Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 17 d. nutarties, kuria nutarta taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. 2-691-1/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Čiaupas“, uždarajai akcinei bendrovei „Beržolė“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad preliminariųjų sutarčių privaloma teisinė registracija įstatymuose nenustatyta. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, t.y. kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, atsiranda tik tuomet, kai įstatymas numato tokią registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 str. 1 d.). Preliminarioje sutartyje numatyta, kad pardavėjas, pažeidęs sutarties įsipareigojimų vykdymo terminus, įsipareigoja sumokėti pirkėjui 7 procentų metines palūkanas, kaip delspinigius nuo visos sutartyje nurodytos nekilnojamojo turto kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bei 400 000 Lt baudą per 5 dienas nuo pirkėjo raštiško pareikalavimo. Teismas, vertindamas preliminariąją pastatų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Beržolė“ pagrindė savo reikalavimą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, taip pat dalyvaujančiųjų byloje asmenų teismo posėdyje išsakytus argumentus, padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali atsirasti 450 000 Lt nuostoliai, jeigu kita šalis pareikalaus sumokėti preliminariojoje sutartyje numatytas palūkanas ir delspinigius dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo. Teismas nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumą nustatė atsižvelgęs į ieškovo atstovų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat į teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 str.) ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.).

1. Teismas per siaurai vertino Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kai prašymas grindžiamas neįregistruota preliminariąja sutartimi. Nesant pagrindo atsirasti atsakomybei pagal preliminariąją sutartį, nėra pagrindo atsirasti žalai, susijusiai su trečiųjų asmenų veiksmais, t.y. ieškovo ieškiniu. Atsakomybė negalima, jei atsakovas negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių aplinkybių (tarp jų ir trečiųjų asmenų ieškiniai ar suvaržymai). CK 4.255 straipsnis nustato, kokie faktai turi būti registruojami viešame registre.

2. Teismas netinkamai įvertino apelianto finansinę padėtį. Apeliantas objektyviai neturi ir neturės galimybių užtikrinti nuostolių atlyginimą, nes jo turtinė padėtis yra sunki. Nutartis suvaržo ieškovo teisę naudotis teise užtikrinti ieškinį.

3. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turi galimybę ginčo turtą perleisti trečiajam asmeniui, tad teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas. Nutartis pažeidžia lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.) ir prieštarauja civilinio proceso tikslams (CPK 2 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą. Jos paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas ieškovą pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, laikė pagrįstais atsakovo UAB „Beržolė“ argumentus, jog 450 000 Lt dydžio nuostolius, kurių atlyginimą buvo prašoma užtikrinti, jis gali patirti dėl to, kad šioje byloje ieškovo reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negali įvykdyti preliminariąja sutartimi dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo prisiimtų prievolių.

Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.75 straipsnio 2 dalimi, neįregistravusi sandorio šalis negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Remiantis bylos duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta ir byloje nėra duomenų, kad tarp atsakovo UAB ,,Beržolė“ ir UAB „Domus Baltija“ 2006 m. spalio 10 d. sudaryta preliminarioji sutartis, kuria atsakovas grindė prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, yra nustatyta tvarka įregistruota, todėl nėra aišku, ar ji gali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas perdavė klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atsakovas UAB „Beržolė“ į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog minėta preliminarioji sutartis, kuria jis grindžia savo prašymą, yra įregistruota viešame registre. Priešingai, pirmosios instancijos teismo 2007 m. liepos 17 d. teismo posėdžio (t. 1, b.l. 185- 186) metu atsakovo atstovas nurodė, kad preliminariosios sutartys gali būti registruojamos, bet tai neprivaloma, kad preliminariosios sutarties panaudojimas prieš trečiuosius asmenis šioje byloje nevertintinas, taip pat kad nei viena šalis nesitikėjo, kad turtui gali būti taikomi apribojimai. Šie paaiškinimai taip pat patvirtina faktą, kad minėta preliminarioji sutartis nėra įregistruota viešame registre, tad atsakovas negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, prašydamas užtikrinti nuostolių atlyginimą. Todėl tokia sutartis negali būti tinkamu pagrindu, įrodančiu nuostolių atsiradimo tikimybę.

Be to, kaip matyti iš byloje esančio dokumento – VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. birželio 6 d. išrašo (bylos priedas – bylos Nr. 2-377/07 dalis, b.l. 79-81) pastatas – 83,6 proc. garažo, unikalus Nr. 1996-8007-9029, esančio A. Juozapavičiaus pr. 21B, Kaune, 2007 m. gegužės 24 d. buvo areštuota Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, uždrausta VĮ Registrų centro Kauno filialui išregistruoti nekilnojamąjį turtą, esantį A. Juozapavičiaus pr. 21B, Kaune, daiktines teises į jį, išduoti pažymas dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymo bei keisti šio nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenis. Dėl šios priežasties nuostolių dėl nekilnojamųjų daiktų - pastatų, esančių A. Juozapavičiaus pr. 21B, Kaune, arešto niekaip negalima sieti vien su Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes disponavimas šiuo turtu apribotas ir kitais pagrindais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, CPK 147 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ši nutartis neužkerta atsakovui kelio įgyvendinti šią teisę tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, o tokie nuostoliai realiai atsirastų ir atsakovas pateiktų teismui tai pagrindžiančius įrodymus.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antruoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartį.

Atsakovo UAB „Beržolė“ prašymą taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmesti.