Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-198-123/2010

22.3.1; 121.21.

2010 m. gegužės 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovui ūkininkui A. Ž., jo atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, atsakovės atstovams S. L., advokatui Tomui Leščinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko A. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Stodesta“ (buvusi S. Liaugaudo individuali įmonė), Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarei Aldonai Kundrotienei dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo bei ieškovo ūkininko A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 liepos 13 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenimis, 2008-10-14 ieškovas pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo atsakovui per 65 dienas nuo vekselio išrašymo sumokėti 92 743 Lt (b. l. 25). Ieškovui vekselio neapmokėjus atsakovui 2008-12-19 buvo išduotas vykdomasis įrašas, kurio vykdymas pateiktas antstoliui (b. l. 26, 43). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti šį vekselį negaliojančiu ir panaikinti vykdomąjį įrašą (b. l. 2-3).

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. (toliau tekste – ĮPVĮ). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.).

Pažymėtina, kad asmuo, kuris yra skolininkas pagal paprastąjį vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas išdavė vekselį jo piniginei skolai pagal Statybos darbų rangos sutartį atsakovui patvirtinti. Taigi ieškovo išduotas vekselis atliko prievolės pagal Statybos darbų rangos sutartį, iš kurios kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė buvo pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias normas. Todėl ieškovas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukūrė atsakovo (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal Statybos darbų rangos sutartį, dėl kurios išduotas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

Pagal ĮPVĮ 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Ieškovas savo prievolę sumokėti ginčo vekselyje nurodytą sumą kvestionuoja dėl to, kad atsakovas privertė jį pasirašyti vekselį, todėl vekselį pasirašė dėl atsakovo jam daryto ekonominio spaudimo ir grasinimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra.

Ieškovas teigia, kad atsakovas grasindamas privertė jį pasirašyti vekselį, tačiau aplinkybė, jog po vekselio išrašymo ieškovas nesikreipė į atitinkamą instituciją dėl grasinimo priverčiant jį pasirašyti vekselį, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas nebuvo verčiamas elgtis prieš savo valią. Ta aplinkybė, kad ieškovas ne iš karto po vekselio pasirašymo pradėjo ginčyti vekselį, o tik atsakovui pareikalavus jį apmokėti, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas minėtą dokumentą pasirašė laisva valia, todėl vekselio išrašymas atitinka vidinę ieškovo valią. Pažymėtina, kad motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad ieškovas nepateikė leistinų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes, o vien ieškovo paaiškinimų nepakanka jo atsikirtimams įrodyti.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo įsipareigojimas skubiai atlikti visus darbus pagal Statybos darbų rangos sutartį tik po to, kai ieškovas pasirašys vekselį, nelaikytina ekonominiu spaudimu. Ieškovas pats prašė atsakovo, kad greičiau baigtų atlikti statybos darbus, nes jam turėjo būti suteikta finansinė parama. Taigi akivaizdu, kad ieškovas pasirašydamas vekselį siekė, kad darbai būtų kuo greičiau užbaigti ir jis gautų finansinę paramą, o atsakovas sutiko greičiau baigti darbus, kad ieškovas gautų finansinę paramą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, įgydamas vekselį, tyčia veikė ieškovo nenaudai, tokiu būdu siekdamas sau ekonominės naudos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas atliko ir perdavė ieškovui visus sutartus darbus (b. l. 57), o tai, kad darbai, ieškovo teigimu, atlikti su trūkumais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl atsakovo ne laiku atliktų darbų bei jau atliktų darbų trūkumų. Jei ieškovas mano, kad atsakovas netinkamai atliko darbus, todėl jis patyrė nuostolius ir turi teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka pareikšdamas atsakovui ieškinį, o ne remadamasis jo nurodytais faktais ginčyti atsakovui išduotą vekselį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino ieškovo argumentus dėl nesąžiningo vekselio įgijimo, kurie gali būti vertinami kaip pagrindas reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui pagal ĮPVĮ 19 straipsnį. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir nenustatęs kliūčių, trukdžiusių suprasti trumpo ir aiškaus dokumento turinį, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas, pasirašydamas vekselį, turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes. O jei jis abejojo dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš pasirašydamas vekselį turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.), todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atlygintinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. 4 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės turėjo 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo ūkininko A. Ž. atsakovei UAB „Stodesta“ priteisti 1 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme.