16 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02308 priėmė vykdyti išieškotojo „Swedbank“, AB pateiktą vykdomąjį įrašą Nr. 3-6244, kurį 2012-10-08 išdavė Vilniaus m. 2-asis notarų biuras dėl 781 539,23 Lt sumos ir sutartyje numatytų palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. R. ir Ž. R. solidariai išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, 2013-02-11 turto arešto aktu areštavo skolininkams Ž. R. ir A. R. priklausantį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Turto vertei nustatyti antstolis 2013-02-11 patvarkymu paskyrė turto įvertinimo ekspertizę. Ekspertas turtą įvertino 508 000 Lt. Teismas nurodė, kad CPK 682 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jo prašymu antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismas nustatė, kad skolininkei (pareiškėjai) 2013-05-13 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo kartu su paaiškinimu, kad skolininkė turi teisę teikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, buvo įteiktas 2013-05-31, tačiau skolininkė motyvuotų prieštaravimų antstoliui neteikė, o 2013-07-15 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė paskirti papildomą ekspertizę. Teismas konstatavo, kad skolininkė nepasinaudojo galimybe reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės, dėl ko antstolis taip pat neturėjo galimybės prieštaravimus apsvarstyti ir esant reikalui paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kadangi pareiškėja praleido prieštaravimų pateikimo ir jų apsvarstymo stadiją, todėl teismas sprendė, kad antstolio sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nesutinka su teismo motyvu, kad antstolio paskirtos ekspertizės metu realiai ir teisingai nustatyta priverstiniam pardavimui skirto turto vertė. Nurodo, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad priverstinai parduodant turtą būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės, sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Teisingai įkainuoti skolininko turtą yra antstolio pareiga, kurią vykdyti antstolis privalo nepaisant to, kaip vykdymo procese šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantės nuomone, antstolis, nustatydamas areštuoto turto vertę, neturėjo apsiriboti vien ekspertizės aktu, kadangi akte net nėra išvados apie parduodamo turto vertę, o duodama išvada apie turto vertę priverstiniam pardavimui. Areštuoto turto vertė priverstiniam pardavimui yra žymiai mažesnė už vidutinę rinkos kainą, tačiau antstolis netyrė ir nevertino šios aplinkybės. Todėl areštuoto turto rinkos vertei nustatyti turi būti skiriama papildoma ar pakartotinė ekspertizė. Taip pat neįvertinta ir ta aplinkybė, jog skolininkams priklausančioje namų valdoje esančius statinius galima suformuoti, kaip atskirus turtinius vienetus ir atskiras namų valdas, kurias inventorizavus bei nustačius jų vertes, būtų galima realizuoti atskirai. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju yra paisomi tik kreditoriaus, bet visiškai ignoruojami skolininko interesai, taip pažeidžiant interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vykdomosios bylos Nr. 0085/12/02308 duomenimis nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo vykdomąjį įrašą Nr. 3-6244, kurį 2012-10-08 išdavė Vilniaus m. 2-asis notarų biuras dėl 225 766,91 EUR ir 2 011,25 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų A. R. ir Ž. R. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai (b. l. 20–22). 2013-02-11 surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas 0,2550 ha žemės sklypas ir pastatai su kiemo įrengimais, esantys (duomenys neskelbtini), akte nurodant, kad turto vertei nustatyti būtinas ekspertas (b. l. 57-59). Antstolis šio turto vertei nustatyti 2013-02-11 patvarkymu paskyrė ekspertizės įstaigą UAB „Robinta“ (b. l. 60). UAB „Robinta“ 2013-04-10 pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 0037-2013, kuriuo nekilnojamojo turto rinkos vertė, apskaičiuota lyginamosios vertės metodu, vertinimo dieną nustatyta 508 000 Lt (b. l. 88–103). Todėl antstolis 2013-05-13 patvarkymu, atsižvelgdamas į ekspertizės aktu nustatytą turto kainą, nustatė, kad areštuoto turto vertė yra 508 000 Lt (b. l. 110). Skolininkei (pareiškėjai) 2013-05-13 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo kartu su paaiškinimu, kad skolininkė turi teisę teikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, buvo įteiktas 2013-05-31 (b. l. 110). Pareiškėja (skolininkė) tik 2013-07-15 antstoliui padavė skundą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02308 realiai turto rinkos vertei nustatyti skirti papildomą ekspertizę (b. l. 122-124), kurį antstolis R. B. 2013-07-18 patvarkymu atsisakė tenkinti nurodydamas, kad pareiškėja, remiantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, turi pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, o ne skundą dėl turto vertės (b. l. 126).
Nagrinėjant skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų esminis ginčas kilo dėl antstolio pareigos skirti papildomą (ar pakartotinę) ekspertizę. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja atskiruoju skundu faktiškai teigia, kad antstolis pats savo iniciatyva turėjo paskirti papildomą (ar pakartotinę) ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti reikalavimai, kad teisingai įkainuoti skolininko turtą yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, ir kad antstolis visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“, antstolis D. S., J. M., A. R., A. J., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Tačiau pažymėtina, kad antstoliui šiuo atveju nekilo abejonių dėl atlikto turto vertinimo, o pareiškėja nepateikė pagrįstų prieštaravimų nustatytai turto vertei, kurie leistų antstoliui pačiam suabejoti nustatytos turto vertės teisingumu ir dėl to pačiam savo iniciatyva skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjos skundo argumentas, kad turto vertinimo ekspertizės aktu yra nustatyta turto vertė priverstiniam pardavimui, o ne parduodamo turto rinkos vertė, yra nepagrįstas, nes neatitinka ekspertizės išvadų, todėl nesukelia abejonių nustatytos nekilnojamojo turto kainos pagrįstumu. Antstolis atlikti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę paskyrė UAB „Robinta“, kurios turimą kvalifikaciją vertinti turtą patvirtina atestatas Nr. 000140. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė, o ne turto vertė priverstiniam pardavimui, kaip teigia pareiškėja. Kitokių pagrįstų argumentų, kurie būtų leidę antstoliui pačiam suabejoti nustatyta parduodamo turto rinkos verte, nors pareiškėjai pačiai ir nereiškiant prieštaravimų įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo pateikta.
Be to, pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui yra nustatyta pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai atlikti turto vertinimą (CPK 681, 682 straipsniai). Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, jame nurodydamas ekspertą ar ekspertizės įstaigą, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo buvo įteiktas pareiškėjai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su nustatyta turto verte, turėjo teisę pareikšti prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Šia teise pareiškėja nepasinaudojo, tačiau padavė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama paskirti papildomą ekspertizę. Toks pareiškėjos (skolininkės) procesinis elgesys laikytinas netinkamu, kadangi pareiškėjo pati turėjo rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir imtis CPK nustatytų priemonių realiai savo turto vertei nustatyti, tačiau to nepadarė, ir net teigdama, kad antstolis pats savo iniciatyva turėjo skirti papildomą (ar pakartotinę) ekspertizę, faktiškai nenurodė jokių pagrįstų motyvų, dėl ko antstolis turėjo suabejoti ekspertų nustatyta turto rinkos verte.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo pagrįstas ir teisėtas. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.